Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-02-21 · Administracinė byla Nr. eAS-108-624/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-21
Bylos Nr.
eAS-108-624/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03184-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Druskininkų skyriui
Trečiasis asmuo
Druskininkų savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-108-624/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03184-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 43.5.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Druskininkų skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Druskininkų savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2023 m. lapkričio 5 d. skundu, prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Druskininkų skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2023 m. spalio 12 d. rašte Nr. 50SS-3-(14.50.35.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Skyriaus raštas) esantį sprendimą netenkinti pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 18 d. skunde iškeltų reikalavimų;

2) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakyme Nr. V35-801 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo“ (toliau – ir Administracijos įsakymas) esantį sprendimą, kad N. K. iki nacionalizacijos turėta ir iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirta Druskininkų miestui žemė, esanti tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei inžinerinių statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo žemė) yra laisva valstybinė (valstybės išperkama) žemė;

3) įpareigoti Administracijos direktorių suprojektuoti N. K. iki nacionalizacijos turėtos ginčo žemės vietoje natūra grąžinamą žemės sklypą, atlikti jo kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą bei perduoti nurodyto žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir kitus dokumentus Tarnybos Druskininkų skyriui.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė skundo trūkumus ir terminą šiems trūkumams pašalinti – iki 2023 m. lapkričio 28 d. Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslintinas atsakovas, nes pareiškėja prašė panaikinti Administracijos įsakymą, bet skunde Administraciją nurodė ne kaip atsakovą). Taip pat tikslintini skundo reikalavimai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja su analogiškais skundo reikalavimais dėl Administracijos įsakymo panaikinimo ir Administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus jau buvo pasikreipusi į administracinį teismą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10329-422/2023 atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-644-525/2023 šią teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, pareiškėja pakartotinai kelia ginčą, dėl kurio teisme jau yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kas pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra pagrindas atsisakyti priimti skundą. Pareiškėjai siūlytina tikslinti skundo reikalavimus, t. y. nereikšti reikalavimų, dėl kurių jau yra įsiteisėjusi teismo nutartis (dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Be to, skunde nenurodytos aplinkybės (motyvai), kuriomis grindžiamas pareiškėjos reikalavimas panaikinti Skyriaus raštą, todėl pareiškėja patikslintame skunde turi aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas toks reikalavimas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą, bei pažymėjo, kad pareiškėja patikslintame skunde turėtų nurodyti, ar pageidauja, kad byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja 2023 m. lapkričio 26 d. patikslintame skunde apžvelgė ginčo aplinkybes, išdėstė nesutikimo su Skyriaus raštu, Administracijos įsakymu ir kitais valstybių ir savivaldybių įstaigų veiksmais, atliktais atkuriant nuosavybės teises į jos senelio iki nacionalizacijos valdytą žemę, argumentus bei prašė išreikalauti jos nurodytus dokumentus, taip pat panaikinti Tarnybos sprendimą dėl ginčo žemės pardavimo ar nuomos ir įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje, ginčo žemę grąžinant pareiškėjai natūra.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė skundo trūkumus ir terminą šiems trūkumams pašalinti – iki 2023 m. gruodžio 19 d. Teismo vertinimu, skundo reikalavimai yra tikslintini. Skundo reikalavimas dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo yra suformuluotas neaiškiai, nes nėra aišku, kokį konkrečiai Tarnybos sprendimą ginčija pareiškėja. Pareiškėja, reikalaudama įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus, turi pridėti prie skundo įrodymus, jog ji kreipėsi į atsakovą (Tarnybą), prašydama atlikti atitinkamus veiksmus – priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje, grąžinant pareiškėjai natūra ginčo žemę. Be to, iš skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėja nesutinka su Skyriaus raštu. Skundo reikalavimas dėl šio administracinio sprendimo panaikinimo turi būti suformuluotas aiškiai, jame nurodant ginčijamą aktą priėmusią instituciją, sprendimo priėmimo datą ir numerį. Tikslindama skundo pagrindą, pareiškėja turi aiškiai nurodyti nesutikimo su Skyriaus raštu motyvus.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2023 m. gruodžio 17 d. pateiktame prašyme prašė pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti ir išreikalauti iš Skyriaus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Lidl Lietuva“ parduota ginčo žemė, kopiją.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. P. skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo ar nuomos, o kitą skundo dalį laikyti nepaduota ir grąžinti pareiškėjai, taip pat nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjai sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas dėl patikslinto skundo pirmojo reikalavimo – panaikinti Tarnybos sprendimą dėl ginčo žemės pardavimo ar nuomos – pažymėjo, kad šis skundo reikalavimas suformatuotas ne visiškai tiksliai, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėja siekia inicijuoti ginčą dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandorio panaikinimo. Pareiškėja teigė, kad ji negali pateikti ginčijamos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, ir prašė teismo išsireikalauti iš atsakovo šį aktą. Teismas, vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) pateiktais išaiškinimais, nustatė, kad pareiškėjos keliamas ginčas dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, dėl to skundo dalį dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsisakius priimti skundo reikalavimą dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo, atitinkamai, netenkintinas prašymas išreikalauti iš atsakovo ginčijamą aktą (valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį). Pareiškėjai paaiškintina, kad, siekdama nurodytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo, ji turi teisę pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

Teismas dėl patikslinto skundo antrojo reikalavimo – įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje, ginčo žemę grąžinant pareiškėjai natūra, – atkreipė dėmesį į 2023 m. gruodžio 5 d. teismo nutartyje pareiškėjai pateiktus išaiškinimus, jog suinteresuotas asmuo gali pateikti reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus tik tuo atveju, jeigu dėl jo yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina tokių veiksmų atlikimą. Teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartyje pasiūlė pareiškėjai per nustatytą terminą pateikti duomenis, patvirtinančius, jog ji kreipėsi į atsakovą (Tarnybą) dėl atitinkamų veiksmų atlikimo (analogišku reikalavimu), tačiau pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepateikė tokių duomenų, o prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti grindė tik tuo, kad Tarnyba neišduoda jai ginčijamos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties. Konstatuota, kad pareiškėja nepašalino 2023 m. gruodžio 5 d. teismo nutartyje nustatytų trūkumų dėl šios skundo dalies, todėl tolesnis teismo procesas negalimas ir skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus grąžintina pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III.

Pareiškėja D. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėja apžvelgia ginčo aplinkybes. Pareiškėja teigia, kad teismas neturi patvirtintos informacijos apie tai, kokia šiuo metu yra ginčo žemėje pradėto projektuoti žemės sklypo stadija ir pan., teismas atsisakė išreikalauti pareiškėjos prašomus dokumentus (be kita ko, Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymą dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos), todėl teismo išvada, jog ginčo žemė jau yra parduota UAB „Lidl Lietuva“, yra nepagrįsta ir sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Skundžiama nutartis taip pat priimta nesilaikant aktyvaus administracinio teismo principo. Pareiškėja pabrėžia, kad jos galimybės pateikti jos teises pažeidžiančius aktus yra visiškai apribotas, todėl teismas privalėjo išreikalauti jos prašomus dokumentus ir, tik nustatęs, kad ginčas dėl jų panaikinimo iš tiesų nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, pateikti jai informaciją, būtiną kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. informaciją apie Administracijos įsakymo pagrindu priimtus ir su juo susijusius aktus, institucijas, priėmusias šiuos aktus, įvykdytus sandorius, jų šalis, datas ir numerius. Pareiškėja tvirtina, kad administracinio teismo teisėjai vaidina kur kas aktyvesnį vaidmenį nei bendrosios kompetencijos teismų teisėjai, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kurioje nutarta pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl pirmojo reikalavimo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o patikslinto skundo dalį dėl antrojo reikalavimo laikyti nepaduota, nes per nustatytą terminą nebuvo pašalinti nurodyti patikslinto skundo trūkumai (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą.

Pareiškėja patikslintame skunde suformulavo du materialiuosius reikalavimus: 1) panaikinti Tarnybos sprendimą dėl ginčo žemės pardavimo ar nuomos, ir 2) įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje, ginčo žemę grąžinant pareiškėjai natūra. Pareiškėja patikslintame skunde taip pat pateikė procesinio pobūdžio prašymą – išreikalauti iš Tarnybos visą su Administracijos įsakymu susijusią medžiagą, įskaitant sprendimą dėl naujo žemės sklypo, suformuoto ginčo žemėje, pardavimo ir / ar nuomos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos patikslinto skundo pirmąjį reikalavimą vertino kaip reikalavimą panaikinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2023 m. gruodžio 18 d. prašyme iš esmės patikslino minėtą patikslinto skundo reikalavimą ir prašė teismo išreikalauti iš NŽT valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, kuria UAB „Lidl“ buvo parduotas žemės sklypas, suformuotas ginčo žemėje, kopiją, sutiktina su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisis šių santykių subjektas, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, nepriklausomai nuo to, jog viena iš ginčo šalių yra valstybės institucija, jis laikytinas civiliniu ginču ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-72/2013).

Pareiškėja atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandoris yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl ginčas dėl tokios sutarties panaikinimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, t. y. pareiškėjos patikslinto skundo dalis dėl pirmojo reikalavimo nenagrinėtina teismų šio ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Šiuo atveju nesant abejonių dėl pareiškėjos keliamo ginčo teisinio pobūdžio, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos išreikalauti iš Tarnybos pareiškėjos pageidaujamus dokumentus. Pareiškėjos argumentai, kuriais ji savo teisių pažeidimą sieja iš esmės su tuo, kad, jos teigimu, Tarnybos tarnautoja žodžiu atsisakė pateikti jai pageidaujamos sutarties kopiją, ir tai sudaro kliūtis pareiškėjai su analogiškais reikalavimais kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą atsisakyti priimti aptariamą patikslinto skundo dalį pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Teisėjų kolegija šiame kontekste papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik administracinis teismas turi teisę (pareigą) išreikalauti dokumentus, kurių proceso šalis negali gauti pati, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 112 straipsnio 3 punktu, jeigu šalis pati įrodymų pateikti negali, būtina nurodyti negalėjimo pateikti priežastį bei suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai gali patvirtinti.

Pareiškėja atskirajame skunde neišreiškė nesutikimo su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė patikslinto skundo dalį dėl antrojo reikalavimo laikyti nepaduota, nes pareiškėja per 2023 m. gruodžio 5 d. nutartyje nustatytą terminą nepašalino nustatyto skundo trūkumo, t. y. nepateikė įrodymų, jog ji kreipėsi į Tarnybą dėl atitinkamų veiksmų atlikimo (sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant pareiškėjai ginčo žemę natūra, priėmimo) (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartyje, savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018). Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1199-662/2015, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019).

Pareiškėja nei kartu su patikslintu skundu, nei vėliau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji kreipėsi į Tarnybą, prašydama priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje, ginčo žemę grąžinant pareiškėjai natūra, tačiau Tarnyba atsisakė atlikti arba vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus pareiškėjos prašomus veiksmus. Pareiškėja originaliame (pirminiame) skunde ginčijo Tarnybos Druskininkų skyriaus (2023 m. spalio 12 d. rašte Nr. 50SS-3-(14.50.35.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ esantį sprendimą netenkinti pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 18 d. skunde iškeltų reikalavimų, tačiau iš pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 18 d. skundo matyti, jog ji prašė Tarnybos pateikti informaciją, susijusią su Administracija direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V35-801 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo“, panaikinti minėtame įsakyme esantį sprendimą ginčo žemę pripažinti valstybės išperkama ir įpareigoti Administracijos direktorių suprojektuoti ginčo žemėje natūra grąžintiną žemės sklypą, atlikti jo kadastrinius matavimus ir kt., tačiau šiame skunde pareiškėja nesuformulavo reikalavimo NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje, grąžinant pareiškėjai natūra žemės sklypą, suformuotą ginčo žemėje. Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad tarp pareiškėjos ir NŽT kilo administracinis ginčas dėl nurodyto reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esminius skundo trūkumus ir, pareiškėjai jų nepašalinus per teismo nustatą terminą, patikslinto skundo dalį dėl antrojo reikalavimo laikė nepaduota.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan