Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) (deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadove bei UAB (duomenys neskelbtini) padavėja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A. 2017 m. kovo 31 d., apie 2.36 val., Vilniuje, Liubarto – Vytauto g. sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 1,79 promilių etilo alkoholio), taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

K. A. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamoji K. A. ir laiduotoja N. A. pateikė teismui prašymus atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją jos motinos N. A. atsakomybėn (b. l. 84-85, 86-87).

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti K. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad K. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką K. A. padarė pirmą kartą, anksčiau ji nėra teista (b. l. 31) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamoji K. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl K. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviai, nebuvo padaryta žala. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, jog K. A., būdami neblaivi ir analizuojamo įvykio metu vairuodama transporto priemonę, apgadino šviesoforą, tačiau visgi šioje byloje nesprendžiamas K. A. atsakomybės klausimas dėl apgadinto šviesoforo. Iš K. A. parodymų matyti, kad dėl to yra pradėtas atskiras tyrimas, todėl konstatuotina, jog dėl šioje byloje pateiktame kaltinime nurodytos K. A. veikos nebuvo padaryta žala. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamoji tam, kad ją būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. A. yra jauno amžiaus, anksčiau neteista (b. l. 31), dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) darbdavių charakterizuojama teigiamai (b. l. 60, 61), turi aukštąjį išsilavinimą (b. l. 62), aktyviai dalyvauja keldama savo kvalifikaciją bei visuomeninėje veikloje (b. l. 57, 66, 67). Byloje nustatyta viena K. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu ji savo elgesį vertino kaip netinkamą, labai kvailą ir nepateisinamą poelgį. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji K. A. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju atleisti K. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos motina N. A. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog N. A. yra neteista (b. l. 88), dirba (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padėjėja, darbdavio charakterizuojama kaip komunikabili, draugiška, geranoriška, sąžininga, kruopšti ir atsakinga darbuotoja (b. l. 59), aktyviai dalyvauja keldama savo kvalifikaciją ir visuomeninėje veikloje (b. l. 58, 68, 69), jos pačios teigimu administracinių nuobaudų neturi. Pati N. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos santykiai su dukra K. A. yra labai geri, jos dukra mokykloje buvo pirmūnė, niekada dėl jos nebuvo gėda. Niekada nebuvo taip, kad dukra padarytų tai, ko negalima. Laiduotojos teigimu, ji galėtų daryti teigiamą poveikį dukrai, nes ji pati nevartoja alkoholio, jos labai artimai bendrauja, ji visada žino, kur yra jos dukra, jos visada palaiko ryšį. Ji, kaip mama, kontroliuos, kad daugiau taip nebūtų, kad dukra nevairuotų. Dukra jos klauso, ji padės dukrai, kad daugiau to nebūtų. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja K. A. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė itin teigiama, ji kritiška kaltinamosios elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes yra artimiausias jos aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). N. A. skirtina K. A. laiduotoja netaikant užstato, nes yra šeimos narė, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad N. A. pastarajai gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo K. A.

BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismo vertinimu K. A. skirtinos šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) dvejiems metams ir konfiskuotina K. A. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajai K. A., pažymėtina, kad K. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas taip pat pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, K. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai kraujyje nustatytos 1,79 promilės etilo alkoholio. Taigi ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad K. A. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, į tai, kad ji praeityje už šiukščius pažeidimus nėra bausta (t. y. bausta tik už smulkius pažeidimus, susijusius su transporto priemonės palikimu stovėti neleistinoje vietoje) (b. l. 32-34), į tai, kad ši veika yra atsitiktinio pobūdžio, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai K. A., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad K. A. įvykio metu, būdama neblaivi, kai kraujyje nustatytos 1,79 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajai. Tai matyti iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų (b. l. 7). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo K. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio dalyje. Tai reiškia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai ši poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad K. A. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo K. A. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamoji K. A. panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką, ji pati yra jauno amžiaus, darbinga, dirba dviejuose darbuose, gauna pajamas, gyvena su motina, t. y. jai nereikia savarankiškai išlaikyti asmeninio būsto, taip pat nėra duomenų, jog ji turėtų išlaikytinių. Nors, pasak gynėjo, automobilis iš esmės yra vienintelis privalomai registruotinas jos turtas, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo šio turto nekonfiskuoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios transporto priemonės vertė siekia 3810 Eur, t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamoji šiuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiama pagal laidavimą be užstato, nepaisant to, kad padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivi, bylos duomenimis užvažiavo ant saugumo salelės ir atsitrenkė į šviesoforą ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Valstybinis kaltintojas baigiamųjų kalbų metu prašė konfiskuoti šį automobilį kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, motyvuodamas tuo, kad jei nebūtų konfiskuotas toks kaltinamajai priklausantis turtas, kaltinamoji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, minėtą turtą vėl galėtų naudoti pakartotiniams nusikaltimams daryti. Tokie valstybinio kaltintojo argumentai yra prieštaringi, kadangi prašydamas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltintojas pats nurodė, jog yra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta privaloma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, remiantis vien tokiu argumentu teismas neturi pagrindo taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę. Vis tik teismas pažymi, kad baudžiamosios priemonės paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri pagal BK 41 straipsnio 2 dalį nėra vien tik galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimas ar apribojimas, bet ir nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimas, bausmę atlikusių asmenų paveikimas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Tokios bausmės paskirties įgyvendinimo kontekste teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas aktualiu atveju būtinas. Kartu pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o tik apsiribojant specialiosios teisės atėmimu, formuoja asmens nebaudžiamumo nuotaikas visuomenėje ir neturi realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nors įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas šią veiką, siekė priešingų tikslų, tarp jų ir atsakingo asmenų požiūrio į elgesį dalyvaujant viešajame eisme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konfiskavimas yra ne tik prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau turi ir turtinę paskirtį, kuria įgyvendinama idėja, jog svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir siekiama padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad K. A. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Panašios pozicijos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teismų praktikoje baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-209/2017, 1A-385-211/2017.

Prokuroras 2017 m. kovo 31 d. nutarimu (b. l. 44), siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo kaltinamosios K. A. nuosavybės teisę į jos vardu registruotą turtą – transporto priemonę (automobilį) „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatydamas dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždrausdamas šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet palikdamas teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskirdamas kaltinamąją K. A.. Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajai K. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35) ir dokumentų paėmimas (b. l. 37), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. A., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti dvejų metų laidavimo terminą.

Laiduotoja paskirti N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – be užstato.

Paskirti K. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti K. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jai priklausantį turtą – automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Prokuroro 2017 m. kovo 31 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę (automobilį) „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.