- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-1226-1012/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05372-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Druskininkų savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria išnagrinėtas D. P. ieškinio atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Druskininkų savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) ir Druskininkų savivaldybės administracijai, prašydama:
1.1. pripažinti negaliojančia ab initio 2019 m. spalio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. D2-3831, sudarytą tarp NŽT ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fimitas“;
1.2. panaikinti NŽT 2020 m. sausio 29 d. patikrinimo aktą Nr. FPA-482-(8.30);
1.3. panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. V35-95 „Dėl žemės sklypų Druskininkuose, formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“;
1.4. panaikinti NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo įsakymą dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo – galimai žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo;
1.5. pripažinti negaliojančia ab initio valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria NŽT pardavė įsiterpusį valstybinės žemės sklypą – galimai žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.6. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas, įvertinęs, kad šiuo metu jokia įmonė ar fizinis asmuo nėra įregistruoti minėtų sklypų savininkais, įpareigojo ieškovę pateikti paaiškinimus dėl būtinumo ginti jos teises ar teisėtus interesus ir atitinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus ir nurodyti juos pagrindžiančias aplinkybes. Nurodė, kad jei ieškovė nuspręstų palaikyti ieškinio reikalavimus, tai ji už ieškinį turėtų sumokėti CPK 80 straipsnyje nustatyto dydžio žyminį mokestį.
3. Taip pat teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-573-924/2024, teismas nutarė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, ir perduoti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškinio priėmimo klausimas minėtoje byloje Nr. e2-996-970/2024 dar nebuvo išspręstas, todėl ieškovė įpareigota pateikti paaiškinimus, ar kitoje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai nesutampa su šioje byloje reiškiamais reikalavimais (įvertinus, kad bylose prašomi pripažinti negaliojančiais sandoriai nėra aiškiai ir tiksliai įvardinami). Nors ieškovė prašė panaikinti patikrinimo aktą, tačiau teismui buvo neaišku, kokias teisines pasekmes sukurs tokio akto panaikinimas, tuo labiau, kad praleistas terminas tokiam dokumentui skųsti (teismo nuomone jis apskritai nėra apskundimo objektu). Nors ieškovė prašė panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. V35-95, tačiau yra praleistas jo apskundimo terminas, o jokių aplinkybių dėl to ieškovė nenurodė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuosavybės teisės į jai tenkančią N. K. prieš nacionalizaciją turėtos žemės dalį dar neatkurtos, todėl teismui buvo neaišku, kaip šiuo atveju pareikštu ieškiniu yra pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai. Įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimus, ieškovės teisių pažeidimas, ieškinį tenkinus, galimai nebus atkurtas. Ieškovei pasiūlyta pateikti paaiškinimus dėl jos teisių pažeidimo, nesant atkurtų nuosavybės teisių.
4. Pirmosios instancijos teisme 2024 m. balandžio 24 d. gautas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo:
4.1. panaikinti NŽT 2020 m. sausio 29 d. patikrinimo aktą Nr. FPA-482-(8.30) su pasiūlymu tvirtinti projektą;
4.2. panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. V35-95 „Dėl žemės sklypų Druskininkuose, formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“.
4.3. panaikinti NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 50SK-87-(14.50.98 E.) patvirtinti 0,0605 ha įsiterpusio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis.
4.4. pripažinti negaliojančia ab initio 2020 m. balandžio 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. D2-850, pagal kurią UAB „Fimitas“ nupirko 0,0605 ha valstybinės žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini);
4.5. panaikinti NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 50SK-150-(14.50.98 E.) sujungti tris žemės sklypus - kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suformuojant vieną žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti jo kadastro duomenis.
4.6. pripažinti negaliojančia ab initio 2020 m. gegužės 14 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. MK-4598 dalį, kuria UAB „LIDL Lietuva“ nupirko iš UAB „Fimitas“ 0,0605 ha žemės, esančios po sujungimo suformuotame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkančios iki sujungimo žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
4.7. išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. D2-850.
4.8. išreikalauti iš UAB Fimitas 2020 m. gegužės 14 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. MK-4598.
Šalies argumentai
5. Nurodė, kad N. K. įpėdiniai nustatyta tvarka ir terminais pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko prieš nacionalizaciją turėtą žemę atkūrimo, todėl atsakovė, pradėjo nuosavybės teisės atkūrimo bylą Nr. 1-82. Buvusio savininko N. K. prieš nacionalizaciją turėtos žemės vieta ir ribos nustatytos 2008 m. vasario 13 d., 2008 m. gegužės 7 d. sklypų, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir plotų nustatymo aktais: šių aktų ir jų priedo (prieš nacionalizaciją N. K. turėtos žemės kartografijos) teisėtumas bei pagrįstumas yra patikrinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A146-500/2010 ir 2010 m. kovo 29 d. nutartimi toje byloje pripažinti teisėtais bei pagrįstais. Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas A. P. buvusio savininko N. K. prieš nacionalizaciją turėtos žemės ribas pažymėjo Druskininkų miesto žemėlapyje. Šioje kartografinėje medžiagoje nurodytasis specialistas skaičiais nuo 1 iki 8 taip pat pažymėjo ir teritorijas, klausimas dėl kurių priskyrimo grąžintinoms natūra/valstybės išperkamoms jau yra išspręstas teisminiame procese, kuriame įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010. Kitame teisminiame procese (užbaigtame taikos sutartimi, kurią patvirtino Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-414-402/2020) išspręstas klausimas dėl Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialisto A. P. parengtoje kartografinėje medžiagoje geltona spalva ir raidėmis A, B, C pažymėtų teritorijų priskyrimo grąžintinoms natūra/valstybės išperkamoms.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klausimas dėl žemės, kuri suprojektuota ir parduota kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas, priskyrimo grąžintinai natūra/valstybės išperkamai nebuvo išspręstas. Įsiterpusia valstybine žeme įvardijama teritorija Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialisto A. P. parengtoje kartografinėje medžiagoje pažymėta raudona spalva ir raide D, su ja besiribojantis UAB „Fimitas“ nuomotas iš Lietuvos Respublikos žemės sklypas, yra šiai teritorijai iš dešinės. Prašymą grąžinti jai natūra buvusio savininko N. K. prieš nacionalizaciją turėtą žemę, ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka NŽT pateikė dar 2003 m. kovo 3 d. NŽT 2003 m. balandžio 25 d. raštu persiuntė nurodytą D. P. prašymą, kitus dokumentus Druskininkų savivaldybei. Būtent šių dokumentų pagrindu vyko ir tebevyksta teisminiai procesai nuosavybės teisių atkūrimo ieškovei procese, kuriuose dalyvauja ir abi atsakovės.
7. Abiems atsakovėms jau keletą dešimtmečių yra žinomas ieškovės prašymas sugrąžinti jai N. K. prieš nacionalizaciją turėtą žemę natūra, tos žemės buvimo vieta, taip pat aplinkybė, kad nuosavybės teisės į jai tenkančią N. K. prieš nacionalizaciją turėtos žemės dalį dar neatkurtos. Abiejų nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių institucijų itin sparčiai atliktoje N. K. prieš nacionalizaciją turėtos žemės pardavimo procedūroje priimti sprendimai – iš esmės neteisėti, eliminuojantys D. P. teisę susigrąžinti parduotą žemę natūra turėtoje vietoje - negali būti palikti galioti: Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl okupantų neteisėtai nusavinta žemė pirmiausia turi būti grąžinama teisėtiems jos savininkams, jų įpėdiniams, ir tik po to, užbaigus nuosavybės teisių atkūrimą, gali būti pardavinėjama ją įsigyti panorusioms uždarosioms akcinėms bendrovėms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
9. Nustatė, kad ieškovė, pateikusi prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, jų neištaisė. Nurodė, jog reikšdama patikslintą ieškinį ieškovė prašo teismo, be kita ko, pripažinti negaliojančiomis 2020 m. balandžio 14 d. sutartį dėl sklypo perdavimo UAB „Fimitas“ ir 2020 m. gegužės 14 d. sutartį sklypo perdavimo UAB „Lidl Lietuva“. Nors NTR išrašas patvirtina, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos, tačiau juridinių asmenų nuosavybė išregistruota 2020 m. balandžio 27 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu. Remdamasis nurodyta aplinkybe teismas sprendė, kad nėra pagrindo duoti eigai ieškiniui, kurio ieškinio reikalavimai pagal byloje esančius duomenis neduoda spręsti esant ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimui. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, jokių aplinkybių dėl minėtų asmenų nuosavybės išregistravimo nenurodo. Dėl nurodytų priežasčių tokius reikalavimus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
10. Kadangi kiti ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimais dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o jų atskiras nagrinėjimas, teismo nuomone, netenka prasmės, todėl teismas atsisakė priimti nagrinėti ir kitus ieškovės ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad atsisakius priimti nagrinėti ieškinio reikalavimus dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, likę ieškinio reikalavimai yra teismingi administraciniam teismui. Ieškovė, esant pagrindui, dėl kitų ieškinio reikalavimų, gali kreiptis į administracinį teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Ieškovė (apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį ir grąžinti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu).
12.2. UAB „Fimitas“ nuosavybės teisė į 0,0605 ha ginčo žemės NŽT teritorinio skyriaus vedėjui 2020 m. balandžio 27 d. priėmus sprendimą Nr. 50SK-150-(14.50.98 E.) ne pasibaigė, o pasikeitė į bendrosios dalinės nuosavybės teisę su L. Z., tačiau ieškovės teisės susigrąžinti 0,0605 ha neteisėtai nusavintos žemės pažeidimas dėl to neišnyko.
12.3. Ieškinio priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas juridinių asmenų nuosavybės teisės į ginčo žemę pasibaigimo pagrindu pripažino nekilnojamojo daikto išregistravimo faktą jo sujungimo su kitais nekilnojamaisiais daiktais suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą pagrindu, o ne įstatyme nustatytas aplinkybes, su kuriomis siejamas civilinių teisių ir pareigų pasibaigimas.
12.4. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje ėmėsi analizuoti ne procesinio teisinio pobūdžio, o materialinio teisinio pobūdžio aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovės teisės į reikalavimo patenkinimą net nesant byloje visų būtinų ginčui teisingai išspręsti dokumentų.
12.5. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį nagrinėti, nurodė jai galimybę kreiptis į administracinį teismą, tačiau tokia galimybe ieškovė jau yra pasinaudojusi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama 2024 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-108-624/2024 jau yra nurodęs ieškovei kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Atsiliepimas
13. NŽT atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
14. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Sutinka su teismo padaryta išvada, kad iš tikrųjų apeliantė siekia atkurti nuosavybės teises į N. K. prieš nacionalizaciją turėtą žemę (duomenys neskelbtini), susigrąžinant ją natūra turėtoje vietoje, tačiau nuosavybės teisių atkūrimas į prieš nacionalizaciją turėtą žemę natūra yra aiškiai reglamentuotas įstatymų ir sprendimai dėl jos grąžinimo natūra priimti yra priskirti kompetentingoms institucijoms (atsakovėms).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovės patikslintą ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)prijungimo
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
19. Apeliantė 2024 m. birželio 3 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus – NŽT, Druskininkų savivaldybės administracijos ir UAB „Lidl Lietuva“ atsiliepimus į skundą administracinėje byloje Nr. eI3-6865-872/2024.
20. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais pasisako dėl kitame teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir jos pasiruošimo nagrinėjimui metu išreikštų pozicijų kito, nei šis, bylos nagrinėjimo dalyko, t. y. nagrinėjamu atveju sprendžiamas atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumas, o ne nuosavybės teisės į ginčo žemę atkūrimo klausimas ir kt., naujai pateiktus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti (CPK 180 ir 314 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo esmės
21. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, jog ginčas nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Iš esmės vienintelis skundžiamos nutarties motyvas, dėl kurio atsisakyta priimti ieškinį – aplinkybė, jog juridinių asmenų nuosavybė pagal ieškovės (apeliantės) ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis yra išregistruota 2020 m. balandžio 27 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu, todėl ieškovės pareikšti reikalavimai nedaro pagrindo manyti, jog ieškovės teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Kitus ieškinio reikalavimus teismas laikė išimtinai susijusius su ginčijamomis pirkimo-pardavimo sutartimis, todėl dėl jų plačiau nepasisakė.
22. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas). Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).
23. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.). Reikalavimo teisės neturėjimas, dėl kurio draudžiama atsisakyti priimti ieškinį, reiškia materialinį teisinį pareikšto ieškinio nepagrįstumą. Tuo tarpu proceso teisės kreiptis į teismą prielaidos yra vertinamos civilinės bylos iškėlimo stadijoje, o šių prielaidų nebuvimas sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).
24. Atsižvelgus į skundžiamos nutarties turinį, sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ieškinio priėmimo stadijoje ieškovės galimybę kreiptis į teismą vertino ne procesiniu, o materialiniu aspektu – konstatavo jog ieškovės teisės ir teisėti interesai nėra pažeisti, nes nurodytiems subjektams žemės sklypas nebepriklauso, tačiau tokia išvada prieštarauja aukščiau nurodytai teismų praktikai.
25. Nors teismas nurodė, jog ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, jokių aplinkybių dėl minėtų asmenų nuosavybės išregistravimo nenurodo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog patikslinto ieškinio 13-14 psl. ieškovė išdėstė jai žinomų faktinių aplinkybių, sudarytų sandorių ir žemės sklypų nuosavybės pokyčių seką. Pasak ieškovės, buvo suformuotas įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris vėliau buvo įsigytas UAB „Fimitas“, o dar vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismo akcentuojamu 2020 m. balandžio 27 d. NŽT teritorinio skyriaus sprendimu, sujungtas su kitais žemės sklypais, dėl ko buvo suformuotas naujas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarasis sklypas po 2020 m. gegužės 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties tapo UAB „Lidl Lietuva“ nuosavybe (2024 m. kovo 13 d. NTR išrašas, Registro Nr.: (duomenys neskelbtini)).
26. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu; teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų, ir nuspręsti, ar ji turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą, o į šį klausimą teismas galėtų atsakyti priimdamas sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024).
27. Ieškovė ieškiniu kvestionuoja laisvos valstybinės žemės sklypo formavimą ir jo perleidimą tretiesiems asmenims, kurį ji siekia susigrąžinti, tačiau jos nurodytų faktinių aplinkybių ir reiškiamų ieškinio reikalavimų pagrįstumas, tame tarpe ir konstatavimas dėl jos teisių ir teisėtų interesų (ne)pažeidimo, gali būti įvertintas tik bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau ne ieškinio priėmimo stadijoje, kas buvo atlikta konkrečiu atveju. Pirmosios instancijos teismas ieškovės teisinį suinteresuotumą, kaip būtiną procesinę prielaidą reikalavimui teisme pareikšti, nepagrįstai sutapatino su jos teise į reikalavimo patenkinimą.
28. Taip pat pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismas Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12272-644/2023, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-108-624/2024 paliko nepakeistą, vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais (Specialiosios kolegijos nutartys teismingumo bylose 2013-07-09 Nr.T-72/2013, Nr.T-74/2013, 2013-11-26 Nr.T-119/2013, 2013-10-07 Nr.T-96/2013, 2013-10-24 Nr.T-99/2013 ir kt.) konstatavo, jog pareiškėja siekia inicijuoti ginčą dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorio panaikinimo, todėl pareiškėjos keliamas ginčas dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties panaikinimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas ginčo dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorio panaikinimo teismingumo bendrosios kompetencijos teismui nekvestionavo.
29. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta, o ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės D. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.