Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) vs., Paberžės sen., Vilniaus r., vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis:

2017 m. vasario 13 d., apie 13:18 val., Vilniaus r., Paberžės sen., Bernotų k., pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2.79 promilės etilo alkoholio,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos B. K. 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. Ž. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 36) ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku vairavo automobilį neblaivus. Įvykio dieną buvo susitikęs su draugu. Abu vartojo alkoholį. Po to važiavo automobiliu ,,VW Sharan“, kuris priklauso jam ir jo sutuoktinei. Jį sustabdė kitas vairuotojas ir iškvietė policiją. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes juo naudojasi sutuoktinė, kuri dirba toli nuo gyvenamosios vietos, jai reikia būti darbe 6 val. ryto, bei dirbant pagal grafiką dažnai nėra galimybės nuvykti į darbovietę visuomeniniu transportu (b. l. 87-88).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-liudytojo D. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis 2017 m. vasario 13 d. 13.18 val., su vyriausiuoju patruliu N. G. gavo iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo pranešimą, jog Bernotų k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., pranešėjas yra sustabdęs automobilį, nuo vairuotojo sklinda stiprus alkoholio kvapas. 13.45 val. atvyko į Bernotų k., juos pasitiko pranešėjas, kuris jiems perdavė automobilio ,,VW Sharan“ raktą. Pranešėjas E. K. jiems paaiškino, kad pastebėjo automobilį ,,VW Sharan“, kuris važiavo vingiuodamas po kelią, apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė telefonu 112 ir sakė pareigūnams, kur važiuoja automobilis. Kai automobilis ,,VW Sharan“ sustojo, pranešėjas pribėgo prie automobilio ir ištraukė iš užvedimo spynelės raktą. Alkotesteriu patikrino automobilio ,,VW Sharan“ vairuotojo S. Ž. blaivumą. Vairuotojui buvo nustatytas 3.03 promilės sunkus girtumo laipsnis (b. l. 21);

-pranešimo informacija, kurioje užfiksuota, kad 2017 m. vasario 13 d. 13.18 val. E. K. pranešė, kad priešais jį važiuoja automobilis „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, todėl jis sustabdė automobilį ir atėmė užvedimo raktą (b. l. 3);

-E. K. 2017-02-13 rašytiniu paaiškinimu, kuriame užfiksuota, kad jį važiuojantį keliu Utena-Vilnius pasivijo automobilis „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, darydamas lenkimo manevrą, vos nenustūmė nuo kelio. Jis sekė automobiliui iš paskos, o šiam sustojus ties Bernotų gyvenviete, atėmė iš vairuotojo užvedimo raktą, o apie įvykį pranešė telefonu 112. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus: kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 6);

-transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, VĮ ,,Regitra“ duomenimis, transporto priemonės registracijos liudijimu F 771325, kurie patvirtina, kad automobilis „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas S. Ž. vardu (b. l. 7-10);

-alkoholio matuoklio rezultatu, kuriuo užfiksuota, kad S. Ž. iškvėptame ore 2017 m. vasario 13 d. 13.48 val. buvo nustatyta 3.03 promilės alkoholio (b. l. 37);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1433/2017(01), kurioje užfiksuota, kad S. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,79 promilės etilo alkoholio (b. l. 40).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (tyčinis nesunkus nusikaltimas), į jo pasekmes, nustatyto neblaivumo sunkumą, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, administracine tvarka nebaustas, neteistas, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda, kuri mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Valstybinis kaltintojas prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti įvykio metu vairuotą automobilį bei atimti teisę vairuoti transporto priemones 3 metams.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir – uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 30, 618 p.) konstatuota, kad, nors BK 68 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

Nagrinėjamoje byloje valstybinis kaltintojas prašo S. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) trejiems metams. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise tik tais atvejais, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką naudodamasis šiomis teisėmis.

Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau atsižvelgus į tai, kad S. Ž. praeityje nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, draudimo terminas nustatytinas 1 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Be to, prokuroras prašė taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. įvykio metu vairuoto automobilio konfiskavimą.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos K. T., tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (K. T. 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas.

Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti.

Atsižvelgus į paminėtą teisinį reglamentavimą, teismas pagrįstai daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis asmenims, nėra įstatymo uždraustas. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymu, o už vairavimą esant neblaiviam. Šio straipsnio įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone, ji nėra priemonė, pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas nėra palengvinantis nusikalstamos veikos padarymą. Todėl šiuo atveju transporto priemonė skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme, dėl to negali būti konfiskuojama (2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga (Teismų praktika 32).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės 2017 m. vasario 15 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. Ž. priklausančiam turtui – automobiliui „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas (151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi teismas

nusprendžia:

S. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 90 MGL (3389,4 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudos.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 12 (dvylika mėnesių) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu skirti S. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės 2017 m. vasario 15 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. Ž. priklausančiam turtui – automobiliui „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti ir nuosprendžio nuorašą siųsti VĮ ,,Registrų centrui“.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. 0057684 perduoti institucijai, vykdančiai specialiosios teisės atėmimą – VĮ ,,Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.