Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kredito garantas“ finansinio reikalavimo tenkinimo klausimą civilinėje byloje dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ nemokumo bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2024-02-26 nutartimi atsakovui BUAB „Sakinta“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Debitus“. Nutartis įsiteisėjo 2024-04-25. Po bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismas 2024-07-30 nutartimi, patikslinta 2024-08-01 nutartimi, patvirtino atsakovo BUAB „Sakinta“ kreditorių reikalavimų sąrašą. Buvo patvirtintas UAB „ Kredito garantas“ 3 904 657,05 Eur dydžio hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas, kurį sudaro 3 030 000 Eur I etapo reikalavimas ir 874 657,05 Eur II etapo reikalavimas.

2. Kreditorius BUAB ,,Aganus“, atstovaujamas V. G., pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024-08-01 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1378-580/2024 dalį, kuria patvirtintas UAB ,,Kredito garantas“ 3 904 657,05 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Nurodo, kad:

1.1. UAB ,,Kredito garantas“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių paskolos išmokėjimą. Tai, kad paskolos sumos nurodytos Paskolos sutartyse, nereiškia, kad paskolos buvo išmokėtos. Neaišku, kaip be paskolos išmokėjimo dokumentų BUAB ,,Sakinta“ nemokumo administratorius teikė teismui tvirtinti ir teismas patvirtino įrodymais nepagrįstą UAB ,,Kredito garantas“ kreditorinį reikalavimą. Nėra galimybės patikrinti UAB ,,Kredito garantas“ nurodomų nesumokėto paskolos sutarties sudarymo mokesčio, priskaičiuotų nesumokėtų palūkanų, kompensacinių palūkanų, delspinigių. UAB ,,Kredito garantas“ kartu su savo kreditoriniu reikalavimu nepateikė UAB ,,Kredito garantas“ buhalterinės apskaitos dokumentų (sąskaitų ir mokėjimų suvestinės, banko sąskaitos išrašas, užskaitų aktai ir buhalterinės pažymos, registrai ir kt.). UAB ,,Kredito garantas“ nepateikė paskolos sutarties sudarymo mokesčio, nesumokėtų palūkanų, kompensacinių palūkanų ir delspinigių paskaičiavimų;

1.2. Paskolos sutartimis 1, 2 ir 3 nustatyta, kad Paskolos gavėjas BUAB ,,Sakinta“, praleidęs Sutartyje nustatytus Paskolos grąžinimo, Palūkanų mokėjimo ir kitokių mokėjimų terminus, privalo mokėti UAB ,,Kredito garantas“ 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Toks susitarimas neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, tačiau šiomis Paskolos sutartimis nepagrįstai nustatyti net 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną. Tokie delspinigiai (net 182,5 procento per metus) yra aiškiai per dideli, todėl jie mažintini iki įprastų – 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų) už kiekvieną praleidimo dieną (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis);

1.3. Paskolos sutartimis 1, 2 ir 3 nustatyta, kad nuo sutarties nutraukimo dienos paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti 20 proc. dydžio metines kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo momentu susidariusios paskolos gavėjo įsiskolinimo sumos (negrąžintos paskolos, priskaičiuotų palūkanų, delspinigių ir nesumokėtų pagal Sutartį priskaičiuotų mokesčių). Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6. 228 straipsnis) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1 straipsnio 5 dalis, CK 6. 37 straipsnio 3 dalis).

2. Vilniaus apygardos teismo 2024-08-07 nutartimi nutarta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024-08-01 nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „ Kredito garantas“ 3 904 657,05 Eur finansinis reikalavimas, ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo atskirame procese.

3. Kreditorius UAB „Kredito garantas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo netenkinti BUAB ,,Aganus“ atskirojo skundo ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą visa apimtimi. Nurodo, kad:

3.1. kreditorius kreditorinį reikalavimą grindė prie jo pridedamais įrodymais. Nemokumo administratoriui buvo pateikti įrodymai, kurių pakako kreditoriniam reikalavimui pagrįsti. Bankroto administratorius turėjo galimybę peržiūrėti, kokius mokėjimus BUAB ,,Sakinta“ atliko kreditoriui. Kreditorius pateikė notaro išduotus vykdomuosius įrašus, kurie patvirtina įsiskolinimą ir kurių neginčijo BUAB ,,Sakinta“ valdymo organai jų išdavimo metu;

3.2. kreditorius teikia mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti kada ir kokia paskolos suma buvo išmokėta. BUAB ,,Sakinta“ pagal Paskolos sutartį Nr. 29363. BUAB ,,Sakinta“ buvo išmokėta 1 900 000 Eur. Dalis paskolos lėšų – 156 923,08 Eur BUAB ,,Sakinta“ prašymu buvo išmokėta BUAB ,,Sakinta“ statybos rangos darbus vykdantiems rangovams UAB „Langų gama“ ir UAB „Vilniaus stogai“. Pridedami įmokų mokėjimo grafikai buvo perdaromi ir pasirašomi po kiekvienos papildomos paskolos dalies išmokėjimo. Visi įmokų mokėjimo grafikai buvo pasirašyti BUAB ,,Sakinta“ direktorės arba įgalioto asmens, kas patvirtina, kad BUAB ,,Sakinta“ nurodytas lėšas gavo;

3.3. nepaisant to, jog BUAB ,,Sakinta“ nuolat vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus, kreditorius nei vieno BUAB ,,Sakinta“ atlikto mokėjimo nenukreipė delspinigiams dengti, delspinigių ilgą laiką neskaičiavo. Visi atlikti mokėjimai buvo įskaityti Paskolos sutarties administravimo / pakeitimo mokesčio ir palūkanų sumokėjimui;

3.4. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad BUAB ,,Sakinta“ buvo išmokėta 600 000 Eur pagal Paskolos sutartį Nr. 29433. Visi įmokų mokėjimo grafikai buvo pasirašyti BUAB ,,Sakinta“ direktorės arba įgalioto asmens, kas papildomai patvirtina, kad BUAB ,,Sakinta“ nurodytas lėšas gavo. Pagal Paskolos sutartį Nr. 29433 BUAB ,,Sakinta“ atliko tik vieną mokėjimą, taip pat buvo įskaitytas BUAB ,,Sakinta“ atliktas mokėjimas. Nors BUAB ,,Sakinta“ nuolat vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus, kreditorius BUAB ,,Sakinta“ atlikto mokėjimo nenukreipė delspinigiams dengti;

3.5. BUAB ,,Sakinta“ buvo išmokėta 530 000 Eur pagal Paskolos sutartį Nr. 29458. Dalis paskolos lėšų – 150 000 Eur, BUAB ,,Sakinta“ prašymu buvo išmokėta BUAB ,,Sakinta“ statybos rangos darbus vykdantiems rangovams UAB „Langų gama“, UAB „Tinkasas“ ir UAB „Vilniaus stogai“. Susitarime Nr. 1, prie Paskolos sutarties Nr. 29458, buvo sutarta pakeisti Paskolos sutarties 1.9.2.7. punktą numatant galimybę dalį lėšų išmokėti BUAB ,,Sakinta“ rangovams, taip pat pateikiamas 2023-03-29 BUAB ,,Sakinta“ prašymas išmokėti lėšas tiesiogiai rangovams;

3.6. pridedami įmokų mokėjimo grafikai buvo perdaromi ir pasirašomi po kiekvienos papildomos paskolos dalies išmokėjimo. Visi įmokų mokėjimo grafikai buvo pasirašyti BUAB ,,Sakinta“ direktorės arba įgalioto asmens. BUAB ,,Sakinta“ neatliko nei vieno mokėjimo pagal Paskolos sutartį Nr. 29458;

3.7. paskolos sutartys sudarytos tarp dviejų verslo subjektų. Tiek kreditorius, tiek atsakovas sudarydamas konkrečią sutartį sprendė, ar jiems yra priimtinos sąlygos, kuriomis yra sutarta sudaryti sutartį ir laisva valia priima sprendimą sutartį sudaryti ar ne. Delspinigiai, kaip užtikrinimo priemonė, yra nurodoma didžiojo dalyje sutarčių, kurių vykdymas yra susijęs su pareigos mokėti pinigines įmokas. Verslo subjektas supranta, kas yra netesybos, kaip jos skaičiuojamos ir turi patirties įvertinti, kokio dydžio netesybos yra fiksuojamos sutartyje. Netesybų dydžiai tarp kreditoriaus ir atsakovo buvo suderinti individualiai ir pakeisti, nustatant naujus dydžius Paskolos sutarčių specialiosiose dalyse (pvz., Paskolos sutarties Nr. 29363 1.17.3. punktas). Jei atsakovas elgtųsi sąžiningai ir mokėtų mėnesines įmokas pagal paskolos sutartis, nebūtų pagrindo skaičiuoti delspinigių;

3.8. vertinant kompensacinių palūkanų dydį bendrame Paskolų sutartyse nustatytos kainodaros kontekste, laikytina, kad kompensacinės palūkanos nėra per didelės ir neturėtų būti mažinamos;

3.9. ginčas dėl netesybų ir kompensacinių palūkanų dydžio iš esmės yra ginčas dėl paskolų sutarties sąlygų, nes tokiu reikalavimu yra prašoma pakeisti paskolų sutartyse nustatytų netesybų ir kompensacinių palūkanų dydį. BUAB „Aganus“ nėra paskolų sutarčių šalis, todėl tokį ginčą gali reikšti tik pareikšdama netiesioginį ieškinį, o ne reikšdama atskirąjį skundą. Atskirasis skundas dalyje dėl netesybų ir kompensacinių palūkanų dydžio neturėtų būti nagrinėjamas šioje byloje.

4. BUAB „Sakinta“ nemokumo administratorius UAB „Debitus“ atsiliepimu prašo patvirtinti hipotekos kreditoriaus UAB „Kredito garantas“ finansinį reikalavimą 3 904 657,05 Eur sumai (pirmas etapas – 3 030 000 Eur; antras etapas – 874 657,05 Eur) ir priteisti iš BUAB „Aganus“ administravimo išlaidų BUAB „Sakinta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

4.1. kreditoriaus BUAB „Aganus“ pateikiami argumentai dėl neva UAB „Kredito garantas“ nepateiktų dokumentų, patvirtinančių paskolos išmokėjimą, yra atmestini. Kreditorius pateikė vykdomuosius dokumentus, patvirtinančius atsakovo skolą dėl išmokėtos ir negrąžintos paskolos. Nors BUAB „Aganus“ nurodo argumentus dėl neva nepagrįsto UAB „Kredito garantas“ finansinio reikalavimo, tačiau notaro G. B. išduotų vykdomųjų įrašų neginčija;

4.2. nemokumo administratorius tikrindamas pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatė, jog kreditorius UAB „Kredito garantas“ išmokėjo paskolas atsakovui / tretiesiems asmenims pagal susitarimus. Papildomi dokumentai (atsakovo ir trečiųjų asmenų banko išrašai) nebuvo pateikti kreditoriaus kartu su pirminiu finansiniu reikalavimu, tačiau tai nereiškia, jog nemokumo administratorius netikrino paskolos išmokėjimo fakto;

4.3. paskolos sutartys buvo sudarytos tarp verslo subjektų. Paskolos sutartimis atsakovui suteikta itin didelės vertės paskola, kurią siekiant gauti, neabejotina, jog buvo deramasi dėl sutarties sąlygų su paskolų davėju, atitinkamai, ir sutartinių nuostatų dėl nustatomų deslpinigių, t. y. atsakovas, kaip verslo subjektas, turėjo ir galėjo derėtis dėl jai (ne) priimtinų sąlygų, tame tarpe ir delspinigių dydžio, tačiau atsakovą tokio dydžio delspinigiai tenkino. Su UAB „Kredito garantas“ sudaryta ne viena paskolos sutartis. Atsakovas buvo sudaręs ne vieną kreditavimosi sutartį tiek su juridiniais, tiek su fiziniais asmenimis, t. y galėjo ir turėjo derėtis dėl atsakovui tinkamų sutarčių sąlygų, tame tarpe ir delspinigių dydžio;

4.4. įvertinus faktines aplinkybes, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti kreditavimo sutartyse nustatytų delspinigių dydį – 0,5 proc., kaip neprotingą ar neatitinkantį rinkoje taikytų netesybų normų;

4.5. kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos, atitinkamai, UAB „Kredito garantas“ kaip finansinio reikalavimo dalį pagrįstai skaičiavo kompesacines palūkanas vadovaujantis sutartinėmis nuostatomis.

Tvirtintinas UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas.

5. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

6. Vilniaus apygardos teismo 2024-08-01 nutartimi patvirtino atsakovo BUAB „Sakinta“ kreditorių reikalavimų sąrašą. Buvo patvirtintas UAB „Kredito garantas“ 3 904 657,05 Eur dydžio hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas, kurį sudaro 3 030 000 Eur I etapo reikalavimas ir 874 657,05 Eur II etapo reikalavimas.

Dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo

7. Kreditorius BUAB ,,Aganus“ teigia, kad UAB ,,Kredito garantas“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių paskolos išmokėjimą, nepateikė paskolos sutarties sudarymo mokesčio, nesumokėtų palūkanų, kompensacinių palūkanų ir delspinigių paskaičiavimų. Teismas su tokiu argumentu nesutinka.

8. Įvertinus teismui kreditoriaus pateiktus dokumentus, spręstina, kad kreditorius įrodė paskolų išmokėjimą. Kreditorius teismui pateikė mokėjimo nurodymus, įmokų mokėjimo grafikus, atsakovo atliktus mokėjimo nurodymus, įsiskolinimų paskaičiavimus, detalizaciją ir išsamius paaiškinimus apie sudarytas sutartis, sutarties pakeitimą, paskolos lėšų išmokėjimą tretiesiems asmenims (rangovams). UAB „Kredito garantas“ kartu su kreditoriaus finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais pateikė vykdomuosius įrašus, kurie taip pat buvo nemokumo administratoriaus pateikti teismui, patvirtinančius atsakovo skolą pagal paskolos sutartis.

9. Pagal Paskolos sutartį Nr. 29363 BUAB ,,Sakinta“ buvo išmokėta 1 900 000 Eur. Dalis paskolos lėšų – 156 923,08 Eur BUAB ,,Sakinta“ prašymu buvo išmokėta BUAB ,,Sakinta“ statybos rangos darbus vykdantiems rangovams UAB „Langų gama“ ir UAB „Vilniaus stogai“. Pagal Paskolos sutartį Nr. 29433 BUAB ,,Sakinta“ buvo išmokėta 600 000 Eur. Pagal Paskolos sutartį Nr. 29458 BUAB ,,Sakinta“ buvo išmokėta 530 000 Eur. Dalis paskolos lėšų – 150 000 Eur, BUAB ,,Sakinta“ prašymu buvo išmokėta BUAB ,,Sakinta“ statybos rangos darbus vykdantiems rangovams UAB „Langų gama“, UAB „Tinkasas“ ir UAB „Vilniaus stogai“.

10. Įvertinus pateiktus mokėjimo pavedimus, kuriais išmokėtos paskolos, spręstina, BUAB „Aganus“ argumentai dėl UAB „Kredito garantas“ nepateiktų dokumentų, patvirtinančių paskolos išmokėjimą, yra atmestini kaip nepagrįsti. Bankroto byloje tvirtintinas 3 030 000 Eur finansinis reikalavimas I etapu.

Dėl teisės ginčyti netesybų ir kompensacinių palūkanų dydį

11. BUAB „Aganus“ nurodo, kad Paskolos sutartimis buvo nustatyti aiškiai per dideli delspinigiai už kiekvieną pradelstą paskolos grąžinimo dieną ir aiškiai per didelės 20 proc. dydžio kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo momentu susidariusio paskolos gavėjo įsiskolinimo paskolos davėjui sumos (negrąžintos paskolos, priskaičiuotų palūkanų, delspinigių ir nesumokėtų pagal sutartį paskaičiuotų mokesčių.

12. Iš UAB “Kredito garantas” finansinio reikalavimo matyti, kad įsiskolinimas skaičiuojamas:

12.1. pagal Paskolos sutartį Nr. 29363 2024-04-25 dienai sudarė: negrąžinta paskola – 1 900 000 Eur, priskaičiuotos nesumokėtos palūkanos iki 2023-08-28 – 177 734,29 Eur, priskaičiuotos kompensacinės palūkanos nuo 2023-08-29 iki 2024-04-25 – 274 374,77 Eur, priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai iki 2023-08-29 – 86 210,00 Eur. Bendras įsiskolinimas 2 438 319,06 Eur;

12.2. pagal Paskolos sutartį Nr. 29433 2024-04-25 sudarė: negrąžinta paskola – 600 000 Eur, priskaičiuotos nesumokėtos palūkanos iki 2023-08-28 – 56 355,26 Eur, priskaičiuotos kompensacinės palūkanos nuo 2023-08-29 iki 2024-04-26 – 86 674,86 Eur, priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai iki 2023-08-28 – 27 446,05 Eur. Bendras įsiskolinimas 770 476,17 Eur;

12.3. pagal Paskolos sutartį Nr. 29458 2024-04-25 sudarė: negrąžinta paskola – 530 000 Eur, nesumokėtas paskolos sutarties sudarymo mokestis – 11 925 Eur, priskaičiuotos nesumokėtos palūkanos iki 2023-08-28 – 45 072,17 Eur, Bendras įsiskolinimas 695 861,82 Eur.

13. BUAB „Aganus“ ginčija tik dalį II etapu tenkinamos sumos, t. y. kompensacines palūkanas ir delspinigius. Pagal Paskolos sutartį Nr. 29363 priskaičiuotos kompensacinės palūkanos nuo 2023-08-29 iki 2024-04-25 – 274 374,77 Eur, priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai iki 202-08-29 – 86 210,00 Eur. Pagal Paskolos sutartį Nr. 29433 priskaičiuotos kompensacinės palūkanos nuo 2023-08-29 iki 2024-04-26 – 86 674,86 Eur, priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai iki 2023-08-28 – 27 446,05 Eur. Pagal Paskolos sutartį Nr. 29458 priskaičiuotos kompensacinės palūkanos nuo 2023-08-29 iki 2024-04-25 – 77 515,79 Eur, priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai iki 2023-08-28 – 31 348,86 Eur.

14. CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta teismo teisė sumažinti sutartines netesybas, jeigu jos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Aptartos CK normos tiesiogiai nustato teismo teisę mažinti netesybas. Dėl to argumentai, kad teismas, sumažindamas netesybas, pažeistų šalių laisvės principą, yra teisiškai nepagrįsti. Toks netesybų mažinimas negali būti vertinamas kaip šalių sutartimi nustatytos sąlygos, apibrėžiančios netesybų dydį, pakeitimu.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005 išaiškino, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti netesybas (delspinigius) pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, turi atsižvelgti į netesybų, nustatytų CK paskirtį, sistemiškai taikyti teisės normas, reglamentuojančias prievolių termino praleidimo teisines pasekmes, ir vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie reikalauja, kad priteistinos netesybos turi būti protingos. Netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

16. Paskolos sutarčių 10.1 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas, praleidęs sutartyje nustatytus paskolos grąžinimo, palūkanų mokėjimo ir kitokių mokėjimų terminus, privalo paskolos davėjui mokėti 0,5 proc. dydžio nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po sutartyje numatyto mokėjimo termino pasibaigimo ir baigiami skaičiuoti tada, kada sumokami pradelsti sumokėti mokėjimai. Bendra delspinigių suma 145 004,91 Eur.

17. Paskolos sutarčių 12.3 punkte nurodyta, kad nuo sutarties nutraukimo dienos paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 20 proc. dydžio metines kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo momentu susidariusio paskolos gavėjo įsiskolinimo paskolos davėjui sumos (negrąžintos paskolos, priskaičiuotų palūkanų, delspinigių ir nesumokėtų pagal sutartį priskaičiuotų mokesčių). Kompensacinės palūkanos skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo iki paskolos gavėjo įsiskolinimo visiško sumokėjimo. Bendra kompensacinių palūkanų suma 438 565,42 Eur.

18. Spręsdamas, ar konkrečiu atveju yra pagrindas teismui mažinti priteistinų delspinigių ir kompensacinių palūkanų dydį, teismas turi vertinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus konkrečios bylos bendrame faktinių aplinkybių kontekste.

19. Paskolos sutartyse delspinigių dydis buvo nustatytas individualiai, pakeičiant standartiškai sutartyse nustatytą 1 proc. delspinigių dydį. UAB „Kredito garantas“ pažymi, kad BUAB „Sakinta“ visą Paskolos sutarčių galiojimo laiką netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, tačiau delspinigiai nebuvo taikomi, pažymi, kad skaičiuojant visus priklausiusius delspinigius, būtų gauta ženkliai didesnė suma. Aplinkybė, jog buvo pakeistas standartinis 1 proc. delspinigių dydis patvirtina, kad BUAB „Sakinta“ turėjo galimybę derėtis. Sutiktina su UAB „Kredito garantas“, kad verslo subjektas supranta netesybų paskirtį, skaičiavimo būdą ir turi patirties įvertinti netesybų dydį. Taigi, derėdamasi su paskolos davėju, BUAB „Sakinta“ pasiekė derybų rezultatą – dvigubai sumažino delspinigių dydį. Byloje nagrinėjamu atveju delspinigių suma nėra didelė, ją palyginus su negrąžintos paskolos suma. BUAB „Sakinta“ sudarė net tris paskolos sutartis, pasiskolino dideles pinigų sumas ir nė vienos paskolos negrąžino, todėl nėra pagrindo laikyti, kad netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį ir prievolės sumą.

20. UAB „Kredito garantas“ nesutinka, kad 20 proc. kompensacinės palūkanos yra per didelės ir remiasi tuo, kad šios palūkanos buvo tik nežymiai didesnės, nei sutartimi nustatytos mokėjimo palūkanos, kurios buvo skaičiuojamos kaip maržos (12 proc.) ir 6 mėn. EURIBOR suma, ir sutarties nutraukimo dieną sudarė 15,944 proc. Kaip matyti iš kreditoriaus pateiktų skaičiavimų, iki sutarčių nutraukimo yra skaičiuojamos mokėjimo palūkanos ir delspinigiai, o po sutarčių nutraukimo – kompensacinės palūkanos. Nors 20 proc. kompensacinių palūkanų suma galėtų būti laikoma gana didele, tačiau reikalinga atsižvelgti, jog po sutarčių nutraukimo nėra skaičiuojamos mokėjimo palūkanos bei delspinigiai, kurių dydis iš esmės panašus į kompensacinių palūkanų dydį. Negrąžinus paskolos, kreditorius UAB „Kredito garantas“ neturi galimybės kitam asmeniui paskolinti didelės paskolos sumos ir tokiu būdu patiria nuostolius, negalėdamas gauti mokėjimo palūkanų nei iš BUAB „Sakinta“, nei iš galimo naujo paskolos gavėjo. Įvertinus nurodomus nuostolius, nėra pagrindo laikyti, kad kompensacinės palūkanos yra aiškiai per didelės.

21. Netesybų mažinimo teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017 pažymėta, kad minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos.

22. Įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl delspinigių ir kompensacinių palūkanų dydžio bei aukščiau pacituotą teismų praktiką, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir CK 6.258 straipsnio 3 dalį ir netesybas laikyti aiškiai per didelėmis ir jas sumažinti.

23. Esant tokiam teismo sprendimui, nėra pagrindo pasisakyti dėl argumentų, susijusių su kito kreditoriaus teise ginčyti bankrutuojančios įmonės bei reikalavimą pareiškusio kreditoriaus sudarytos sutarties sąlygas, bei dėl vykdomųjų įrašų teisinės reikšmės.

24. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024-07-30 nutartimi buvo patvirtintas kreditorių sąrašas ir ši nutartis 2024-07-31 išsiųsta nemokumo administratorei su įpareigojimu informuoti kreditorius. 2024-07-31 nemokumo administratorius pateikė prašymą patikslinti kreditorių reikalavimus. 2024-08-01 nutartimi kreditorių sąrašas buvo aptikslintas ir 2024-08-01 išsiųsta nemokumo administratorei su įpareigojimu informuoti kreditorius. Nemokumo administratorius teismui 2024-08-05 pateikė 2024-08-05 ekrano nuotrauką, iš kurios matyti, kad kreditoriams buvo išsiųsta 2024-08-01 nutartis, o duomenų apie 2024-07-30 nutarties išsiuntimą nepateikė. Esant tokiai padėčiai labiau tikėtina, kad nemokumo administratorius kreditoriams nesiuntė 2024-07-30 nutarties, todėl kreditorius BUAB „Aganus” apskundė 2024-08-01 nutartį, manydamas, jog šia nutartimi buvo patvirtinta didžioji kreditorių reikalavimų dalis. Nemokumo administratoriui suklaidinus kreditorius dėl teismo veiksmų bankroto byloje, šios aplinkybės turėtų esminę reikšmę, sprendžiant dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Įvertinęs išdėstytą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nutraukti proceso dėl UAB „Tinkasas” kreditorinio reikalavimo tenkinimo tuo pagrindu, kad pirminė nutartis buvo priimta 2024-07-30. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad pats teismas turi teisę ir pareigą pagal CK 6.73 straipsnį kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Taigi šiuo atveju yra galimas ir teismo veikimas ex officio. Pažymėtina, jog kreditorių finansinių reikalavimų vertinimo klausimu nėra griežtai laikomasi įsiteisėjusio sprendimo privalomumo principo.

25. Teismo vertinimu, kreditorius UAB „Kredito garantas“ tinkamai pagrindė savo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, pateikė įrodymus, todėl tvirtintinas hipotekos kreditoriaus UAB „Kredito garantas“ finansinį reikalavimą 3 904 657,05 Eur sumai (pirmas etapas – 3 030 000 Eur; antras etapas – 874 657,05 Eur).

26. BUAB „Sakinta“ prašo priteisti iš BUAB „Aganus“ administravimo išlaidų BUAB „Sakinta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta atstovavimo sutartis ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Atsakovas už atsiliepimo parengimą patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose rekomenduotino priteisti užmokesčio dydžio, todėl prašymas tenkintinas, priteistina atsakovo BUAB „Sakinta“ naudai 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų iš BUAB „Aganus“ administravimui skirtų lėšų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti hipotekos kreditoriaus UAB „Kredito garantas“ finansinį reikalavimą 3 904 657,05 Eur sumai (pirmas etapas – 3 030 000 Eur; antras etapas – 874 657,05 Eur).

Priteisti iš BUAB „Aganus“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovui BUAB „Sakinta“ 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.