- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- eAS-644-525/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02568-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Druskininkų savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 43.5.1.1Aktai ar veiksmai, dėl kurių negalima pateikti skundo administraciniam teismui
- 43.5.4Kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakyme Nr. V35-801 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo“ esantį sprendimą, kad N. K. prieš nacionalizaciją turėta ir Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirta žemė tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra valstybės išperkama (toliau – ir Įsakymas);
2) įpareigoti Administracijos direktorių suprojektuoti N. K. prieš nacionalizaciją turėtos žemės vietoje tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) natūra grąžinamą žemės sklypą, atlikti jo kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir perduoti nurodyto žemės sklypo kadastro duomenų bylą kartu su kitais dokumentais trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Druskininkų skyriui.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėja ginčija Įsakymą, kuriuo pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo suformavimo, jo prijungimo ir sujungimo su kitu žemės sklypu (suformuojant vieną bendrą žemės sklypą) tikslu, tačiau jame duomenų apie priimtus konkrečius sprendinius nėra. Įsakymo priėmimas, teismo vertinimu, sudaro parengiamąjį etapą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo procedūroje, tačiau šiame etape jis pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Dėl to teismas sprendė, jog pareiškėja ginčija administracinį aktą, kuris yra tarpinis procedūrinis dokumentas ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Be to, šis Įsakymas reglamentuoja projekto rengimo procedūros pradžią, o ne valstybės išperkamos žemės statuso nustatymą, kaip skunde nurodė pareiškėja.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Druskininkų skyriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. atsakymu Nr. S12-2938 į teismo užklausą, skundo priėmimo stadijoje buvo nustatyta, jog Regionų apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-414-402/2020, kurioje 2020 m. spalio 13 d. įsiteisėjusia nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjos ir atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos, kuria buvo išspręstas ginčas dėl pareiškėjos skunde nurodomos valstybės išperkamos žemės.
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog Įsakymas nesukelia jai teisinių pasekmių, yra nepagrįsta. Teismas, remdamasis vien trečiojo suinteresuoto asmens klaidinančiu paaiškinimu, padarė neteisingą išvadą dėl pareiškėjos nurodytos ginčo žemės. Taikos sutartimi pareiškėja ir atsakovas sutarė dėl ginčo objektu buvusios žemės, tačiau ginčo objektu šioje byloje buvusi žemė ir žemė, dėl kurios ginčą kelia pareiškėja skunde, yra ne ta pati žemė. Teismas skundo priėmimo stadijoje ėmėsi nagrinėti klausimus, kuriuos išspręsti galima būtų tik nagrinėjant bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nagrinėjamas pareiškėjos atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatuodamas, jog ginčijamas Įsakymas yra tarpinis procedūrinis dokumentas ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, be to, įsiteisėjusia nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjos ir atsakovo, kuria išspręstas ginčas dėl pareiškėjos skunde nurodomos valstybės išperkamos žemės.
Skundą atsisakoma priimti, be kita ko, jeigu: skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.); yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, reikšdama reikalavimą panaikinti Įsakyme esantį sprendimą, kad N. K. prieš nacionalizaciją turėta ir Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirta žemė yra valstybės išperkama.
Byloje nustatyta, jog Administracijos direktorius ginčijamu Įsakymu nusprendė pradėti žemės sklypų bei įsiterpusio valstybinio žemės ploto, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus. Šiame kontekste pažymėtina, jog kitų materialiojo teisinio pobūdžio sprendimų Įsakyme priimta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo pareiškėja, Įsakyme nebuvo suformuluotas pareiškėjos skunde nurodytas sprendimas, susijęs su N. K. prieš nacionalizaciją turėta žeme ar jos priskyrimu valstybės išperkamai žemei. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog Įsakyme buvo priimti konkretūs (be kita ko pareiškėjos nurodytas) sprendimai, susiję su pareiškėjos teisių ar pareigų pakeitimu, o kaip šiuo aspektu teisingai pažymėjo teismas, Įsakymo priėmimu iš esmės buvo pradėtas parengiamasis etapas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo procedūroje, kurios metu ir (ar) jos pabaigoje galbūt bus priimtas atitinkamas administracinis sprendimas.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad pagalbinį, aptarnaujantį vaidmenį administracinėje procedūroje atliekantys viešojo administravimo subjekto priimami aktai pripažintini tarpiniais procedūriniais dokumentais, kuriais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų institucijų sprendimai atitinkamu klausimu. Taigi šiais aktais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-472-520/2023).
Dėl to darytina išvada, jog ginčijamu Įsakymu nepriėmus atitinkamo administracinio sprendimo, kurį, reikšdama reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, nurodė pareiškėja, Įsakymas laikytinas tarpinio pobūdžio dokumentu, nesukeliančiu pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl šis aktas negali būti ginčo objektu administraciniame teisme.
Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010).
Atsižvelgus į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas dėl ginčijamo akto panaikinimo nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, dėl to teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Kartu pažymėtina tai, jog šiuo atveju iš bylos medžiagos nematyti, kad atsakovas būtų atsisakęs tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai kreipusis į teismą tarp šalių dėl šio reikalavimo būtų kilęs administracinis ginčas, pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį suprantamas kaip asmens (pareiškėjos) ir viešojo administravimo subjekto (Administracijos) konfliktas, šiuo atveju pareiškėjai iš esmės kreipusis į teismą ir pareiškus savo pobūdžiu abstraktų reikalavimą (in abstracto).
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai daryti priešingą išvadą nei išdėstyta skundžiamoje teismo nutartyje.
Atsižvelgdama į išdėstytas faktines ir teisines aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, o atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį. Dėl to pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.