Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. B. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus 1/3, S. Ž. paskirta 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis 2017 m. vasario 13 d., apie 13.18 val., Vilniaus r., Paberžės sen., Bernotų k., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2.79 promilės etilo alkoholio, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Prokuroras mano, jog nagrinėjamu atveju S. Ž. priklausanti transporto priemonė – automobilis VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada, prokuroro teigimu, darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam S. Ž. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl transporto priemonės pripažinimo padidinto pavojaus šaltiniu, dėl ko, apylinkės teismo įsitikinimu, jos konfiskavimas šiuo atveju negalimas, vertintini kritiškai, nes civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis. Asmuo, vykdantis įstatymų neuždraustą, visuomeniškai naudingą, socialiai vertingą, pelningą, tačiau rizikingą veiklą, nes ši veikla (darbai, procesai) ir (ar) joje naudojami objektai dėl objektyvių savybių kelia didesnę žalos padarymo kitiems grėsmę ir šios grėsmės negalima pašalinti net laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (2013 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Aptarto didesnio pavojaus šaltinio sąvokos išaiškinimo kontekste abejonių tuo, jog vertinamu atveju transporto priemonė iš tiesų priskiriama didesnio pavojaus šaltiniui, nekyla, tačiau, prokuroro manymu, konstatuoti, kad tai yra pakankamas pagrindas nagrinėjamoje situacijoje nekonfiskuoti S. Ž. priklausančios transporto priemonės, ar spręsti, jog ji neatitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo priemonės sąvokos, teisinio pagrindo nėra. Teigia, kad baudžiamajame įstatyme yra ne viena teisės norma, kurios aprašyme tiesiogiai nurodoma nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl to jie negali būti konfiskuotinu turtu. Pažymi, kad ir ginklas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taip pat priskiriamas padidinto pavojaus šaltiniui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014), tačiau jo konfiskavimas, pripažinus jį atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo įrankiu/priemone (pvz. BK 180 straipsnio 3 dalis), yra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos 2017-04-06 nuosprendžiu nustatytos veikos faktinės aplinkybės, jų teisinė kvalifikacija, tad šiais klausimais teisėjų kolegija išsamiau nepasisakys.

Prokuroras skunde kelia tik nepagrįstai netaikyto BK 72 straipsnio klausimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiuo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nuteistajam buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Apylinkės teismas sprendimą netaikyti automobilio konfiskavimo motyvavo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju jis nėra nusikaltimo padarymo priemonė, nes BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone, ji nėra priemonė, pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas nėra palengvinantis nusikalstamos veikos padarymą. Aukštesnės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės (tokia teismų praktika dažna, pavyzdžiui, kontrabandos nusikaltimų bylose). Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju yra situacija, kuomet nenaudojant transporto priemonės nusikalstamos veikos padarymas yra apskritai neįmanomas.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-242-870/2017, 1A-385-211/2017, 1A-409-209/2017 ir kt.).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad S. Ž. vairavo jam priklausantį automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2.79 promilės etilo alkoholio, tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies, taip pat BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, taigi ir nusikalstamos veikos priemonės, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina.

Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti nauji duomenys, kad 2017-04-27 šioje byloje konfiskuotina transporto priemonė – automobilis VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojant I. Ž., pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas. Vertinant šių duomenų reikšmę nagrinėjamai bylai teismas atsižvelgia į BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagal kurias tuo atveju, jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kartu teismas vertina ir tai, kad teismų praktikoje, tame tarpe ir Konstitucinio Teismo pateiktuose išaiškinimuose, yra akcentuojami ne nubaudimo, o prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai. Kaip patvirtino apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai dokumentai, nuotraukos bei nuteistojo paaiškinimai, S. Ž. su eismo įvykiu, kurio metu buvo apgadintas automobilis, nėra susijęs. Jo tyčios sąmoningai sugadinti automobilį nėra. Po eismo įvykio automobilis, atlikus kai kuriuos remonto darbus, būtų tinkamas naudoti, jis turi materialinę vertę, todėl vis dar yra pagrindas, siekiant prevencinių, o ne nubaudimo tikslų, šią transporto priemonę konfiskuoti natūroje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

2017-06-12 Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodytos 34,74 Eur dydžio išlaidos, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo procese. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys. Esant tokiam teisiniam reguliavimui antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo S. Ž. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, S. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti S. Ž. priklausantį turtą – automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš S. Ž. nepriteisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.