- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-116-544/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00671-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- M. J.
- Ieškovas
- K. N.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024-11-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3128-558/2024 pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui M. J. dėl teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. N. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-04-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1429-179/2012 priteistą išlaikymą nepilnamečiui šalių sūnui K. J. (gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. J. (toliau – ir atsakovas) ir jį padidinti iki 370 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nustatyta tvarka, teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti ieškovei.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo 2012-03-01, kada teismo sprendimu buvo patvirtinta, jog atsakovas vaiko išlaikymui teiks išlaikymą po 116 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, per 12 metų iš esmės pasikeitė sūnaus poreikiai, buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, pasikeitė ekonominė padėtis, nes ženkliai išaugo prekių bei paslaugų kainos. Nurodė, kad nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikia skirti apie 709 Eur (2024 metų Lietuvos Respublikoje nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis (po mokesčių)). Kadangi atsakovas neturi išlaidų sūnaus poreikiams tenkinti jų bendravimo metu, o jai tenka ženkliai didesnė sūnaus kasdieninės priežiūros bei išlaikymo našta, mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti 370 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes nuo pat 2012-04-04 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo teikia priteistą ir nustatytą tvarka indeksuotą išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 116 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė neįrodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę, kad jis, bendraudamas su sūnumi, nepatiria papildomų išlaidų. Prekių ir paslaugų kainų augimas kompensuojamas atliekant mokamų periodinių išmokų indeksavimą. Ieškovės teiginiai, jog jai tenka didesnė rūpinimosi nepilnamečiu vaiku našta, nesusiję su materialinio išlaikymo didinimu, nepagrindžia nei nukrypimo nuo proporcingumo principo teikiant išlaikymą, nei valstybės mokamų pinigų neįskaičiavimo į nepilnamečio vaiko gaunamo išlaikymo sumą. Be šalių sūnaus, turi dar du išlaikomus nepilnamečius vaikus, todėl sprendžiant dėl išlaikymo padidinimo turi būti atsižvelgta į jo turtinę padėtį bei į tai, kad jis turi mokėti mokesčius, skirti pajamų pragyvenimui, o tam išleidžia apie 400 Eur.
4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti nepilnamečiui sūnui išlaikymo dydis atitinka trylikamečio vaiko interesus, nes vaikas turi sveikatos problemų, taip pat jam yra reikalingas papildomas mokymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024-11-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pakeitė 2012-04-04 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1429-179/2012 nustatytą išlaikymo dydį ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisė po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024-03-19) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 681,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo (pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, kad šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš byloje nedalyvaujančio asmens) į valstybės biudžetą priteista 78,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad nuo 2012-04-04 teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, praėjo 12 metų, todėl per tokį laikotarpį padidėjo šalių vaiko poreikiai, pasikeitė šalies ekonominė bei finansinė padėtis, todėl šalių sūnaus būtiniesiems ir papildomiems poreikiams (sveikatos priežiūrai, mokslui, kelionėms) tenkinti yra reikalinga apie 700 Eur per mėnesį.
7. Įvertinęs šalių turtinę padėtį (gaunamas pajamas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kitus išlaikytinius ir teisiškai reikšmingas aplinkybes) teismas nusprendė, kad atsakovo ketinimas vaikui teikti 181 Eur išlaikymą neatitinka net būtiniausių vaiko poreikių užtikrinimo.
8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, todėl jis pagal savo finansines galimybės yra pajėgus teikti sūnui 350 Eur išlaikymą per mėnesį periodinėmis išmokomis, nes nuo 2012-04-04 iki bylos nagrinėjimo pabaigos turėjo vertingo nekilnojamojo turto, kurį padovanojo tretiesiems asmenims, dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamų, kurių nenori atskleisti, yra darbingas, neturi sveikatos problemų, gali susirasti darbą, kuris apmokamas daugiau, nei 800 Eur. Nustatęs, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam vykdyti savo pareigą išlaikant sūnų visa apimtimi ir remdamasis teismų praktika teismas nenustatė pagrindo lengvinti jam tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės vaikui mokamų išmokų dydžiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas M. J. (toliau – apeliantas) prašo: 1) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024-11-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3128-558/2024 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į visas bylos aplinkybes, pažeidė bei neteisingai pritaikė materialines teisės normas, jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas, klaidingai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo turtinės padėtis yra labai gerai, todėl jis objektyviai turi daugiau galimybių teikti nepilnamečiui sūnui reikalingą išlaikymą, o ne visą išlaikymo naštą perkelti ieškovei. Apeliantas nurodo, kad pagal byloje pateiktus viešus registrų duomenis ieškovė turi kur kas daugiau nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad jis savo žemės sklypą su gyvenamuoju namu įsigijo ne pirkimo-pardavimo, o dovanojimo sutartimi ir lėšų į šio turto įsigijimą neinvestavo.
9.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad gerą atsakovo turtinę padėtį patvirtina sprendime nurodyti 2016-04-21, 2021-03-17, 2024-04-05 sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai dukrai ir tretiesiems asmenims, nes neatsižvelgė į tai, kad turtas buvo įgytas ir perleistas dovanojimo sutarčių pagrindu ne bet kam, o giminystės ryšiais susijusiems asmenims (močiutė turtą padovanojo apeliantui, apeliantas – dukrai; motina padovanojo turtą ir apeliantas jį padovanojo atgal; įgijęs turtą iš sesers jį padovanojo motinai).
9.4. Apeliantas pažymi, kad visos iš jo darbo gaunamos piniginės lėšos deklaruojamos teikiant metines deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM), todėl nesupranta, kodėl jam pateikus metinę deklaraciją už 2023 metus, teismas padarė išvadą, jog jis neatskleidė savo tikrosios turtinės padėtis.
9.5. Ieškovė neįrodė papildomų išlaidų vaiko vaistams, specifiniam maistui, todėl teismo argumentai, kad rašytinių įrodymų pakanka spręsti apie padidėjusius vaiko poreikius, pagrįsti tik abstrakčiu nurodymu ir nebuvo pakankami šiam faktui konstatuoti.
9.6. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovo skunde nurodyta aktualia kasacinio teismo praktika, pagal kurią vaikui mokama valstybės parama yra skirta palengvinti tėvų finansinę naštą, todėl be pagrindo sprendė, kad jo turtinė padėtis leidžia vykdyti pareigą išlaikyti sūnų visa apimtimi ir nėra poreikio lengvinti atsakovui tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas daugiausiai iš jo galėjo priteisti 306,50 Eur išlaikymą (709 Eur (MMA) (į rankas) – 96 Eur (valstybės parama) / 2 = 306,50 Eur).
Šalies argumentai
9.7. Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo bei tarpusavio ryšius, nes su vaiku nuolat bendrauja, dėl to taip pat patiria papildomų išlaidų, į ką pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, nepagrįstai neatsižvelgė.
Atsiliepimas
10. Ieškovė K. N. pateiktu atsiliepimu prašo: 1) apelianto apeliacinį skundą atmesti; 2) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024-11-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3128-558/2024 palikti nepakeistą; 3) priteisti 1 185,80 Eur bylinėjimosi išlaidaų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė nesutinka, kad apelianto teikiami nauji įrodymai (šešios dovanojimo sutartys ir Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis) būtų pridėti prie bylos, nes jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu ir, be to, jie nereikšmingi nustatant apelianto realią turtinę padėtį.
10.2. Apeliantas, prašydamas nedidinti išlaikymo dydžio, neįrodė, kad vaiko poreikiai nuo 2012-03-01, kai teismo sprendimu buvo nustatytas šalių sutartas materialinis išlaikymas vaikui po 400 litų (116 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, per 12 metų iš esmės nepasikeitė.
10.3. Ieškovė nurodo, kad apeliantas yra jauno ir darbingo amžiaus, neturinti sveikatos problemų, todėl gali susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų išlaikyti ne tik save, bet ir mokėti nepilnamečiui vaikui 350 Eur išlaikymą. Byloje nenustatyta, kad apelianto turtinė padėtis iš esmės būtų blogesnė nei ieškovės, priešingai, ieškovei tenka ženkliai didesnė šalių vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, kadangi vaikas gyvena su ja.
Atsiliepimas
10.4. Apelianto pateiktas argumentas, kad priteistas išlaikymas turi būti mažinamas valstybės mokama išmoka vaikui, nagrinėjamu atveju neaktualus, nes atsiliepime nurodytoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog priteisto išlaikymo galima nemažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma, jei tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius.
10.5. Apelianto argumentas, kad ji neįrodė padidėjusių vaiko poreikių, neturi teisinės reikšmės priteistam (pakeistam) išlaikymo dydžiui, nes teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų poreikių dydžio kriterijos yra MMA dydis, kuris sprendimo pritėmimo metu buvo 709 Eur (atskaičius mokesčius).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo padidintas šalių nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydis.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Atsakovas kartu apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – šešias dovanojimo sutartis ir Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis.
15. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, aplinkybę, kad ieškovė galėjo su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti, sprendžia, kad atsakovo teikiami nauji įrodymai yra reikšmingi nagrinėjamam ginčui, jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Apeliacinės instancijos teismas šiuos naujai teikiamus įrodymus priima, nes nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą bei aktyvų teismo vaidmenį (CPK 376 straipsnis), aptarti naujai teikiami įrodymai esant poreikiui bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė K. N. ir atsakovas M. J. yra nepilnamečio K. J. (gim. (duomenys neskelbtini) tėvai.
18. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-04-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1429-179/2012, nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio vaiko K. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iš tėvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui K. J. periodinėmis išmokomis po 400 Lt (116 Eur) kas mėnesį iki jo pilnametystės.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Tai lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
20. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (LAT 2018-10-16 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas padidinti šalių nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį nuo 116 Eur iki 350 Eur. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, kurie leistų nustatyti kokie yra realūs vaiko poreikiai, be to, iki 350 Eur padidinto išlaikymo jis pagal savo turtinę padėtį teikti negali. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.
22. Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, būstas, sveikata, higiena, mokslas), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (LAT 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių, nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020-10-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).
24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-04-04 sprendimo, kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metų, iki skundžiamo sprendimo priėmimo (2024-11-12), kai vaikui sukako (duomenys neskelbtini) metų, praėjo ilgas laikotarpis, todėl akivaizdu, kad vien dėl vaiko amžiaus tinkamam jo vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, per tokį laikotarpį keistėsi šalies ekonominė situacija, visiems žinomos aplinkybės, kad padidėjo pramoninių, maisto prekių kainos, pabrango būsto išlaikymo, transporto ir kitos paslaugos.
25. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 709 Eur (2024 metų MMA (atskaičius mokesčius). Iš esmės tokią sumą ginčijamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams reikia skirti apie 700 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši suma, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikiu, byloje atskleistas jo individualias savybes ir galimybes, yra pagrįsta. Pažymėtina, kad ieškovė šiuo atveju neturėjo pareigos atskirai įrodinėti vaiko poreikiams užtikrinti reikalingą pinigų sumą, nes pagal aptartą kasacinio teismo praktiką tėvas (motina) nėra įpareigojamas teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, ginčydamas ieškovės nurodytą vaiko išlaikymui reikalingą mėnesio pinigų sumą, kuri iš esmės lygi MMA, pats nepagrindė, kad būtiniems vaiko poreikiams užtiktinti pakanka mažesnės nei MMA pinigų sumos (CPK 178 straipsnis).
26. Kitas kriterijus, į kurį turi atsižvelgti teismai nustatydami tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydį, yra tėvų turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
27. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duyomenimis ir viešuose registruose prieinama informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad ieškovė yra dirbanti, turi nekilnojamojo turto (žemės skypų bei juose esančių statinių), vieną transporto priemonę, be šalių sūnaus, turi dar vieną išlaikytinę (nepilnametė dukrą). Atsakovas verčiasi individualia veikla, yra (duomenys neskelbtini), turi nekilnojamojo turto (žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu), vieną transporto priemonę, be šalių sūnaus, turi dar dvi išlaikytines, aktualiu bylai laikotarpiu sudarė neatlygintines nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neišgalėjimą teikti 350 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui argumentuoja savo sunkia turtine padėtimi, nepakankamomis pajamomis (jo gaunamas atlyginimas sudaro tik apie 800 Eur), trijų išlaikytinių turėjimu, o pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jo gerą turtinę padėtį neva įrodo tai, jog jis, turėjęs vertingo nekilnojamojo turto, padovanojo jį tretiesiems asmenims, vertina kaip nepagrįstą.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertindamas nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
30. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo vertinimą, kad jis negali savo nepilnamečiui sūnui teikti 350 Eur išlaikymo, nes jo gaunamos pajamos sudaro tik apie 800 Eur, vertina kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad imperatyvios tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Todėl atsakovas, net ir teigdamas, jog šiuo metu jo darbinės pajamos yra nepakankamos, būdamas sveikas, darbingo amžiaus (šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metai), turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog nustatant teiktino išlaikymo dydį yra vertinamas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
31. Vertintina, kad apeliantas nepagrįstai kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog byloje surinkti duomenys neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties. Kaip matyti iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas tokią išvadą padarė nustatęs, kad nuo šalių santuokos nutraukimo momento (2012-04-04) iki bylos nagrinėjimo pabaigos (2024 m. lapkričio mėnesio) atsakovas 2016-04-21 dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo savo nepilnametei dukrai žemės sklypą su jame esančiu sodo pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), 2021-03-17 dovanojimo sutarties pagrindu perleido trečiajam asmeniui (savo motinai) jam priklaususį butą su garažu, adresu (duomenys neskelbtini), o 2024-04-05 dovanojimo sutarties pagrindu (praėjus beveik mėnesiui nuo bylos iškėlimo teisme dienos) perleido trečiajam asmeniui (savo motinai) jam prikausiusią maitinimo paskirties patalpą, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatytos aplinkybės apie tai, kad asmuo nevienkartiniais sandoriais neatlygintinai perleidžia vertingą nekilnojamą turtą tretiesiems asmenims, nors jie ir yra gimianičiai, tikrai rodo gerą asmens turtinę padėtį, nes joks sąžiningas asmuo, esant sunkiai turtinei padėčiai ir turėdamas tris nepilnamečius išlaikytinius, neatlygintinai neperleis tretiesiems asmenims turto, kuris ar kurio duodamos pajamos gali būti panaudoti išlaikymo pareigai vykdyti.
32. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovo turtinė padėtis labai gera, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos išvada, kad nėra poreikio lengvinti atsakovui tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Atsakovas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą kritikuoja remdamasis kasacinio teismo praktika, pagal kurią teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (LAT 2020-04-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 57 punktas).
33. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiai nagrinėjamai bylai aktuali kitoje kasacinio teismo byloje suformuota teismų praktika, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, pagal kurią visas vaiko išlaikymui reikalingas išlaikymo dydis paparastai mažinamas valstybės mokamos išmokos dydžiu ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (LAT 2020-04-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 57 punktas), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, byloje nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu, nes šiuo atveju, valstybės mokamos išmokos gali būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (LAT 2023-03-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 50 punktas).
34. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad po santuokos nutraukimo su ieškove jis bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi, kad sūnus svečiuojasi pas jį namuose su nakvyne, neturi teisinės reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, nes tai yra visai kitos asmeninės tėvo teisės ir pareigos vaikui vykdymas (CK 3.170 straipsnis).
35. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2019-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Taigi, atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes ir apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tiek nustatydamas nepilnamečio vaiko kasmėnesinių poreikių apimtį, tiek vertindamas tėvų turtinę padėtį, nepadarė atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų teisės normų pažeidimų, materialines teisės normas tinkamai aiškino ir taikė, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas yra atmetamas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmėsį, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, kadangi nurodyta, jog 78,86 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir pašto išlaidos) yra priteisiamos iš ,,atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kai pagal bylos duomenis šios išlaidos galimai turėjo būti priteistas iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas šų rašymo apsirikimą gali ištaisyti CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Ieškovė byloje pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 185,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje patvirtina mokėjimo dokumentai. Ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydis už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024-11-12 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 185,80 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.