- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-27
- Bylos Nr.
- e2-934-450/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01430-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1748-580/2025 pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Debitus“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. Z. dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1748-580/2025 nutarė likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Sakinta“ (toliau – ir bendrovė) bankrotą pripažinti tyčiniu, o kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo asmeniu pripažinti V. Z. (toliau – ir pareiškėja); nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 29 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja V. Z. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-1748-580/2025 dėl LUAB „Sakinta“ bankroto pripažinimo tyčiniu; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1748-580/2025 ir priimti naują procesinį sprendimą – prašymo dėl LUAB „Sakinta“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti, nepripažinti, kad V. Z. yra kalta dėl tyčinio bankroto; manant, kad terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra praleistas, atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Prašyme nurodė, kad pareiškėja apie įvykusį procesą nebuvo informuota, procese nebuvo įtraukta dalyvauti ir jame nedalyvavo. Pareiškėja nežinojo nei apie bendrovei iškeltą bankroto bylą, nei apie pateiktą prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, be to, nežinojo, kad ji yra LUAB „Sakinta“ steigėja, direktorė. Nepaisant to, kad LUAB „Sakinta“ nemokumo procesą inicijavo ir nemokumo byloje per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) dalyvavo tariamai V. Z., tačiau iš tikrųjų pareiškėjos vardu veikė, jos vardu visus dokumentus teismui per EPP paskyrą siuntė, elektroninius laiškus rašė pareiškėjos tėvas V. Z., tikrasis bendrovės steigėjas ir vadovas. Pareiškėja, būdama nepilnametė, išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV) ir ten nuo 1999 m. nuolat gyvena. Į Lietuvą pareiškėja nebuvo grįžusi daugiau nei dešimtmetį, jos su Lietuva nesieja jokie darbiniai ar veiklos ryšiai, ji mokėsi, dirba ir nuolat gyvena JAV. Pareiškėja prisimena, kad kažkuriuo metu tėvui, jo prašymu ir jam esant JAV, notarine forma davė rašytinius įgaliojimus. Pareiškėja įgaliojimų pas save neturi, tik prisimena, kad tai buvo susiję su tėvo verslo reikalais, tačiau ji nesuprato įgaliojimų esmės ar galimų pasekmių.
4. Pareiškėjai maždaug 2025 m. liepos mėn. pabaigoje, bendraujant su seserimi, ji sužinojo, kad de jure (pagal teisę, teisėtai) yra LUAB „Sakinta“ direktorė, jog bendrovei iškelta bankroto byla, o pati pareiškėja yra pripažinta kalta dėl tyčinio bankroto sukėlimo. Pareiškėjai 2025 m. rugpjūčio 5 d. sudarius teisinių paslaugų sutartį su atstove ir šiai pradėjus rinkti informaciją, paaiškėjo, kad 2020 m. birželio 19 d., pareiškėjos vardu, elektroniniu būdu sudaryto ir Juridinių asmenų registrui pateikto prašymo, steigimo akto ir kitų dokumentų pagrindu įregistruotas juridinis asmuo LUAB „Sakinta“, vykdyti kiti teisinio pobūdžio veiksmai. Taip pat paaiškėjo, kad per pareiškėjos vardu sukurtą EPP paskyrą bendrovės bankroto byloje teismams yra pateikta daugybė procesinių dokumentų. Tačiau pareiškėja niekada pati savo iniciatyva ir vardu neįsteigė LUAB „Sakinta“, nesusikūrė EPP paskyros, ja nesinaudojo, nerašė elektroninių laiškų bendrovės nemokumo administratorei, su jos atstovais nekontaktavo ir nesinaudoja nei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini). Pareiškėja bendrauja anglų kalba, todėl ji nebūtų galėjusi paruošti ir suprasti teisinių dokumentų lietuvių kalba. Visi veiksmai, kurie atlikti LUAB „Sakinta“ bankroto byloje, kaip neva pareiškėjos asmeniškai, buvo atlikti pareiškėjos tėvo arba kito asmens, jo pavedimu. Taip galėjo įvykti pareiškėjos tėvui užregistravus pareiškėjos vardu mobilų elektroninį parašą ir neteisėtai juo naudojantis, be kita ko, sukuriant pareiškėjos vardu EPP paskyrą.
5. Aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjai tapo žinomos tik 2025 m. liepos mėn. pabaigoje. Pareiškėja negali tiksliai įvardyti, kurią konkrečią liepos mėn. dieną ji sužinojo iš sesers duomenis apie bendrovę, tačiau ji operatyviai 2025 m. rugpjūčio 5 d. sudarė teisinio atstovavimo sutartį, todėl trijų mėnesių terminas nuo jos sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, net šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 1 d., nėra pasibaigęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.
7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1748-580/2025 nutarė LUAB „Sakinta“ bankrotą pripažinti tyčiniu, o kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo asmeniu pripažino pareiškėją; nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 29 d. Pranešimas V. Z. apie bylos nagrinėjimą dėl LUAB „Sakinta“ bankroto pripažinimo tyčiniu įteiktas 2025 m. kovo 3 d., per EPP.
Šalies argumentai
8. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad 2023 m. gruodžio 22 d. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti LUAB „Sakinta“ restruktūrizavimo bylą. Pasak teismo, net jei laikyti, kad pareiškėjos vardu veikė jos tėvas, turėdamas pareiškėjos išduotus įgaliojimus veikti jos vardu, laikytina, jog pareiškėja vėliausiai apie su bendrove vykstančius teisinius procesus sužinojo 2024 m. gegužės 30 d. V. Z. 2024 m. gruodžio 11 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškinyje buvo nurodyta, kad V. Z. 2024 m. gegužės 30 d. 12:37 savo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavo nemokumo administratorės UAB „Debitus“ laišką, kuriame buvo rašoma: ,,Laba diena, kadangi nurodėte, jog įsakymo negavote, siunčiame pakartotinai. Atkreiptinas dėmesys, jog nemokumo administratorė buvo nuvykusi Jūsų deklaruotos vietos adresu, tačiau nurodytu adresu nėra (ir fiziškai neįmanoma, kad būtų) gyventojų. Prašome patvirtinti įsakymo gavimą ir nedelsiant perduoti LUAB „Sakinta“ nemokumo administratorei visus LUAB „Sakinta“ veiklos dokumentus. Prašome per 3 (tris) darbo dienas nuo šio el. p. išsiuntimo dienos susisiekti šiuo el. p. arba (duomenys neskelbtini) dėl konkrečios datos ir laiko suderinimo dokumentų pristatymui adresu, (duomenys neskelbtini).“ Būtent šio laiško gavimo dieną, t. y. 2024 m. gegužės 30 d., pareiškėja teigia sužinojusi, kad LUAB ,,Sakinta“, kurios juridinė vadovė ji buvo, bankrutavo.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati V. Z. 2024 m. birželio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tinkasas“, LUAB „Sakinta“ ir B. Z. (toliau – atsakovės), kuriuo pašoma pripažinti negaliojančia 2023 m. kovo 24 d. laidavimo sutartį (toliau – laidavimo sutartis), kadangi laidavimo sutartis, ieškovės teigimu, yra suklastota, ieškovės vardu sudaryta be jos žinios. Ieškovės teigimu, jos tėvas, disponuodamas ieškovės mobiliu parašu, prisidengdamas jos vardu, ieškovei nežinant, su atsakove UAB ,,Tinkasas“ pasirašė ginčijamą laidavimo sutartį, kurios ir neapmokėtų LUAB ,,Sakinta“ pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų pagrindu 2024 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2007-863/2024, kuriuo patenkino UAB „Tinkasas“ ieškinį ir priteisė UAB „Tinkasas“ iš laiduotojų (atsakovių), tarp jų ir V. Z., solidariai 380 097,58 Eur skolą ir 5 procentų procesines metines palūkanas, taip pat po 1 658,10 Eur bylinėjimosi išlaidas iš kiekvienos atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad vėliau teismuose buvo inicijuota ne viena byla, kurioje dalyvavo ir V. Z., kaip LUAB „Sakinta“ vadovė. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl sužinojimo momento apie nagrinėjamą bylą dėl LUAB „Sakinta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismui sukėlė abejones. Pasak teismo, mažai tikėtina, kad pareiškėja, nors ir gyvendama JAV, nebendrauja su tėvu, nesidomi vienas kito reikalais, kodėl būtent pareiškėjos sesuo, taip pat gyvendama JAV, pirma sužinojo apie LUAB „Sakinta“ bankroto pripažinimą tyčiniu ir pan. Teismo nuomone, pareiškėja bet kada galėjo (gali) panaikinti jos išduotus įgaliojimus tėvui, tačiau iki šiol to nepadarė.
11. Teismas vertino, kad pareiškėja apie LUAB „Sakinta“ bankrotą sužinojo vėliausiai 2024 m. gegužės 30 d. Jos nurodomas aplinkybes, kad apie bylą jai tapo žinoma 2025 m. liepos mėn. pabaigoje, teismas atmetė kaip deklaratyvias ir nepagrįstas įrodymais. Teismas pažymėjo, kad, teikdama ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, pareiškėja buvo pateikusi iš nemokumo administratorės UAB „Debitus“ gautą pirmiau paminėtą laišką ir 2024 m. balandžio 29 d. įsakymą dėl LUAB „Sakinta“ dokumentų ir turto perdavimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pagrindų atnaujinti šiam terminui, pasak teismo, nėra, nes pareiškėja nenurodė svarbių aplinkybių ar priežasčių, dėl ko negalėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo per įstatymų numatytą terminą.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Pareiškėja V. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1748-580/2025 priimti ir perduoti prašymą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; iš LUAB „Sakinta“ bankroto administravimo išlaidų priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 370 straipsnio 1 dalyje nustatytos prašymo atnaujinti procesą priėmimo ir nagrinėjimo tvarkos, nes nekonstatavęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų prašymo atmetimui ar, jei reikia, netaikęs trūkumų šalinimo procesinių priemonių, nepagrįstai iš karto perėjo prie antrojo nagrinėjimo etapo ir ėmėsi vertinti aplinkybes dėl termino prašymo pateikimui skaičiavimo pradžios, pasisakė dėl termino atnaujinimo klausimo, nors tai galėjo būti sprendžiama tik antrajame etape, jau priėmus prašymą, paskyrus teismo posėdį, informavus bylos šalis.
12.2. Skundžiama nutartis grindžiama prielaidomis, prieštaringais motyvais ir neįsigilinus į prašymo argumentus. Teismas, prioritetą suteikdamas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, EPP formaliai matomiems duomenims, ignoravo pareiškėjos argumentus, kad dėl jos pasisavinto mobilaus parašo ir veikimo jos vardu (neišviešinant atstovavimo fakto) pareiškėja nė vieno veiksmo, kuriuo rėmėsi teismas skundžiamoje nutartyje, neatliko. Kita vertus, teismas turėjo pasisakyti, kodėl atmeta pareiškėjos nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, kodėl nesivadovauja aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jos vardu veikė tėvas.
12.3. Teismas išvadas grindė subjektyviomis prielaidomis, nepagrįstais svarstymais, tai nelaikytina tinkamu nutarties motyvavimu. Pareiškėja nebendrauja su tėvu, nes jos tėvai išsiskyrę, mama mirusi, pareiškėja su tėvu yra susipykusi. Pareiškėjos sesuo su tėvu palaiko ryšį, todėl pareiškėja iš jos ir gavo atitinkamą informaciją apie 2025 m. kovo 20 d. nutarties priėmimą.
12.4. Neaišku, iš kur teismui žinoma, kad pareiškėja iki šiol neginčijo tėvui išduotų įgaliojimų. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kada įgaliojimai turėjo būti atšaukti, kaip šis teismo argumentas susijęs su skundžiamos nutarties išvadomis, tuo labiau kad teismo argumentas prieštarauja prašyme nurodytiems teiginiams, kad pareiškėja nežinojo apie vykstančius teisminius procesus, neprisiminė, jog įgaliojimus išdavė, taigi, nežinojo, kad juos reikia atšaukti. Pareiškėja prašyme nurodė, kad kreipėsi į policiją, dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31502-25 ir atliekami reikalingi teisiniai veiksmai jos interesų gynimui.
12.5. Teismas nenustatė skundžiamos 2025 m. kovo 20 d. nutarties įteikimo pareiškėjai fakto. Žinojimas apie iškeltą bendrovei bankroto bylą savaime nereiškia, kad asmuo žino apie konkrečią nemokumo byloje priimtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Taigi atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą.
Dėl atsiliepimo (ne)priėmimo
16. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. spalio 16 d. gautas LUAB ,,Sakinta“, atstovaujamos nemokumo administratorės, atsiliepimas į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašoma atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei prie bylos pridėti naujus kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiamus įrodymus.
17. LUAB „Sakinta“ atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliantės atskirąjį skundą, bylą persiuntė apeliacinės instancijos teismui, nenustatęs termino atsakovei atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti, dėl to atsakovė tokį atsiliepimą pateikė tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, t. y. šiuo atveju nebuvo pradėta inicijuoti eiga dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo iš esmės, dėl to pirmosios instancijos teismas ir nenustatė termino suinteresuotiems asmenims atsiliepimams pateikti. Atitinkamai dėl nurodytos priežasties atsisakytina priimti atsakovės LUAB „Sakinta“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktą atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą.
Dėl atsisakymo priimti prašymą atnaujinti procesą (ne)pagrįstumo
19. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, argumentavo, kad toks pareiškėjos prašymas yra pateiktas suėjus trijų mėnesių terminui tokiam prašymui pateikti ir nėra pagrindo jo atnaujinti.
20. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-781/2024).
21. Proceso atnaujinimo civilinėje byloje išimtinumas kyla iš byloje priimto teismo sprendimo res judicata (spręstas dalykas) galios, kurią jis įgyja įsiteisėjęs, ir, tuo pačiu, tikslo užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir civilinių teisinių santykių stabilumą. Kaip yra pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, tampa privalomas bei įgyja res judicata ir prejudicinę galias. Tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti ir kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-701/2024).
22. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019; 2024 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-781/2024).
23. Taigi, klausimas dėl proceso atnaujinimo spręstinas griežtai remiantis CPK nustatytais pagrindais ir tvarka. Priešingu atveju galėtų būti paneigta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia ir sudarytos prielaidos sukurti teisinį netikrumą, nebūtų užtikrintas civilinių teisinių santykių stabilumas.
24. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš nurodyto straipsnio turinio matyti, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnis 2 dalis). Antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas patikrina prašyme atnaujinti procesą išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Šiame etape teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės visų bylos aplinkybių kontekste, o tik įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Trečia, jei antrame etape nusprendžiama atnaujinti procesą, trečiu etapu teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 23 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamos teismo nutarties ir atskirojo skundo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą (pirmas etapas), šis neatsižvelgė į pirmiau aptartą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką bei stadijas, jau pirmajame prašymo nagrinėjimo etape išspręsdamas klausimą, susijusį su tokio prašymo padavimo terminais. Aptartos CPK 370 straipsnio nuostatos bei kasacinio teismo praktika, formuojama atsižvelgiant į civilinio proceso principus, proceso atnaujinimo instituto tikslus bei proceso teisinį reguliavimą, suponuoja aiškinimą, kad su terminu paduoti atitinkamą prašymą susiję klausimai nekliudo spręsti tokio prašymo priėmimo ir jo skyrimo nagrinėti teismo posėdyje rašytinio arba žodinio, teismui tokį būtinumą nustačius, proceso tvarka, juo labiau kad iki prašymo nagrinėjimo teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus, juose nurodydami ir argumentus, susijusius su termino praleidimu, o prašymą pateikęs asmuo gali būti teismo įpareigotas pateikti papildomus su termino (ne)praleidimu susijusius įrodymus.
26. Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismui sprendžiant pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą (pirmas etapas), tiek šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumą bei pagrįstumą, negali būti vertinama ir (ar) nustatinėjama tai, kas spręstina vėlesniuose prašymo nagrinėjimo etapuose po to, kai (jei) prašymas yra priimtas, t. y., ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino, ar prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas atitinka kurio nors iš CPK 366 straipsnyje nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų sąlygas. Taigi, nepriėmus prašymo (pirmas etapas), nėra pereinama į tolesnį etapą ir nenustatinėjama, ar nepraleistas terminas tokiam prašymui pateikti ir ar yra įstatyme įtvirtintos sąlygos procesui atnaujinti, o, neperėjus antro etapo, procesas nėra atnaujintas ir negali būti vertinama ar prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą keisti, ar naikinti byloje priimtą teismo sprendimą dėl ginčo esmės.
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės prašymo priėmimo klausimą, nukrypo nuo aptartų proceso taisyklių bei kasacinio teismo suformuotų išaiškinimų dėl proceso atnaujinimo instituto stadijų, neatsižvelgė į tai, kokie klausimai pradinėje šio proceso stadijoje negali būti sprendžiami, jau pareiškimo priėmimo stadijoje pasisakė ir dėl tų klausimų, kurie įstatymų leidėjo valia gali būti sprendžiami tik antrame prašymo nagrinėjimo etape, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis šiuo atveju negali būti laikoma teisėta.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisinei išvadai dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
29. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
30. Kadangi prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
31. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Iš byloje esančio SEB banko 2025 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1759210198785 matyti, kad apeliantės vardu 57 Eur žyminį mokestį valstybei sumokėjo S. L., tačiau remiantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, kad mokesčio mokėtojas yra asmuo, turintis procesinę pareigą sumokėti žyminį mokestį, o ne jo atstovas ar kitas asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-361-585/2021), sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjai V. Z.. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos V. Z. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1748-580/2025 pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Debitus“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. Z. dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ atsiliepimą į pareiškėjos V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties kartu su priedais atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Grąžinti pareiškėjai V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2025 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymu.