Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas 90 MGL (3389,4 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus 1/3, A. R. paskirta 60 MGL (2259,60 eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta trejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas A. R. nuosavybės teise priklausantis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas WVWZZZ3BZWE273030).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis:

2017-02-17 apie 17.11 val. Savanorių pr., ties pastatu Nr. 176, Vilniuje, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,61 promilės etilo alkoholio).

Tokiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Atlikus dalinį įrodymų tyrimą ir papildomai apklausus A. B., siūlomą A. R. laiduotoją, ši nurodė, kad su A. R. kartu gyvena daugiau nei dveji metai, o bendrauja apie aštuonerius metus. Jo dukros, motina ir jos vaikai jam daro didelę teigiamą įtaką. Iki įvykio jis vakarais išgerdavo po 50 gr., bet po įvykio jis radikaliai pasikeitė, labai pergyvena. Dabar alkoholio nevartoja visiškai. Juo yra pagrindas tikėti, jis yra nuoširdus žmogus. Jie gerai sutaria, nuolat kalba apie įvykį. Jos nuomonė jam yra labai svarbi, ji yra jam autoritetas, tai mato iš jo elgesio. Jis visada klausia jos nuomonės ir ja pasitiki. Ji pato alkoholio nevartoja. Ateityje jie planuoja įteisinti savo tarpusavio santykius, yra tai aptarę. Prieš nagrinėjamą įvykį A. R. alkoholį vartojo namuose, o ji tuo metu dirbo. Jei A. R. pradėtų vartoti alkoholį, ji pasitelktų į pagalbą jo dukras, kreiptųsi medicinos pagalbos. Mano, kad suvaldyti situaciją galėtų. Jei kiltų problemų dėl alkoholio vartojimo, ji nepaliktų A. R. nelaimėje, jų santykiai nenutrūktų. Ji imtųsi veiksmų, kad jam padėti. Jis šiuo metu lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Iki įvykio A. R. kasdien negerdavo. Ilgalaikio girtavimo nebuvo. Išgerdavo apie 50 gr., tačiau nepasigerdavo. A. R. gan savikritiškai, matyt todėl pasakė, kad iki įvykio du mėnesius girtavo. Pirmosios instancijos teisme pasakydama, kad A. R. ilgam „užgėrus“ ji jį paliktų, ji buvo impulsyvi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos teisinės kvalifikacijos neginčija, tad teisėjų kolegija šiais klausimais išsamiau nepasisakys. Apeliaciniame skunde, visų pirma, keliami atsisakymo atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumo, taip pat teismo šališkumo ir BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimo bei skirto automobilio konfiskavimo pagrįstumo klausimai.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Pirmosios instancijos teismas ginčijamame nuosprendyje konstatavo, kad yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos asmens atleidimo pagal laidavimą sąlygos, tačiau atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atsisakė, tai motyvuojant tuo, kad padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, buvo padaryta žala kitai transporto priemonei, neblaivumo laipsnis stipriai viršijo 1,5 promiles. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad laiduotoja siūloma A. B. turės A. R. tokią įtaką, kad pastarasis daugiau nenusikals.

Teismų praktikoje iš tiesų yra ne kartą pasisakyta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada neatleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka. A. R. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą padarė būdamas neteistas (b. l. 55). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, davė nuoseklius parodymus apie įvykį, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto (b. l. 49, 95-103). Be to, 2017-03-30 A. R. savanoriškai atlygino savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą (b. l. 83), kas, teisėjų kolegijos vertinimu, tik dar kartą patvirtina nuoširdų jo gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat yra pagrindo manyti, kad A. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pastarąją išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad, kaip minėta, praeityje jis nebuvo teistas. Administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą – 2011-09-06 surašytas administracinis nurodymas už vairavusio automobilį asmens duomenų nenurodymą, bauda sumokėta 2011-09-21, tad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2017-02-17) nebegaliojo (b. l. 52-53). Vertintina ir tai, kad A. R. dirba, darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (b. l. 74). Atsižvelgtina ir į jau minėtą A. R. elgesį po nagrinėjamo įvykio (kaltės pripažinimas, nuoširdus gailestis, savanoriškas žalos atlyginimas), taip pat į jo paties bei A. B. parodymų pagrindu nustatytą pasikeitusį A. R. požiūrį į alkoholio vartojimą. Kaip nustatyta, A. R. po nagrinėjamo įvykio nebevartoja alkoholio, siekia gydytis, lankosi anoniminių alkoholikų grupėse, tai yra jis identifikavo priežastis, įtakojusias keliantį pavojų jo elgesį, ir ėmėsi tokį elgesį užkardančių priemonių. Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti A. R. pasitikėjimą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo akcentuotas aplinkybes, o būtent, kad padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, buvo padaryta žala kitai transporto priemonei, neblaivumo laipsnis stipriai viršijo 1,5 promiles, tačiau kartu pažymi, kad vis tik įstatymo leidėjas tokią veiką, sukėlusią tokius padarinius, vertino kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, priešingai, nei apylinkės teismas, sprendžia, kad A. B. yra tinkama būti laiduotoja. Bylos duomenys patvirtina, kad ji praeityje nėra teista (b. l. 77), administracine tvarka bausta tik vieną kartą – 2014-04-21 surašytas administracinis nurodymas už vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bauda sumokėta 2014-06-19, tad nebegalioja daugiau nei trys metai (b. l. 89). Nuo 2017-06-01 A. B. dirba VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Kaip patvirtino tiek jos pačios, tiek A. R. parodymai, tarp jų daugiau nei dvejus metus yra susiklostę faktiniai šeiminiai santykiai, kurie planuojami tęsti, tame tarpe ir įteisinant sudarant santuoką. Tokios trukmės laikotarpis laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad kartu gyvenantis asmuo gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo argumentą, jog gyvenimas kartu su A. B. nesulaikė A. R. nuo nusikaltimo padarymo, tačiau sprendžia, kad toks požiūris yra pernelyg formalus. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip patvirtino A. R. ir A. B. parodymai, A. R. iki nusikaltimo padarymo apie du mėnesius kasdien vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau alkoholio vartojimas pats savaime teisės normų nepažeidžia. Kaip minėta, A. R. anksčiau nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų, sietinų su alkoholio vartojimu, tad A. B. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas tokio elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju daug didesnę reikšmę turi veiksmai, sekė po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Kaip minėta, A. R. pakeitė savo požiūrį į alkoholio vartojimą, jo įtaką jo elgesiui, pradėjo gydytis ir, kaip patvirtino jų parodymai, tai įtakojo ir A. B.. Tai leidžia spręsti apie jos autoritetą A. R.. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad tik tapdama laiduotoja ji prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti A. R. elgesį, nei tiesiog gyvendama kartu su juo. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie A. B. asmenybę, tiek jos bei A. R. parodymus, duotus tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje, vertinant juos kompleksiškai, turi pagrindo manyti, kad A. B. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas teisėjų kolegijos aptartas aplinkybes spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-04-24 nuosprendį bei, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą pagal laiduotojos A. B. laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Įvertinus jau aptartų aplinkybių visumą, taip pat pateiktus duomenis apie laiduotojos A. B. gautas bei gaunamas nedideles darbines pajamas, nurodytas sąskaitos išraše (b. l. 84) bei 2017-05-30 darbo sutartyje, spręstina, kad pagrindo ir būtinybės skirti laidavimą su užstatu nėra.

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia esant pagrindui skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 2, 6, 7 punktuose. Jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

Draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones skirtinas atsižvelgus į tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika buvo įvykdyta naudojantis šia teise. Nustatant jos terminą buvo atsižvelgta ir į nustatytą neblaivumo dydį bei į kitas aukščiau jau aptartas skiriamų poveikio priemonių individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis parinktinas įvertinus tiek jau minėtų aplinkybių visumą, tiek ir bylos duomenis apie A. R. turtinę padėtį, jo nurodytą gaunamų pajamų dydį.

Atsižvelgus į apeliaciniame skunde išsakytus argumentus, sietinus su transporto priemonės konfiskavimu, teisėjų kolegija plačiau pasisakys dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės (tokia teismų praktika dažna, pavyzdžiui, kontrabandos nusikaltimų bylose). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju yra situacija, kuomet nenaudojant transporto priemonės nusikalstamos veikos padarymas yra apskritai neįmanomas.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-242-870/2017, 1A-385-211/2017, 1A-409-209/2017 ir kt.).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. R. vairavo jam priklausantį automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2.61 promilės etilo alkoholio, tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies, taip pat BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, taigi ir nusikalstamos veikos priemonės, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių, reikšmingų skiriamų poveikio priemonių individualizavimui, kurių teismas nebekartoja, pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina. Apeliaciniame skunde įvardyta aplinkybė, o būtent transporto priemonės naudojimas darbo reikalams, nėra išskirtinė, sudaranti pakankamą pagrindą netaikyti konfiskacijos.

Dėl teismo šališkumo ir BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimo

Teismo nešališkumo samprata yra išaiškinta Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Teismo nešališkumo principas turi du aspektus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Subjektyvusis nešališkumas reiškia, kad nė vienas bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti asmeniškai suinteresuotas, negali turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Objektyvusis nešališkumas dar vadinamas struktūriniu ar organizaciniu nešališkumu. Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-103-489/2015).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien tai, jog teismas, spręsdamas dėl laidavimo taikymo galimybės, įrodymus ir faktines aplinkybes įvertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas. BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Nagrinėjamoje byloje ši teisė A. R. ir jo gynėjui buvo išaiškinta, tačiau ja nepasinaudota. Byloje nėra nustatyta jokių konkrečių aplinkybių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus teisėjo nušalinimo pagrindus.

Tokia aplinkybe negali būti pripažinta ir tai, kad ginčijamu nuosprendžiu buvo skirta griežtesnė bausmė nei skirta neįgijusiu teisinės galios 2017-03-22 teismo baudžiamuoju įsakymu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK XXXI skyriaus Pirmajame skirsnyje, reglamentuojančiame teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą, esančio 425 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Pabrėžtina ir tai, kad apie minėtas BPK 425 straipsnio 4 dalies nuostatas A. R. buvo tinkamai informuotas pranešime apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ką patvirtina jo parašas ir įrašai (b. l. 56 – 57). Tuo tarpu apelianto nurodoma jo teigimu pažeista BPK 320 straipsnio 4 dalis reglamentuoja apeliacinį bylų procesą ir šiuo atveju negalėjo būti taikoma.

Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pagrindo išvadai apie bylą nagrinėjusio teismo šališkumą ir pažeistą BPK 320 straipsnio 4 dalį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal laiduotojos A. B. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų laiduotojos A. B. laidavimo terminą be užstato.

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausti tris metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones;vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti 20 MGL, tai yra 753,20 € dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių jos sumokėjimo terminą. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas WVWZZZ3BZWE273030).

A. R. skirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. R. ir laiduotojai A. B., kad:

laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną.