- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e2-495-934/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00488-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- A. Ž., J. Č., S. V., A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Ž., J. Č., S. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Ž., J. Č., S. V., A. V. pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vanesos turtas“ (toliau – ir atsakovė arba bendrovė) iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 14 d., nemokumo administratoriumi paskirtas V. G. (toliau – ir nemokumo administratorius). 2025 m. sausio 10 d. patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai bei 2025 m. vasario 11 d. nutarta bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Vanesos turtas“ nemokumo procesą vykdyti supaprastinta tvarka, o įsiteisėjus nutarčiai, pradėti BUAB „Vanesos turtas“ likvidavimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai A. Ž., J. Č., S. V., A. V. (toliau – ir kartu vadinami pareiškėjais) 2025 m. vasario 12 d. pateikė pareiškimą dėl BUAB „Vanesos turtas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad BUAB „Vanesos turtas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, nes bendrovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti finansinių ataskaitų rinkiniai nuo 2010 m., UAB „Vanesos turtas“ veiklą buvo bandytą perkelti į kitą juridinį asmenį.
3. Paaiškino, kad tam, jog išvengtų bylinėjimosi ir atsakomybės, BUAB ,,Vanesos turtas“ 2015 m. balandžio 17 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajam kreditoriui UAB „Rivarda“ teises reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius pagal jungtinės veiklos sutartį. Nors BUAB „Vanesos turtas“ atžvilgiu buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kurią Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutraukė, tačiau buvęs bendrovės vadovas G. S. neperregistravo bendrovės statuso, paliko restruktūrizuojamos bendrovės statusą iki jos išregistravimo iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro. BUAB „Vanesos turtas“ neteikė finansinės atskaitomybės Juridinių asmenų registrui nuo 2010 m., o tai įrodo, kad bendrovės finansinė apskaita tvarkoma neskaidriai, yra nepatikima.
4. Pažymėjo, kad nepaisant to, jog tariamai BUAB „Vanesos turtas“ finansinės apskaitos dokumentai buvo pavogti ir dėl to 2020 m. rugsėjo 5 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2020 m. rugsėjo 2 d. sustabdytas, neišnyko BUAB „Vanesos turtas“ kaip finansinės apskaitos subjekto pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pareiga organizuoti bendrovės finansinės apskaitos vidaus kontrolę ir ja numatytas priemones. Nei BUAB „Vanesos turtas“, nei jos buvęs vadovas G. S. nepateikė įrodymų, kad nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. ėmėsi veiksmų atkurti UAB „Vanesos turtas“ finansinę apskaitą. Vien esami įrodymai Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2169-752/2021 įrodo, kad atkurti UAB „Vanesos turtas“ finansinę apskaitą galima ir būtina.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo G. S. prašė pareiškėjų pareiškimą atmesti. Nurodė, kad UAB „Vanesos turtas“ buvo įkurta 2004 m. ir iki 2010 m. buvo konkurencinga. Pagrindinė veikla buvo prekyba nekilnojamojo turto objektais (daugiausiai žemės sklypais), tarpininkavimas nekilnojamojo turto srityje. Bendrovė 2014 m. susidūrė su sunkumais, todėl nebuvo pajėgi įvykdyti visų prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Kauno apygardos teisme bendrovei 2014 m. buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Restruktūrizavimo byla buvo keliama siekiant išsaugoti ir plėtoti bendrovės pagrindinę veiklą, atkurti ilgalaikį mokumą ir galimybę įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, išvengti bendrovės bankroto, įgyvendinti bendrovės pertvarkymą ir uždirbti pelną iš ūkinės komercinės veiklos, padidinti bendrovės vertę, tačiau 2015 m. ji buvo nutraukta. Nuo to laiko bendrovė veiklos nebevykdė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atkreipė dėmesį, kad bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera jau 2014–2015 m., kuomet nepavyko patvirtinti restruktūrizavimo plano, tačiau bendrovė ketino išsaugoti ir plėtoti pagrindinę veiklą, išvengti bankroto ir ateityje uždirbti pelną savininkams. Taigi, nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. BUAB „Vanesos turtas“ veiklą galima įvertinti remiantis ir kitais duomenimis, todėl nėra pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis pareiškime išdėstytais argumentais. BUAB „Vanesos turtas“ nemokumą nulėmė verslo nesėkmė ir jos kreditorių elgesys.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nurodė, kad įrodžius prašyme išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, taip pat atsižvelgus į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, VMI, neprieštaraus jog prašymas pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu būtų patenkintas.
8. Atsiliepime nemokumo administratorius prašė tenkinti pareiškėjų prašymą pripažinti BUAB „Vanesos turtas“ bankrotą tyčiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą dėl BUAB ,,Vanesos turtas“ pripažinimo tyčiniu atmetė.
10. Nurodė, kad atsižvelgęs į tai, jog ginčo teisinių santykių reguliavimas, įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), išliko iš esmės panašus, nagrinėjamoje byloje, spręsdamas klausimą dėl UAB „Vanesos turtas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taiko JANĮ įtvirtintas nuostatas. Įvertinus iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusią Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio ir nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusias JANĮ 70 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tyčinį bankrotą, matyti, jog esminių normų skirtumų, lemiančių tyčinio bankroto apibrėžties ir (ar) jų požymių skirtingą taikymą, nėra, todėl teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, vadovaujasi ir aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota galiojant ĮBĮ.
11. Remdamasis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis nustatė, kad atsakovė BUAB „Vanesos turtas“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2004 m. gruodžio 17 d., jos valdymo organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas, o juridinio asmens vardu nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d. veikė vadovas G. S. Juridinių asmenų registro duomenimis, paskutinė UAB „Vanesos turtas“ finansinė atskaitomybė pateikta už 2009 m. Byloje pateikto neoficialaus BUAB ,,Vanesos turtas“ balanso duomenimis už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 18 d. (sutrumpinta forma), 2024 m. lapkričio 18 d. atsakovė turėjo turto už 22 Eur (iš kurio, ilgalaikis turtas sudarė 22 Eur, trumpalaikis turtas 0 Eur), o jos įsipareigojimai sudarė 227 856 Eur
12. Pažymėjo, kad iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti nei bendrovės turto ar įsipareigojimų struktūros, nei bendrovės nemokumo momento, kadangi paskutinė BUAB „Vanesos turtas“ finansinė atskaitomybė pateikta už 2009 m., o neoficialus balansas yra už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 18 d., todėl neatspindi tikrosios bendrovės finansinės padėties. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi BUAB „Vanesos turtas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, kuri 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-941-436/2015 nutraukta, per teismo nustatytą terminą nepateikus bendrovės restruktūrizavimo plano. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-187-196/2016 Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Atkreipė dėmesį, kad buvęs vadovas atsiliepime pripažino, kad nuo bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo ji veiklos nevykdė, jos finansinė padėtis nebuvo gera 2014–2015 m., kuomet nepavyko įgyvendinti restruktūrizavimo plano. Atsižvelgdamas į tai, nusprendė, kad bendrovės nemokumo momentas yra 2015 m. gruodžio 31 d. (nutraukus restruktūrizavimo bylą).
13. Nurodė, kad pareiškimas dėl UAB „Vanesos turtas“ bankroto pripažinimo tyčiniu yra grindžiamas buvusio bendrovės vadovo G. S. veiksmais, atliktais nuo 2010 m. iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimu ginčo laikotarpiu ir bandymu perkelti juridinio asmens veiklą į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Tai atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius.
Šalies argumentai
14. Nustatė, kad buvęs bendrovės vadovas į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos BUAB „Vanesos turtas“ iškėlimo kreipėsi VMI. Kreditorė nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. spalio 1 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 14 535,58 Eur. BUAB „Vanesos turtas“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas: žemės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2016 m. lapkričio 15 d., gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2005 m. rugsėjo 15 d., nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka susidarė 2016 m. kovo 15 d.
15. Nurodė, kad ginčo dėl to, jog buvęs bendrovės vadovas turėjo pareigą teikti Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra, tačiau vien finansinių atskaitomybės dokumentų nepateikimas nesudaro pagrindo spręsti, kad šios pareigos nevykdymas yra susijęs su sąmoningu bendrovės privedimu prie tyčinio bankroto ar būtų lėmęs jos nemokumą. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjęs teismas turėjo pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie leido jam visapusiškai įvertinti bendrovės turtinę padėtį, nemokumo administratorius turėjo galimybę pradėti ir vykdyti bankroto procedūras, nustatyti bei įvertinti bendrovės turimą turtą, kreditorius ir jų finansinių reikalavimų dydį, operatyviai kreiptis į teismą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, taigi, finansinių dokumentų neteikimas Juridinių asmenų registrui neturėjo ir negalėjo turėti įtakos nei pačios bendrovės mokumui ir finansinei padėčiai, nei bankroto proceso eigai ir galimybėms nustatyti bendrovės realią turtinę padėtį.
16. Pažymėjo, kad nors pareiškėjai nurodė, jog bendrovės veiklą buvo bandyta perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2169-752/2021, be kita ko, pripažino, kad BUAB „Vanesos turtas“ ir UAB „Rivarda“ 2015 m. balandžio 17 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties dalis yra niekinis sandoris ir negalioja ab initio (nuo sudarymo momento). Panaikinus reikalavimo perleidimo sutartis, neliko pagrindo teiginiui, kad BUAB „Vanesos turtas“ bandė perkelti veiklą į kitą juridinį asmenį.
17. Nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog bendrovės bankrotą nulėmė tyčiniai, sąmoningi jos valdymo organų, o konkrečiai – buvusio bendrovės vadovo G. S. veiksmai, kuriais būtų sukeltas bendrovės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės finansinė padėtis. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad nėra pareiškėjų nurodomų tyčinio bankroto požymių, todėl pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.
II. Atskirojo skundo argumentai
18. Pareiškėjai A. Ž., J. Č., S. V. ir A. V. (toliau – ir apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti BUAB ,,Vanesos turtas“ bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019, tačiau pateikęs motyvų ištrauką iš šios bylos, faktiškai ja nesivadovavo, nes nenustatė akivaizdžių aplinkybių, jų nemotyvavo ir neaptarė, neįvertino pateiktų įrodymų.
18.2. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pareiškėjai pateikė Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2169-752/2021. Iš pastarosios bylos medžiagos matyti, kad ieškinį teismui ieškovas A. Ž., V. Č., kurio teisių perėmėja yra J. Č., ir J. Č. pateikė 2017 m. vasario 6 d. ir bylos nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme vyko 4 metus ir 7 mėnesius. Ši informacija yra vieša ir buvo ar turėjo būti žinoma BUAB „Vanesos turtas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tai reiškia, kad teismas nutartyje nenustatė akivaizdaus požymio, jog nors atsakovėmis civilinėje byloje Nr. e2-2169-752/2021 įtrauktoms BUAB „Vanesos turtas“ ir likviduotai bei 2023 m. spalio 4 d. išregistruotai iš Juridinių asmenų registro Juridinių asmenų tvarkytojo iniciatyva UAB „Rivarda“, atstovavo ir joms vadovavo jų akcininku bei vadovu buvęs G. S., tačiau civilinėje byloje Nr. e2-2169-752/2021 BUAB „Vanesos turtas“ nepranešė teismui, kad dingo finansinės apskaitos dokumentai.
18.3. Dingus bendrovės finansinės apskaitos dokumentams, bendrovės ūkinė–komercinė veikla tapo apsunkinta ar iš dalies negalima, tačiau buvęs BUAB „Vanesos turtas“ vadovas šį juridinį asmenį atstovavo Kauno apylinkės teisme kaip veikiantį ir neturintį nemokumo problemų. Be to, BUAB „Vanesos turtas“ finansinės apskaitos dokumentų dingimas, jų neatkūrimas, UAB „Vanesos turtas“ ir UAB „Rivarda“ toliau bylinėjantis civilinėje byloje Nr. e2-2169-752/2021, rodo, kad buvęs BUAB „Vanesos turtas“ vadovas tyčia, nuosekliai siekė bendrovės nemokumo, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.
18.4. Buvęs bendrovės vadovas tyčia netvarkė bendrovės finansinės apskaitos ir galimai melagingai 2020 m. rugsėjo 5 d. pranešė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariatui apie dingusius bendrovės finansinius dokumentus.
18.5. Apeliantai A. Ž. ir J. Č. papildomai nurodė, kad 2024 m. rugsėjo mėn. pabaigoje gavo BUAB „Vanesos turtas“ pakartotinį pranešimą apie tai, kad bendrovė perleido reikalavimo teises ir pareigas naujam kreditoriui su tariama A. Ž. ir J. Č. skola ir visais įsiskolinimo dokumentais bei sutartimis. Ši aplinkybė įrodo, kad BUAB „Vanesos turtas“ neprarado savo finansinės apskaitos dokumentų. Bendrovė bandė ir (ar) perleido savo turtą (atliktus darbus ir jų rezultatą, tikrus ar tariamus finansinius reikalavimus). Tikslus perleidimo sandorio, sudaryto tarp BUAB „Vanesos turtas“ ir buvusio vadovo, turinys nežinomas, tačiau JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti požymiai akivaizdūs.
18.6. Teismas netinkamai įvertino tyčinio bankroto požymius, pažeidė JANĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes neįžvelgė akivaizdžiai suplanuoto blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu), BUAB „Vanesos turtas“ sudarytų sandorių dėl reikalavimų perleidimo UAB „Rivarda“, po to buvusiam UAB „Vanesos turtas“ vadovui G. S., kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neįvertino JANĮ 40 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nustatytų papildomų tyčinio bankroto sąlygų, kurias pagrindžia prašyme dėl BUAB „Vanesos turtas“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytos aplinkybės ir argumentai.
18.7. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš byloje pateiktų finansinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti tikslaus bendrovės nemokumo momento, tačiau prie nagrinėjamos bylos neprijungė bendrovės restruktūrizavimo bylos, todėl neturėjo galimybės įvertinti visų reikšmingų aplinkybių.
18.8. Apeliantų pridėtos BUAB „Vanesos turtas“ išrašytos sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, patvirtino, kad per nurodytą laikotarpį bendrovė surinko iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčių 14 532,07 Eur. Peržiūrėjus šiuos dokumentus matyti, kad tai fiktyvūs dokumentai, neįtraukti į bendrovės finansinę apskaitą, neužpildyti, be datų, nepateikti apeliantams. Ši aplinkybė, kartu su kitomis skunde nurodytomis, įrodo, kad BUAB „Vanesos turtas“ finansinė atskaitomybė yra neskaidri ir nepatikima.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
20. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriuo atmestas apeliantų pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
22. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) 2025 m. balandžio 16 d. Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija; 2) ekrano nuotrauką, kurioje pateikti duomenys apie civilinės bylos Nr. e2A-117-265/2022 eigą; 3) 2024 m. rugsėjo 23 d. pranešimas apie reikalavimo teisių perleidimą.
23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
24. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su apeliantų pateiktais duomenimis, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantų pateikti duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir esant poreikiui juos vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).
Dėl sąlygų pripažinti juridinio asmens bankrotą tyčiniu
26. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nurodė, kad šiuo metu tyčinį bankrotą reglamentuojančios JANĮ nuostatos atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą galiojusiame ĮBĮ ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi ir anksčiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.
27. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar kartą būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Dėl to, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai, tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį, gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).
29. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 34 punktas).
30. Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-643-790/2024). Tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu įmonės valdymu, kuris nulėmė įmonės bankrotą. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalaus tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020).
31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas prašymo dėl BUAB ,,Vanesos turtas“ bankroto pripažino tyčiniu, netenkino. Nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Apeliantai su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir teigia, kad teismas tinkamai neįvertino, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytos sąlygos pripažinti BUAB ,,Vanesos turtas“ bankrotą tyčiniu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ginčo esmės.
Dėl bendrovės nemokumo momento
32. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bendrovės nemokumo momento, padarė išvadą, kad BUAB ,,Vanesos turtas“ nemoki tapo 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. kai buvo nutraukta restruktūrizavimo byla. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė byloje pateiktais duomenimis apie tai, kad bendrovė Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2010–2024 m., o 2014 m. rugpjūčio 1 d. bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, kuri vėliau buvo nutraukta, nepavykus įgyvendinti restruktūrizavimo plano.
33. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, pripažįstant bankrotą tyčiniu, svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).
34. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022).
35. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023).
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė BUAB „Vanesos turtas“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2004 m. gruodžio 17 d., kurios organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, o juridinio asmens vardu nuo 2004 m. gruodžio 17 d. veikė vadovas G. S.
37. Suinteresuoto asmens VMI pateikto paskutinio BUAB „Vanesos turtas“ balanso už 2009 m. duomenimis nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo 78 529 Lt vertės ilgalaikio turto, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 252 481 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 252 481 Lt) (CBP-488).
38. VĮ Registrų centro duomenimis bendrovės vardu yra įregistruotas nekilnojamas turtas: (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Turtui taikomi apribojimai. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenimis bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas, įsiskolinimas VSDFV – 0 Eur.
40. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2082-436/2014 BUAB ,,Vanesos turtas“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartyje teismas pažymėjo, kad bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais – areštuotas visas bendrovės turtas, todėl bendrovei trūksta lėšų kasdienei ūkinei veiklai vykdyti (1 t., b. l. 74–76). Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-941-436/2015 restruktūrizavimo byla nutraukta, Lietuvos apeliacinis teismas pastarąją nutartį paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2-187-196/2016).
41. Iš atsakovės BUAB „Vanesos turtas“ teismui pateikto neaudituoto balanso projekto duomenų nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 18 d. atsakovė turėjo 22 Eur vertės turto (iš kurio ilgalaikis turtas – 22 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 227 856 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 227 856 Eur) (1 t., b. l. 78).
42. Atsiliepime į pareiškimą dėl BUAB ,,Vanesos turtas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, buvęs bendrovės vadovas paaiškino, kad 2014 m. bendrovė susidūrė su sunkumais, nebuvo pajėgi įvykdyti visus prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Skolos kreditoriams, sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje bei taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ribojo bendrovės galimybes skolintis, naujų projektų įvykdymui grėsmę kėlė apyvartinių lėšų trūkumas, todėl siekiant išsaugoti pradėtą veiklą, padengti įsiskolinimus, atkurti bendrovės mokumą ir tokiu būdu išvengti bankroto, 2014 m. bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau 2015 m. ji nutraukta. Nuo to laiko bendrovė veiklos realiai nebevykdė, jos finansinės būklė nebuvo gera nuo 2014–2015 m., kuomet nepavyko patvirtinti restruktūrizavimo plano (DOK-6916).
43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bankroto byloje esančius duomenis apie bendrovės finansinę padėtį (žr. šios nutarties 37, 41 punktus), neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien šių duomenų pagrindu nėra galimybės nustatyti bendrovės nemokumo momento, kadangi jie neatspindi tikrosios bendrovės finansinės padėties, taip pat, jie neparodo kaip laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. kito bendrovės finansinė padėtis. Tačiau byloje pateikti duomenys apie tai, kad 2014 m. bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, neįstengė vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri 2015 m. nutraukta. Iš Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-2082-436/2014, esančių duomenų matyti, kad 2013 m. bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turimą turtą. Kauno apygardos teismas nustatė, kad pagal restruktūrizavimo byloje pateikto bendrovės 2014 m. sausio 29 d. balanso duomenis, bendrovė 2013 m. turėjo turto už 1 540 173 Lt, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 575 477 Lt, tačiau bendrovės veikla nebuvo nuostolinga, bendrovė gavo pelno, nebuvo nutraukusi vykdomos veiklos (1 t., b. l. 74–76). Buvęs bendrovės vadovas paaiškino, kad nesusitarus dėl atsiskaitymo terminų, restruktūrizavimo planui nebuvo pritarta ir restruktūrizavimo byla 2015 m. nutraukta, nuo to laiko bendrovė veiklos nevykdė. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, antstoliai atnaujino išieškojimus kreditorių naudai, todėl iš esmės visas bendrovės sukauptas turtas buvo parduotas iš varžytynių (DOK-26749). Duomenų, kad bendrovė atsiskaitė su visais kreditoriais byloje pateikta nebuvo, priešingai, bendrovės bankroto byloje yra patvirtintas finansinių reikalavimų sąrašas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytam nemokumo momentui – 2015 m. gruodžio 31 d. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu aptariama situacija galėtų būti vertinama kitaip, nei ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, apeliantai nepateikė, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
44. Be to, minėta (žr. šios nutarties 28–29 punktus), esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo valdymo ir nemokumo arba nemokios padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios bendrovės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, ar yra bent vienas iš JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo valdymo ir nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo.
Dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu
45. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantų pareiškimo dėl BUAB „Vanesos turtas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pažymėjo, kad neturi pagrindo spręsti, jog bendrovės bankrotą nulėmė buvusio vadovo tyčiniai, sąmoningi veiksmai, kuriais būtų sukeltas bendrovės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės finansinė padėtis.
46. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė akivaizdžiai suplanuoto blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu), tinkamai neįvertino sudarytų sandorių dėl reikalavimų perleidimo UAB ,,Rivarda“, o vėliau ir buvusiam bendrovės vadovui, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus, taip pat, neatsižvelgė į tai, jog buvęs BUAB ,,Vanesos turtas“ vadovas tyčia netvarkė bendrovės finansinės apskaitos, galimai melagingai 2020 m. rugsėjo 5 d. pranešė policijai apie dingusius bendrovės finansinius dokumentus, neinformavo apie tai teismo, atstovavo bendrovę teisminiuose procesuose kaip veikiantį ir neturintį nemokumo problemų juridinį asmenį, bandė ir (ar) perleido bendrovės turtą (atliktus darbus ir jų rezultatą, tikrus ar tariamus finansinius reikalavimus). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti.
47. Minėta (žr. šios nutarties 40 punktą), kad byloje pateikti finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, jog bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki, nes tuo metu jos finansiniai įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę, Kauno apygardos teismas nutraukė restruktūrizavimo bylą, bendrovė realiai nebevykdė veiklos, atitinkamai, negalėjo vykdyti prievolių kreditoriams.
48. Byloje nėra ginčo dėl to, kad buvęs BUAB ,,Vanesos turtas“ vadovas nuo 2010 m. teisės aktų nustatyta tvarka neteikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Šią aplinkybę papildomai patvirtina kartu su pareiškimu dėl BUAB ,,Vanesos turtas“ bankroto pripažinimo tyčiniu pateikta ekrano nuotrauka iš Juridinių asmenų registro, kurioje nurodyti duomenys apie tai, jog paskutinį kartą bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti už 2009 m. (2 t., b. l. 151).
49. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2082-436/2014 nustatė, kad pagal restruktūrizavimo byloje pateikto bendrovės 2014 m. sausio 29 d. balanso duomenis, 2013 m. bendrovė turėjo turto už 1 540 173 Lt (446 064,93 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 575 477 Lt (456 289,68 Eur) (1 t., b. l. 74–76). Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartimi BUAB ,,Vanesos turtas“ patvirtintas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, bendra byloje patvirtintų finansinių reikalavimų suma iš viso sudaro 265 502,75 Eur (2 t., b. l. 49–92). Taigi, byloje pateikti duomenimis apie bendrovės finansinę būklę laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. patvirtina, kad finansinių įsipareigojimų dydis nuo 2013 m. neišaugo. Duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, apeliantas nepateikė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
50. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantais, kad bendrovės vadovas netinkamai vykdė jam tenkančią pareigą VĮ Registrų centrui pateikti finansinės apskaitos dokumentus, tačiau vien ši aplinkybė šiuo atveju savaime nelėmė bendrovės nemokumo bei neįrodo buvusio bendrovės vadovo sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, juolab kad finansinių įsipareigojimų dydis nuo 2013 m. neišaugo (žr. šios nutarties 50 punktą), o tai papildomai įrodo, kad bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais, nebuvo siekiama toliau tyčia sąmoningai bloginti bendrovės turtinę padėtį, siekiant pažeisti kreditorių interesus.
51. Apeliantai, be kita ko, rėmėsi argumentu, kad buvęs bendrovės vadovas bandė perkelti veiklą į kitą juridinį asmenį bei pateikė Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2169-752/2021, kuriuo 2015 m. balandžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp BUAB „Vanesos turtas“ ir UAB „Rivarda“, dalis, pripažinta negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Tačiau šios aplinkybės, viena vertus, nepagrindžia bendrovės veiklos ir (ar) turto perkėlimo fakto, kita vertus, apeliantų nurodytos aplinkybės nepagrindžia fakto, kad reikalavimo perleidimo sutartis, nors jį ir buvo pripažinta niekinė, galėjo lemti bendrovės nemokumą ar sąmoningą bendrovės finansinės padėties bloginimą (CPK 185 straipsnis).
52. Taigi, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, nes apeliantų nurodyti buvusio bendrovės vadovo veiksmai nėra priežastiniu ryšiu susiję su bendrovės nemokumo atsiradimu ir, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, nepatvirtina, jog bendrovės bankrotas buvo tyčinis. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo šių argumentų pagrindu priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
53. Atskirasis skundas taip pat grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tyčinio bankroto požymius, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamą nutartį, toliau šioje nutartyje atskirai pasisakys dėl kiekvieno iš JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytų tyčinio bankroto požymių vertinimo atskirai.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio vertinimo
54. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, jog juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
55. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant JANĮ reglamentuotą tyčinio bankroto institutą nurodyta, kad vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).
56. Nagrinėjamoje byloje padarius išvadą (žr. šios nutarties 50 punktą), kad netinkamas pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus vykdymas nepagrindžia bendrovės vadovo sąmoningo siekio pabloginti bendrovės finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apskustoje nutartyje nurodytais argumentais, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas požymis, patvirtinantis tyčinį bankrotą, gali būti taikomas tik neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytos tyčinio bankroto apibrėžties, o nenustačius JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos privalomos tyčinio bankroto sąlygos (žr. šios nutarties 52 punktą), aplinkybė, jog buvęs bendrovės vadovas teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2010 m. neteikė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinio bankroto.
57. Apeliantų teiginiai, kad buvęs bendrovės vadovas tyčia netvarkė finansinės apskaitos, galimai melagingai policijai pranešė apie dingusius bendrovės finansinius dokumentus, nuo 2020 m. nesiėmė veiksmų juos atkurti, neinformavo apie jų dingimą kitoje civilinėje byloje, kurioje atstovavo bendrovę, taip pat nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, nei ji padaryta šios nutarties 56 punkte. Byloje nustatyta, kad dokumentų netekimas neužkirto kelio vykdyti bankroto procedūras, bendrovės bankroto byloje yra patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, gauti duomenys apie bendrovės turimą turtą, o abstraktūs teiginiai apie netinkamą finansinės apskaitos tvarkymą, savaime nesudaro pagrindo bendrovės vadovo veiksmus vertinti kaip tyčinius, lėmusius bendrovės nemokumą.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio vertinimo
58. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
59. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybės, jog bendrovės veiklą buvo bandyta perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko bendrovėje. Siekdami pagrįsti nurodytas aplinkybes apeliantai kartu su pareiškimu pateikė tarp BUAB ,,Vanesos turtas“ ir UAB ,,Rivarda“ 2015 m. balandžio 17 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį (2 t., b. l. 137–146), pagal kurią bendrovė perleido UAB ,,Rivarda“ teises reikalauti ir gauti mokėjimus pagal jungtinės veiklos sutartį su apeliantais.
60. Šios nutarties 51 punkte konstatuota, kad apeliantų nurodytos aplinkybės (žr. šios nutarties 59 punktą), pirma, nepagrindžia bendrovės veiklos ir (ar) turto perkėlimo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė vykdė veiklą, taip pat, jog turėjo darbuotojų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurie buvo perleisti kitai bendrovei. Antra, aplinkybės, kad reikalavimo perleidimo sutartis, nors jį ir buvo pripažinta niekinė, galėjo lemti bendrovės nemokumą ar sąmoningą bendrovės finansinės padėties bloginimą (CPK 185 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio, kadangi bendrovės veikla ir turtas nebuvo perkelti, bendrovei paliekant skolas.
61. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui sutikus su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad BUAB ,,Vanesos turtas“ bankroto nenulėmė tyčiniai buvusio jos vadovo veiksmai, nenustačius visų tyčinio bankroto požymių, nėra pagrindo pripažinti, jog buvęs bendrovės vadovas yra už tyčinį bankrotą atsakingas asmuo. Papildomai pažymėtina, kad siekiant įgyvendinti pagrindinį bankroto proceso tikslą – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, tyčinio bankroto instituto taikymas įmonės vadovą pripažinus atsakingu už tyčinį bankrotą, yra ultima ratio (paskutinė priemonė), taikoma išnaudojus kitus kreditorių teisių bei interesų būdus.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
62. Apeliantai papildomai nurodė, kad 2024 m. rugsėjo mėn. pabaigoje gavo 2024 m. rugsėjo 23 d. BUAB ,,Vanesos turtas“ pakartotinį pranešimą, jog bendrovė perleido reikalavimo teises buvusiam jos vadovui su tariama A. Ž. ir J. Č. skola, įsiskolinimo dokumentais ir sutartimi. Apeliantų nuomone, tokių dokumentų, ypač atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2169-752/2021, parengimas rodo, kad bendrovės vadovas neprarado jos dokumentų. Be kita ko, patvirtina aplinkybę, kad egzistuoja ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis – bendrovei priklausantis turtas buvo parduotas ir (ar) perleistas jai nenaudingomis sąlygomis. Pažymėjo, kad tikslus perleidimo sandorio, sudaryto tarp BUAB ,,Vanesos turtas“ ir buvusio jos vadovo, turinys bei sudarymo aplinkybės nežinomos.
63. Kaip matyti iš pranešimų turinio, juose apeliantai A. Ž. ir J. Č. yra informuojami apie tai, kad bendrovė perleido su jų skola susijusias reikalavimo teises ir pareigas naujajam kreditoriui. Pažymima, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ir (ar) jų dalyse. Nurodoma, kad naujajam kreditoriui perleidžiama skola už šiuos darbus: 1) teritorijos planavimo, žemės paskirties keitimo, specialiojo plano rengimo; 2) teritorijos planavimo detaliojo plano; 3) geodezinių matavimų, sklypų bylų ir bendro naudojimo kelio geodezinių darbų. Pranešimo pabaigoje nurodoma, kad naujas kreditorius yra buvęs bendrovės vadovas G. S. Pranešimas pasirašytas ranka, tačiau nėra aišku kas jį pasirašė. Šalia parašo nurodyta atstovas (DOK-9616).
64. Taigi, viena vertus, apeliantai iš esmės nurodė naujas faktines aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, todėl jomis negali būti grindžiamas atskirasis skundas (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Kita vertus, vien pranešimai ar deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie bendrovei nepalankiomis sąlygomis perleistą turtą, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai.
Dėl procesinės bylos baigties
65. Apibendrindamas nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų pagrindu padarytų išvadų pagrįstumo. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl BUAB ,,Vanesos turtas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliantų atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
66. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.