- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- 1-1417-576/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14443-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- T. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:
jis 2017-03-26, apie 11.55 val., Savanorių pr. 33, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,04 promilės etilo alkoholio),t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis T. M. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, prisipažino visiškai. Paaiškino, kad šeštadienio vakarą išgėrė alaus, o kitą dieną atsibudęs nusprendė atsipalaiduoti ir nuvažiuoti į pirtį. Jautėsi normaliai. Po pirties išgėrė dvi skardines alaus. Važiuojant namo prie parduotuvės „Maxima“ Savanorių pr. sustabdė policijos pareigūnai. Sutinka su tuo rezultatu, kad jo kraujyje rasta 2,04 promilės alkoholio. Savo poelgį vertina blogai.
Kadangi kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra tyčinis nesunkus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kaltinamojo T. M. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, be jo pačio prisipažinimo ir duotų parodymų neginčijimai įrodyta:
Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo P. L. parodymais, jog dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ame būryje vyriausiuoju patruliu. 2017-03-26 maždaug apie 11.55 val., dirbant kartu su kolega –vyriausiuoju patruliu A. B., adresu Vilniuje, Savanorių prospekte, pastebėjo gatvėje įtartinai manevruojantį automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo sustabdytas patikrinimui prie parduotuvės “Maxima”, adresu Vilniuje, Savanorių pr. 33. Minėto automobilio vairuotojas, kuris pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, buvo akivaizdžiai neblaivus, bendravimo su šiuo metu iš šio burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Dėl anksčiu išdėstytų aplinkybių buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumą. T. M., pasinaudojus alkotesterio prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0758 (patikros sertifikato Nr. 0510307), buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas. T. M. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo paėmimui. Automobilis Chrysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas aikštelėje, adresu Savanorių pr. 31, Vilniuje. Vedant T. M. iš Vilniaus priklausomybės ligų centro link tarnybinio automobilio, šis pradėjo muistytis, mosikuoti rankomis. Pareikalavo nusiraminti ir vykdyti jų teisėtus reikalavimus, t. y. nusiraminti ir atsisėsti į tarnybinį automobilį. Kadangi T. M. į jų teisėtus reikalavimus nereagavo, prieš įį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai bei lazda. Pargriovus T. M. ant žemės bei bandant šiam uždėti antrankius, pastarasis toliau elgėsi agresyviai, tyčia stangrino rankas, bandydamas išvengti surakinimo, todėl prieš šį buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas “Taser” (įprastas elektrošokas) ir buvo uždėti antrankiai. T. M. su V1723 ekipažo pagalba buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą tolesniam aiškinimuisi. Sulaikymo metu buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, lazda, elektros impulsinis prietaisas “Taser”, antrankiai.(b.l.25).
Iš VĮ „Regitra“ informacijos matyti (b.l.8), kad transporto priemonės Crysler Garnd Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra T. M..
2017-04-05 Kitų objektų apžiūros protokolas su fotolentele (b.l.11-13) patvirtina, kad apžiūrėtas automobilis Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
VšĮ „Emprekis“ duomenys patvirtina, kad vidutinė lengvojo automobilio Chrysler Grand Voyager 2.5 CRD Limited (2004 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 4 270 Eur.(b. l. 14-15).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2880/2017(01), nustatyta, jog T. M. kraujyje, paimtame 2017-03-26 12,20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,04 promilės etilo alkoholio (b. l. 29).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 504 (b.l.30) patvirtina, kad T. M. 2017-03-26 12,20 val. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.
Asmens blaivumo testas patvirtina, kad kaltinamasis T. M. 2017-03-26 11,58 val. buvo neblaivus, jam nustatyta 1,85 promilės neblaivumas( b.l.27).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis T. M. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, t.y. Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kuris numato, kad „<...> Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims <...> neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>.“ Pažeidus šį Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir kraujyje nustačius daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 7 dalyje. Kaltinamasis T. M., apklaustas teismo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro bei ryte pirtyje išgėrė dvi skardines alaus, o po to iš pirties važiavo namo, vairavo transporto priemonę. Su jo kraujyje rastu 2,04 promilių etilo alkoholio rezultatu, sutinka. Jo kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Veika įrodyta, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuota teisingai.
Ištyrus kaltinamojo T. M. asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus 7 kartus, nuobaudos veikos padarymo dienai negalioja. Jis dirba, vykdo individualią veiklą. Pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) charakteristiką, charakterizuojamas gerai. Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje yra nesunkus tyčinis nusikaltimas.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar galima tą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl T. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis T. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo.
BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t.y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu T. M. šią sąlygą atitinka. Anksčiau jis neteistas, turi šeimą, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Iki įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos veikos padarymo dienai jau negaliojo. Jam paskirtas administracines pinigines nuobaudas sumokėjo, kas rodo, jog atsakomybės nevengia. Teismo posėdyje T. M. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį, gailisi dėl jo. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamuoju, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad T. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis(LAT nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Apklausta kaltinamojo sutuoktinė Ž. M. teisme parodė, kad sutinka būti T. M. laiduotoja. Nurodė, kad vyras dirba, jie gyvena kartu, augina du mažamečius vaikus. Tiki, kad tai buvo vienkartinis atvejis. Vyras gailisi dėl padarytos veikos. Teismui pateikti duomenys, kad Ž. M. neteista. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad joje yra Ž. M. prašymas perduoti jai pagal laidavimą be užstato T. M.. Prokurorė prašė teismo netaikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 str. nuostatų. Kaltinamasis prašė taikyti jo atžvilgiu BK 40 str.
Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja Ž. M. yra verta teismo pasitikėjimo, ji anksčiau neteista, jos asmenybė yra teigiama, yra kritiška dėl sutuoktinio įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji, kaip kaltinamojo sutuoktinė, gali pastarajam daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Ž. M. skirtina T. M. laiduotoja netaikant užstato.
Teismas atsižvelgdamas į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apylinkės teismo byla Nr.1-740-369/2017), į tai, kad kaltinamasis T. M. anksčiau neteistas, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, vertina, kad yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d., jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl BK 68 straipsnio nuostatų
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).
Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. T. M. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Anksčiau jis baustas už KET pažeidimus, tačiau nėra duomenų, kad būtų vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, nuobaudos veikos padarymo dienai nebegaliojo.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo byla Nr.1-A-296-209/2017; Klaipėdos apygardos teismo byla Nr. 1A-139-255/2017), T. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones.
Kaltinamajam nustatytinas dviejų metų šešių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu numatyta už lengvesnį nusižengimą Administracinių nusižengimų kodekse, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.
Dėl BK 72 straipsnio nuostatų
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. T. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, byla Nr. 1A-139-255/2017).
Šiuo atveju T. M. vairavo automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytos 2,04 promilės etilo alkoholio kraujyje. Tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju T. M. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.
Spręsdamas šioje byloje konfiskavimo klausimą, teismas pažymi, kad pagal VĮ Regitra duomenis, automobilis Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kaltinamojo T. M. vardu, tačiau minėta transporto priemonė jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kaltinamojo sutuoktinei Ž. M.. Minėtas asmuo savo teisę į dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka. Tokios pat pozicijos šios kategorijos baudžiamosiose bylose laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-241-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017).
Įvertinus šias aplinkybes, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-296-209/2017) teismas pritaria valstybinį kaltinimą byloje palaikiusios prokurorės pozicijai, kad kaltinamojo vardu registruotas automobilis Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šioje byloje privalo būti konfiskuotas.
Kadangi automobilis Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – Nr. (duomenys neskelbtini) - privalo būti konfiskuotas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m. kovo 28 d. nutarimu T. M. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Kaltinamajam T. M. paskirta kardomosios priemonės– dokumentų paėmimas (b. l. 48) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.48), paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. R0595966, laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 - 298 str., 301 - 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendė:
T. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį Ž. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu, T. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2(dvejiems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio pagrindu konfiskuoti T. M. priklausantį automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – Nr. (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m. kovo 28 d. nutarimu T. M. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui – transporto priemonei (automobiliui) - Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto( automobilio) konfiskavimo dalyje, dienos.
Kaltinamajam T. M. skirtą kardomąją priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. R0595966 paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir minėtą vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei „Regitra“.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti Ž. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.