Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui M. J. dėl teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad šalių šeimos Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinomos. Tarnyboje nebuvo gauta pranešimų apie galimus vaiko pažeidimus. Šalims atvejo vadyba nėra taikoma, socialinės paslaugos neteikiamos. Lankantis ieškovės šeimoje, K. N. paaiškino, kad ji gyvena su draugu jam nuosavybės teise priklausančiame name. Augina du nepilnamečius vaikus: sūnų K. ir dukrą, kurios tėvas yra jos draugas. Nepilnamečio K. tėvas M. J. pastaruosius du metus moka po 150 Eur sūnaus išlaikymui. Vaikas auga, jam 13 metų, poreikiai didėja, tačiau vaiko tėvas savarankiškai nesutinka padidinti sūnaus išlaikymo dydžio. Nepilnametis šalių sūnus turi sveikatos problemų. Jam nustatyta bronchinė astma, alergija. Dėl to sūnui per metus reikalingi 2 – 3 patikrinimai gydymo įstaigoje. Turi vykti su sūnumi į sanatorijas. Sveikatos patikrinimai, tyrimai būna ir mokami. Vaikas lankė dziudo, krepšinio treniruotes. Šiuo metu sūnus lanko keturias dienas per savaitę papildomus mokymosi dalykų užsiėmimus, viena valanda kainuoja 15 Eur. Vaiko tėvas per jo gimtadienį duoda 100 Eur ir daugiau nieko neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Ieškovė gyvena jos draugui nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), namas apie 150 m² , 4 kambariai, su visais patogumais. Name švaru, tvarkinga, gyvenamoji aplinka saugi, atitinka reikalavimus vaiko normaliam vystymuisi. Šalių nepilnametis vaikas turi savo atskirą kambarį. Tai apie 17 m² kambarys, apstatytas visais reikiamais baldais. Ištyrus buitis ir gyvenimo sąlygas, nustatyta, kad namuose sudarytos sąlygos vaikui augti ir vystytis. Lankantis atsakovo šeimoje, atsakovas paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, kokią sumą galėtų skirti vaiko išlaikymui, atsakyti negalėjo. Paskutiniu metu su sūnumi K., jo teigimu, nebendrauja apie 3 mėnesius, sūnus telefonu neatsiliepia, mano, kad vaiko neleidžia su juo bendrauti. Su ieškove nebendrauja. Sūnus su dabartine jo žmona ir sesėmis sutaria gerai. M. J. gyvena (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame apie 160 m² priklausančiame 6 kambarių name. Gyvena kartu su savo sutuoktine ir savo dukromis. Namas su visais patogumais. Jame švaru ir tvarkinga. Gyvenamoji aplinka atitinka vaikui svečiuotis. Atsakovas parodė kambarį, kurį numato skirti šalių vaikui. Tai apie 10 m² kambarys, apstatytas visais reikiamais baldais. Ištyrus buities ir gyvenimo sąlygas, nustatyta, kad namuose sudarytos sąlygos vaikui svečiuotis. Nepilnametis šalių sūnus K. J. išklausytas jo gyvenamojoje vietoje. Motina su vaiku elgėsi pagarbiai, neprieštaravo, kad būtų išklausyta jo nuomonė, sutiko pokalbyje nedalyvauti. Nepilnametis buvo drąsus, jo elgesys bendravimo metu atitiko jo amžių. Apie tėvus atsakydavo nedvejodamas, aiškiai, tvirtai. Jis papasakojo, kad gyvena su motina, sese ir motinos draugu. Su motina sutaria labai gerai. Su tėvu susitinka savaitgaliais. Paskutinį kartą viešėjo tėvo namuose 2024 m. balandžio 6 -7 dienomis. Kai būna pas tėvą, kartu vyksta į prekybos centrus, tėvas jam duoda pinigų smulkioms išlaidoms (ledams ir pan.) Anksčiau jis yra nupirkęs mobilaus ryšio telefoną. Vaiko manymu, jeigu jis tėvo paprašytų pinigų jis jam duotų. Tarnybos teigimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis šiuo metu atitinka nepilnamečio vaiko interesus (2024-04-23, DOK – 16834).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Byloje nustatyta, kad ieškovė K. N. ir atsakovas M. J. yra nepilnamečio K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (2024-03-19, CBP – 1997, Priedas Nr. 2). Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1429-179/2012, nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią nepilnamečio vaiko K. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iš tėvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui K. J. periodinėmis išmokomis po 400 Lt (116 Eur) kas mėnesį iki jo pilnametystės (2024-03-19, CBP – 1997, Priedas Nr. 3).

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad ieškovei K. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,6800 ha žemės ūkio paskirties, ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,7500 ha, žemės ūkio paskirties, esantys (duomenys neskelbtini) (įgyti 2009-06-29 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu); 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: ½ dalimi gyvenamuju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi šuliniu, kuris yra gyvenamojo namo priklausinys, esančiais (duomenys neskelbtini) (įgyti 2009-06-29 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu). Ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įgyta 2021-01-26) (2024-04-24, išrašai iš registrų). Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ieškovė nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos per mėnesį neatskaičius mokesčių nuo 2024-07-01 iki 2024-07-31 sudarė 925 Eur, nuo 2024-08-01 iki 2024-08-31 sudarė 880,42 Eur, nuo 2024-09-01 iki 2024-09-30 sudarė 484,52 Eur. Ieškovei nuo 2024-09-01 iki 2024-09-12 išmokėta 188,81 Eur socialinė išmoka, nuo 2024-09-13 iki 2024-09-13 – 20,99 Eur socialinė išmoka. Ieškovė turi du išlaikytinius, be šalių sūnaus, šeimoje taip pat auga nepilnametė dukra V. G., gimusi (duomenys neskelbtini) (2024-06-28, DOK – 25773, Priedas Nr. 5).

Atsakovui M. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1700 ha su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 387,77 kv. m., šuliniu, adresu (duomenys neskelbtini) (įgyti 2021-03-17 dovanojimo sutarties pagrindu) Atsakovo vardu 2023 m. liepos 19 d. įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Atsakovo teigimu, jo pajamos iš individualios veiklos (yra (duomenys neskelbtini)) sudaro per mėnesį apie 800 Eur, atskaičius mokesčius. Iš VĮ Registrų centro pažymos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad atsakovas nuomojasi komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypo 588/718 dalį, kurio bendras plotas 0,0718, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (2024-10-24 išrašai iš registrų). Iš VMI informacinių sistemos duomenų matyti, kad atsakovas už 2023 metus yra deklaravęs visų pajamų 11 928,38 Eur (2024-06-25, DOK – 25366). Atsakovas turi tris išlaikytinius, be šalių sūnaus, jo šeimoje auga nepilnametė B. J., gimusi (duomenys neskelbtini) ir D. J., gimusi (duomenys neskelbtini) (2024-04-16, DOK-15826, Priedas Nr. 2, 3). Nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu nuo šalių santuokos nutraukimo momento 2012 m. balandžio 4 d. iki bylos nagrinėjimo pabaigos 2024 m. lapkričio mėnesio, vertinant, kaip pasikeitė per šį laikotarpį šalių turtinė padėtis nustatyta, kad atsakovas 2016 m. balandžio 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo savo nepilnametei dukrai B. J. 0,1079 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiu sodo pastatu, kurio bendras plotas 37,19 kv. m., esančiais (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas 2021 m. kovo 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu perleido trečiajam asmeniui jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) su garažu, esančiu (duomenys neskelbtini). M. J. 2024 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutarties pagrindu, praėjus beveik mėnesiui nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-03-21), perleido trečiajam asmeniui jam priklaususią maitinimo paskirties patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Išanalizavus byloje pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ieškovės turtinė padėtis pakito nežymiai, ji įsigijo vieną transporto priemonę. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis per šį laikotarpį žymiai pagerėjo, jis asmeninės nuosavybės teise (dovanojimo sutarčių pagrindu) įgijo nekilnojamojo turto bei įsigijo transporto priemonę. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, nes šis dovanojimo sutarčių pagrindu perleido tretiesiems asmenims aukščiau nurodytus nekilnojamojo turto objektus. Duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) jis disponuoja grynaisiais pinigais, tačiau kokiomis sumomis įvardinti negalėjo. Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, o jo ketinimas vaikui teikti 181 Eur išlaikymą neatitinka net būtiniausiųjų vaiko poreikių užtikrinimo. Visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką turi būti vertinamos nepilnamečio vaiko naudai.

Įstatymas nurodo, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kitos – tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys (CK 3.201 straipsnis).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-960-619/2017).

Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, paties nepilnamečio vaiko poreikiai gerokai padidėjo. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo 12 metų (vien vaiko batų dydis yra kaip suaugusio vyro – 44). Pasikeitė ir šalies ekonominė bei finansinė padėtis. Iš pateikto į bylą medicininio ambulatorinio apsilankymo aprašo 2024 m. gegužės 29 d. matyti, kad nepilnamečiui šalių sūnui K. J. diagnozuoti šie susirgimai: (duomenys neskelbtini) (2024-06-28, DOK – 25773). Nors atsakovas teismo posėdžio metu abejojo dėl sūnui diagnozuotų ligų, teigė, kad ieškovė pernelyg sureikšmina jų egzistavimą, tačiau jo deklaratyvūs paaiškinimai niekaip negali paneigti į bylą pateiktų medicininių dokumentų. Teismo vertinimu, dėl šiam vaikui diagnozuotų ligų neišvengiamai yra patiriamos papildomos išlaidos kokybiškam maistui, aprangai, įvairioms vaiko priežiūros priemonėms įsigyti, o taip pat yra patiriamos papildomos išlaidos jo gydymui. Byloje nėra ginčo, kad šalių sūnus per mokykloje vykdomas apsikeitimo programas vyksta dažnai į užsienį (lankėsi (duomenys neskelbtini)), ten kurį laiką gyvena ir lanko ugdymo įstaigą. Pažymėtina, kad tokioms kelionėms taip pat reikalingos papildomos išlaidos prie kurių prisideda viena ieškovė. Iš pateiktų į bylą ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko banko sąskaitų išrašų, kurie detalizuoja nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą, laikotarpyje nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. išleista suma vaiko poreikių tenkinimui sudaro 12 350,93 Eur (2024-06-28, DOK-25773). Iš nepilnamečio K. J. banko sąskaitos, esančios Swedbank, AB matyti, kad savo poreikių tenkinimui aukščiau nurodytu laikotarpiu jis išleido 2 738,46 Eur (2024-06-28, DOK-25773).

Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikiams per mėnesį reikalinga skirti bent 709 Eur. Ieškovė šių poreikių nedetalizavo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 924 Eur, o atskaičius mokesčius apie 696,30 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes. Tokio dydžio vaiko poreikių ieškovė neturi įrodinėti.

Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augančiam nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti teismo procesiniu sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ieškinio reikalavimą, visų pirma, grindžia iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais, susijusiais su sūnaus amžiumi ir laiko tarpsniu, praėjusiu nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas sūnui. Taip pat įrodinėja ir ta aplinkybe, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera. Ieškovė nurodo, kad anksčiau priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui jau nebepakanka, todėl prašydama priteisti didesnę išlaikymo sumą ieškinį motyvuoja vaiko amžiumi ir tą sąlygojusiais išaugusiais sūnaus poreikiais. Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus, teismas sprendžia, kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimo reikalingumas yra pagrįstas ir būtinas.

Po K. J. priteisto išlaikymo priteisimo praėjus dvylikai metų, natūralu, kad pasikeitė ekonominė situacija, išaugo pragyvenimo lygis, nepilnamečiui vaikui augant bei vystantis didėja jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teismas sprendžia, kad priteistas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išlaikymas po 116 Eur (400 Lt) Eur kas mėnesį, jo būtiniausiems poreikiams patenkinti be abejonės yra nepakankama pinigų suma, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingas (ieškinio nagrinėjimo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metai, duomenų apie tai, kad atsakovui būtų apribotas darbingumas byloje nėra), realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą savo vaikui. Vertintina, kad byloje surinkti duomenys neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties, nes atsakovas turėjęs vertingo nekilnojamojo turto jį padovanojo tretiesiems asmenims, todėl akivaizdu, kad atsakovas turi pajamų, kurių nenori atskleisti. Atsakovas į bylą pateikė išlaidas, kurias patiria vykdydamas (duomenys neskelbtini) darbą (2024-10-23, DOK – 41511). Iš jo pateiktų 2024 m. spalio 16 d. skelbimo išlaidų matyti, kad bendra išlaidų suma šiuo laikotarpiu sudaro 436,79 Eur, o atsakovo atlyginimas per mėnesį yra tik 800 Eur, todėl neįtikėtina, kad atsakovas patirdamas daugiau, kaip pusę savo atlyginimo dydžio skelbimo išlaidų galėtų pragyventi iš gaunamų pajamų. Teismo vertinimu, atsakovas objektyviai turi daugiau galimybių teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, o ne visą naštą perkelti vienai ieškovei, nes jis jo neaugina, neprižiūri ir su juo bendrauja retai, dėl to nepatiria papildomų išlaidų.

Teismo vertinimu, šalių sūnui, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, būtiniesiems ir papildomiems poreikiams patenkinti reikalinga apie 700 Eur per mėnesį suma. Ginčo atveju, atsakovo turtinė padėtis leidžia jam vykdyti savo pareigą išlaikant sūnų visa apimtimi, todėl nėra poreikio lengvinti atsakovui tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos glėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne atsakovo pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

Kaip nurodyta aukščiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį bei į tai, kad atsakovas turi vienu daugiau išlaikytinių, negu ieškovė, teismo vertinimu, nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygia dalimi su ieškove.

Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo M. J. nepilnamečio vaiko K. J. naudai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. kovo 19 d.), iki vaiko pilnametystės priteistinas išlaikymas po 350 Eur dydžio per mėnesį periodinėmis išmokomis. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, jam sumokėjo viso 1 770 Eur (2024-03-19, CBP-1997, 2024-10-23, DOK - 41320). Tokiu būdu, iš atsakovo M. J. ieškovės K. N. naudai priteistinos advokato patirtos išlaidos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 95 proc.), t. y. ieškovei priteistina 1 681,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl šios išlaidos (atmestų ieškovės reikalavimų) jam nekompensuojamos.

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš atsakovo turėtų būti priteisiamas 63 Eur (350 Eur – 116 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 15,86 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi yra patenkintas iš atsakovo priteistinos 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1429-179/2012, iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. kovo 19 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai K. N., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 681,50 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 78,86 Eur sumą (septyniasdešimt aštuonių eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir pašto išlaidos), kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.