- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-17
- Bylos Nr.
- 1-1872-1057/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11370-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- Ovidijui Sačilkai
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 7 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. S., 2017 m. kovo 8 d., apie 21.32 val., Ozo - K. Ulvydo gatvėse, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,62 promilės etilo alkoholio).
Šiais savo veiksmais O. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7 d.
Kaltinamasis O. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, jog vairavo „Volkswagen Jetta“, teisę vairuoti turi nuo 2002 metų. 2017 m. kovo 8 d. vakare po darbų nuėjo pasitvarkyti, turėjo alaus, tvarkydamasis išgėrė tris butelius alaus, paskui prisiminė, kad kitą dieną žmonai reikės automobilio. Priėmė lengvabūdišką sprendimą sėsti prie automobilio „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), vairo ir nuvažiuoti į degalinę. Savijauta buvo gera. Išsukus iš kiemo kilo konfliktinė situacija su kito automobilio vairuotoju, nes kito automobilio vairuotojas O. S. neužleido kelio, įvykio su kitu automobiliu nebuvo. Nusprendė vykti namo, pastatė automobilį parkinge, pamatė, kad iš paskos atvažiavo tas automobilis, buvo sutrikęs, nuskubėjo prie namų laiptinės, laiptinėje pamatė policijos pareigūnus, jiems nesipriešino. Policijos pareigūnai nusivedė O. S. prie savo automobilio, paprašė įpūsti, alkotesteris parodė 1,62 promilių girtumą. Buvo nevalgęs, buvo nuovargis. O. S. nuvežė paimti kraują, tada nuvežė į PK. Kai buvo apklausa, prisipažino, kad buvo neblaivus. Savo poelgį vertina blogai, labai gailisi, blogai jaučiasi dėl to, tai didžiulė pamoka, ateityje nusižengimų nedarys. Laiduotojas yra tėtis, su juo dažnai bendrauja, susitinka, jis yra autoritetas, yra artimi. Tėvas gyvena Kaune, darbiniais reikalais atvyksta į Vilnių, susitinka, dažnai susiskambina. Tėvas užima vadovaujančias pareigas. Apie užstatą nebuvo kalbėta, bet tai diskutuotinas klausimas.
Laiduotojas A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog sūnus pranešė apie įvykį iš karto po jo, sūnus labai gailisi, jo šeimai tai buvo staigmena ir šokas, sūnų visada auklėjo doru ir sąžiningu žmogumi, mano, kad jis tapo geru savo srities specialistu. Taip elgtis jokiu būdu neleistina. Matė, kaip jis blogai jaučiasi ir neigiamai vertina tokį savo poelgį. Galima ieškoti priežasčių dideliame darbo krūvyje. Bet alkoholis negali padėti spręsti problemų. Tai jam didelė gyvenimo pamoka. Paskatino jį plačiau pasidomėti, kokią žalą alkoholis daro gyvenimui. Savo sūnų gerai pažįsta, mano, kad jis šią veiką atliko neapgalvotai, tinkamai neįvertinęs, kad daro baudžiamojo įstatymo pažeidimą. A. S. pats yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis (duomenys neskelbtini) metus, jo darbinė veikla susijusi su edukacija ir švietimu, su sūnumi bendrauja daug. Mano, kad jam galės daryti visokeriopą įtaką. Gyvena skirtinguose miestuose, bet dažnai lankosi Vilniuje, nuolat susirašo el. paštu, šiuolaikinės ryšio priemonės leidžia bendrauti intensyviai ir daug. Yra pasiruošęs sumokėti depozitą. Mano, kad 2000 eurų būtų protinga suma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai (teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad ji teisme būtų tiriama ir skelbiama), išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas O. S. paaiškino, kad 2017 m. kovo 8 d., apie 20.00 val., tiksliai laiko nepamena, nuėjo į savo sandėliuką, kuris yra požeminėje aikštelėje, adresu K. Ulvydo g. 11, Vilniuje, ir turėjo sandėlyje alaus, vienas išgėrė tris alaus butelius. Po ko atsiminė, kad jo automobilyje „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), mažai kuro, ir, kad 2017 m. kovo 9 d. sutuoktinei K. bus reikalingas minėtas automobilis vykti į darbą, tai nusprendė nuvykti užpilti kuro į šalia esančią degalinę. Kadangi savijauta buvo gera, nesijautė, kad yra neblaivus. Apie 21.00 val. atsisėdo už vairo ir vyko link degalinės, kuri yra netoli, iki 500 metrų atstumo nuo jo namų. Važiuojant V. Gerulaičio gatve, Vilniuje, jam užkirto kelią nepažįstamas vyriškis, kuris buvo su „BMW“ automobiliu, valst. Nr. nepamena. Priėjo prie jo, atsidarė jo automobilio duris, jis uždarė savo automobilio duris ir išvažiavo link savo namų K. Ulvydo g. 11, Vilniuje, nes labai išsigando. Kai įvažiavo į savo namo požeminį parkingą K. Ulvydo g. 11, Vilniuje, minėtas vyriškis irgi atvažiavo, jis važiavo paskui jį, pastatė savo vairuojamą automobilį „BMW“ ir bandė sakyti jam „Stok, ateik čia“, nes jis jau ėjo link namo laiptinės. Tuo metu greitai privažiavo policijos pareigūnai, jis suprato, kad juos galimai iškvietė minėtas vairuotojas, paskambinęs Nr. 112. Patikrinus alkotesteriu jo blaivumą jis pripūtė 1,98 promilių alkoholio, iškart prisipažino, kad yra išgėręs. Kartu su automobilio „BMW“ vairuotoju buvo dar kažkoks nepažįstamas vyriškis. Jį nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo patikrinimui, o jo automobilis „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo nuvežtas į saugomą aikštelę, Eišiškių pl. 127, Vilniuje. Jokių psichikos sutrikimų ir ligų neturi ir niekada neturėjo, galvos traumų gyvenime neturėjo, neregistruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje. Dėl padaryto labai gailisi, neblaivus niekada nevairuoja, tai buvo pirmą kartą, slapstytis nesiruošia. Savo parodymus tvirtina ir nekeičia, papildymų neturi (b.l. 40, 64).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. P. parodė, kad 2017 m. kovo 8 d. dirbo pagal Vilniaus aps. VPK Pirmojo policijos komisariato teritoriją kartu su vyriausiuoju patruliu D. K.. Apie 21.15 val. iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Ozo g. 14, Vilniuje, važiuoja automobilis „Volkswagen Jetta“, v/n ETK 124, kurio vairuotojas yra neblaivus. Kol vyko link minėto adreso, Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas pranešė, kad minėtas automobilis jau įvažiavo į K. Ulvydo g. 11 požeminį parkingą. Jiems atvykus į K. Ulvydo g. 11 požeminį parkingą pamatė du asmenis, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo E. G. ir J. L., kurie paaiškino, kad automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus važiavo nuo Ozo gatvės link K. Ulvydo g. 11, o jie važiavo paskui jį. Pamatęs pareigūnus automobilio „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėjo bėgti link laiptinės, jie pribėgo prie jo ir pasivijo asmenį, paaiškėjo, kad tai buvo O. S., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis iškart pradėjo sakyti, kad nevairavo automobilio „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), kuris jau buvo priparkuotas aikštelėje, po to, paklausus vairuotojo ar jis vartojo alkoholį, jis atsakė jiems, kad vartojo alkoholį darbe, po to pradėjo sakyti, kad gėrė po darbo, o po to sakė, kad gėrė tik namo laiptinėje alkoholį. Aiškiai matėsi, kad vairuotojas melavo, nes raiškiai išdėstyti savo minčių negalėjo, tiksliai negalėjo nurodyti, kur vartojo alkoholį, elgėsi nervingai, vengė akių kontakto. Pagalbai pareigūnai iškvietė kitą policijos ekipažą (šaukinys „V1740“), patikrinus blaivumą alkotesteriu vairuotojui buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas. Po ko O. S. išvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo patikrinimui (b.l. 11).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. L. parodė, kad 2017 m. kovo 8 d., apie 21.10 val., tiksliai laiko nepamena, važiavo V. Gerulaičio gatve, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), link savo namų. Važiuojant V. Gerulaičio gatve, Vilniuje, ant važiuojamos dalies pastebėjo du stovinčius automobilius, tai buvo automobilis „BMW 530“, kurio valst. Nr. nepamena bei „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini). Privažiuojant prie minėtų automobilių, jis sustabdė savo vairuojamą automobilį, tačiau nespėjo išlipti iš jo, nes norėjo paklausti kas nutiko, galvojo gal pagalbos kokios reikia, jei įvyko eismo įvykis. Tuo metu automobilis „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), greitai pradėjo važiuoti, pasirodė, kad bando pasišalinti, tada jis iškart pradėjo vytis, važiavo iš paskos. Automobilio „BMW 530“, kurio v/n nepamena, jam nepažįstamas vairuotojas irgi važiavo paskui automobilio „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini). Automobilis „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo pakankamai dideliu greičiu link K. Ulvydo gatvės, po ko įsuko į požeminį parkingą, K. Ulvydo g. 11, Vilniuje. Automobilio „BMW 530“ vairuotojas irgi įvažiavo į minėtą aikštelę, jis nevažiavo į vidų, paliko automobilį ant gatvės, ir nuėjo pėsčiomis į požeminį parkingą. Jis ir automobilio „BMW 530“ vairuotojas priėjo prie automobilio „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, paklausus, kas nutiko, kur taip skubėjo, jis atsakė, kad viskas tvarkoje, jokiame eismo įvykyje nedalyvavo. Nuo minėto vairuotojo sklido alkoholio kvapas, tuo metu J. L. suprato, kad jis bandė šalintis, nes vairavo automobilį neblaivus. Automobilio „BMW 530“ vairuotojas, t.y. kitas liudytojas, iškart pradėjo skambinti Nr. 112 ir pranešinėti apie įvykį. Po kokių 5 minučių atvyko policijos pareigūnai, kai juos pamatė neblaivus vairuotojas, jis pradėjo šalintis pro K. Ulvydo g. 11 laiptinę į pastatą. Pareigūnai pagavo minėtą vairuotoją namo laiptinėje, įsodino į tarnybinį automobilį, apie 21:23 val. policijos pareigūnai davė vairuotojui pūsti į alkotesterį, jis pripūtė 1,98 promilių alkoholio (b.l. 16).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. G. parodė, kad 2017 m. kovo 8 d., apie 21.10 val., V. Gerulaičio g., Vilniuje, vairuodamas „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini), pamatė kelyje chuliganiškai važiuojantį automobilį „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), minėto automobilio vairuotojui jis užkirto kelią. Minėtas vairuotojas įvažiavo iš šalutinio kelio nepraleisdamas jo, važiuojančiu pagrindiniu keliu, ir susilyginus su, juo minėtas vairuotojas parodė jam vidurinį pirštą. Privažiuojant prie automobilio „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini) jis atidarė jo automobilio dureles (keleivio pusės) ir pamatė automobilyje ant kilimėlio gulintį 0,5 litro alaus tuščią butelį. Jis paklausė vairuotojo „Kodėl rodei pirštą?“, jis atsakė „Ne tau rodžiau“. Vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, jo kalba buvo nerišli. Jis tada uždarė dureles ir iškart pradėjo skambinti Nr. 112, pamatęs tai, minėtas vairuotojas pradėjo šalintis dideliu greičiu. Įvažiavęs į K. Ulvydo g. 11, Vilniuje, požeminį parkingą, jis pastatė savo automobilį ir pradėjo bėgti link namo laiptinės. Tuo metu atvyko du policijos pareigūnai ir minėtą vairuotoją sulaikė namo laiptinėje. Pareigūnams jis aiškino, kad neblaivus nevairavo, o išgėrė alkoholį laiptinėje, tai yra tikras melas. K. Ulvydo g. 11, Vilniuje, dar buvo vienas vyriškis, kuris matė visą įvykį ir sakė, kad gali paliudyti, kad vairuotojas vairavo neblaivus. Pareigūnai pagavo minėtą vairuotoją namo laiptinėje, įsodino į tarnybinį automobilį, apie 21:23 val. policijos pareigūnai davė pūsti į alkotesterį vairuotojui, jis pripūtė virš 1,50 promilių alkoholio. Jis vietoje parašė policijos pareigūnams paaiškinimą dėl įvykio, paliko savo kontaktinį telefoną (b.l. 21).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole konstatuota, jog buvo apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 27-31).
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito duomenų matyti, kad 2017-03-08 21.23 val. O. S. buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas (b.l. 35).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 2354/2017(01) konstatuota, jog O. S. kraujyje, paimtame 2017-03-08 21.55 val. nustatyta mažiausia koncentracija yra 1,62 promilės etilo alkoholio (b.l. 56).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 395 konstatuota, jog O. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 1,62 promilės etilo alkoholio. Asmuo neblaivus, vidutinis girtumo laipsnis (b.l. 57).
Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), savininkas yra O. S. (b.l. 23).
Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad vidutinė automobilio „Volkswagen Jetta“ kaina su PVM yra 5510,00 eurų (b.l. 24).
Motyvuojamoji dalis
O. S. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad O. S. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir juos palyginus tarpusavyje.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.
Byloje nekyla abejonių ir ginčo dėl to, kad būtent kaltinamasis O. S. 2017 m. kovo 8 d., apie 21.32 val., Ozo, K. Ulvydo gatvėse, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,62 promilės etilo alkoholio. Fakto, kad vairavo neblaivus apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, neneigė ir pats kaltinamasis O. S., kuris parodė, kad nuėjo į savo sandėliuką, kuris yra požeminėje aikštelėje, adresu K. Ulvydo g. 11, Vilniuje, ir turėjo sandėlyje alaus, vienas išgėrė tris alaus butelius. Po ko atsiminė, kad jo automobilyje „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), mažai kuro, tačiau 2017 m. kovo 9 d. sutuoktinei K. bus reikalingas minėtas automobilis vykti į darbą, taigi nusprendė nuvykti užpilti kuro į šalia esančią degalinę. Savijauta buvo gera, nesijautė, kad yra neblaivus. Apie 21.00 val. atsisėdo už vairo ir vyko link degalinės, kuri yra netoli, iki 500 metrų atstumo nuo jo namų.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad O. S. kraujyje nustatyta 1,62 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis O. S. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, t.y. Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kuris numato, kad „<...> Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims <...> neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>.“ Pažeidus šį Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir kraujyje nustačius daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis O. S. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas A. S. prašymas, kad jis sutinka būti kaltinamojo O. S. laiduotoju, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis).
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl O. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirma, kaltinamasis O. S. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Antra, O. S. neteistas (b.l. 78), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), administracine tvarka baustas (b.l. 79-81), tačiau jam paskirtas administracines pinigines nuobaudas sumokėjo, kas rodo, jog atsakomybės nevengia; duomenų apie gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ar įrašymą į narkologo įskaitą valstybinis kaltintojas nepateikė. Trečia, kaltinamasis O. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamuoju, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu; be to jis nuo 2013-04-30 dirba (duomenys neskelbtini) (b.l.77), turi šeimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad O. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ketvirta, dėl O. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo padaryta žala.
Įvertinama ir tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis O. S. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010); atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.); laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju O. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo tėvas A. S.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. S. yra neteistas (b. l. 98), dirba (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininko charakterizuojamas kaip sąžiningas, kruopštus ir atsakingas vadovas drausminių nuobaudų neturi (b. l. 97). Pats A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo santykiai su sūnumi yra labai geri, jie daug bendrauja, todėl įsitikinęs, kad galės daryti jam teigiamą poveikį, jog sūnus ateityje teisės pažeidimų nedarytų. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas A. S. yra vertas teismo pasitikėjimo. Jo asmenybė yra teigiama, jis yra kritiškas dėl O. S. įvykdytos nusikalstamos veikos ir jis gali daryti O. S. teigimą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). A. S. skirtinas O. S. laiduotoju netaikant užstato, nes yra šeimos narys, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. S. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje.
Teismas atsižvelgdamas į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apylinkės teismo bylos Nr.1-740-369/2017, Nr. 1-1417-576/2017, Nr. 1-1715-957/2017), į tai, kad kaltinamasis O. S. anksčiau neteistas, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, dirba, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d., jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktuose. Jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise bei įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą
Kartu su bausme taikytina LR BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teismas, įvertinęs jau aptartus kaltinamąjį O. S. charakterizuojančius duomenis, bei tai, kad jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, tai pat atsižvelgęs į tai, kad būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę, o ši aplinkybė liudija jo veikos pavojingumą bei abejingumą eismo saugumui ir kitų asmenų turtui bei sveikatai, sprendžia, jog prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą pasiekti galima uždraudus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ne trumpiau, nei 2 metų terminui. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju O. S. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis parinktinas įvertinus tiek jau minėtų aplinkybių visumą, tiek ir tai, jog O. S. yra jauno amžiaus, darbingas, dirbantis (duomenys neskelbtini), tai yra pajėgus tokią įmoką sumokėti.
Priešingai nei teisiamojo posėdžio metu teigė kaltinamojo gynėjas, teismuose formuojama praktika, jog skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, gali būti skiriamos ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės, tokios kaip įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-426-843/2017).
Dėl BK 72 str. taikymo
LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (LR BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamajame kodekse uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (LR BK 72 straipsnio 2-3 dalys).
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Nagrinėjamu atveju nenaudojant transporto priemonės nusikalstamos veikos padarymas yra apskritai neįmanomas. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-242-870/2017, 1A-385-211/2017, 1A-409-209/2017 ir kt.).
Kaltinamasis O. S. prašė teismo netaikyti jo atžvilgiu BK 72 str. nuostatų ir nekonfiskuoti automobilio „Volkswagen Jetta“. Spręsdamas šioje byloje konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia, kad pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilis „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kaltinamojo O. S. vardu (b.l. 23). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad O. S. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo O. S. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis O. S. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra jauno amžiaus, darbingas, dirba, gauna pajamas. Svarbu pažymėti, kad pačios transporto priemonės vertė siekia 5510,00 Eur, t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas pagal laidavimą be užstato, nepaisant to, kad padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką – vairavo neblaivus. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o tik apsiribojant specialiosios teisės atėmimu, formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas visuomenėje ir neturėtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nors įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas šią veiką, siekė būtent priešingų tikslų, tarp jų ir atsakingo asmenų požiūrio į elgesį dalyvaujant viešajame eisme.
Įvertinus šias aplinkybes, teismas pritaria valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro pozicijai, kad kaltinamojo vardu registruotas automobilis „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šioje byloje privalo būti konfiskuotas, juo labiau, kad tokią praktiką nuosekliai formuoja Lietuvos teismai (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-397-843/2017, 1A-436-211/2017).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2017-03-09 nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas O. S. priklausančiam turtui – transporto priemonei (automobiliui) „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis nuo 2017-03-09 iki 2017-09-09 (b.l. 48). Kadangi automobilis „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. automobilis „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas ir grąžintas O. S. (b.l. 53).
Ikiteisminio tyrimo metu O. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b.l. 41-42), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina; O. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos Nr. 1-1872-1057/2017 viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
O. S., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti O. S. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir 20 MGL dydžio (753,20 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti O. S. priklausantį automobilį „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės 2017-03-09 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą O. S. priklausančiam turtui – Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
O. S. paskirtą kardomąją priemonę, dokumentų – vairuotojo pažymėjimo, paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti ir O. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.