- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- e2-688-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01430-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutarties atmesti pareiškimą dėl baudos panaikinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Sakinta“ (toliau – ir bendrovė, įmonė), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Debitus“, 2024 m. birželio 11 d. pateikė pakartotinį prašymą skirti buvusiai BUAB „Sakinta“ vadovei V. Z. 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 25 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartis iškelti UAB „Sakinta“ bankroto bylą, tačiau buvusi bendrovės vadovė iki šiol neperdavė paskirtai nemokumo administratorei bendrovės dokumentų ir turto.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi nutarė skirti buvusiai BUAB „Sakinta“ vadovei V. Z. 490 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą.
3. Suinteresuotas asmuo V. Z. pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi paskirtą 490 Eur baudą. Nurodė, kad bendrovę įsteigė, ją valdė, jos turtu disponavo V. Z. tėvas, ji nedisponuoja UAB ,,Sakinta“ dokumentais ir (ar) turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 29 d. nutartimi nutarė netenkinti buvusios BUAB „Sakinta“ vadovės V. Z. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo.
5. Teismas nustatė, kad suinteresuoto asmens V. Z. tėvui V. Z. buvo suteikti platūs įgaliojimai veikti ir plėtoti verslą BUAB ,,Sakinta“ vardu, tačiau pagal įgaliojimą įmonės vadovo pareigos negali būti perduodamos. Įmonės vadovu laikomas asmuo, kuris yra registruotas Juridinių asmenų registre. Pareigą perduoti bendrovės dokumentus ir turtą privalo vykdyti įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, šiuo atveju buvusi BUAB ,,Sakinta“ vadovė V. Z., o nemokumo administratorė ir teismas negali įpareigoti V. Z. perduoti bendrovės dokumentų ir turto.
6. Suinteresuotas asmuo V. Z. nepateikė įrodymų, kad bendrovės dokumentai ir turtas yra pas jos tėvą, kuris jais disponuoja. Be kita ko, nepateikti duomenys, kad V. Z., kaip buvusi BUAB „Sakinta“ vadovė, siekė atgauti bendrovės dokumentus ir pateikti juos nemokumo administratorei.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Suinteresuotas asmuo V. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti jai paskirtą baudą arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Suinteresuotas asmuo nedisponuoja BUAB ,,Sakinta“ dokumentais ir (ar) turtu, nes bendrovės faktiniu vadovu visą laiką buvo jos tėvas V. Z.. V. Z. neperdavė savo tėvui BUAB ,,Sakinta“ dokumentų ar turto, nes jais niekada nedisponavo. BUAB ,,Sakinta“ visą laiką veikė be V. Z. žinios;
7.2. V. Z. negyvena Lietuvoje ir prie Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO jungdavosi retai. Pagal suinteresuoto asmens išduotą įgaliojimą jos tėvas yra gavęs V. Z. vardu mobilų parašą, kuriuo naudodamasis pasirašinėjo įvairaus pobūdžio sandorius ir dokumentus, įskaitant teismui pateiktus procesinius dokumentus.
7.3. Teismas, spręsdamas dėl bendrovės turto ir dokumentų neperdavimo nemokumo administratorei, nebuvo aktyvus, netinkamai įvertino suinteresuoto asmens pateiktas faktines aplinkybes, neišreikalavo bendrovės dokumentų ir turto iš faktinio BUAB „Sakinta“ vadovo V. Z..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė netenkinti buvusios bankrutuojančios bendrovės vadovės prašymo dėl baudos už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą UAB ,,Sakinta“, nemokumo administratore paskirti UAB „Debitus“. Teismas nustatė 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios bendrovės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens turtą bei dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 25 d.
10. 2024 m. gegužės 13 d. BUAB „Sakinta“ nemokumo administratorė UAB ,,Debitus“ kreipėsi į teismą su prašymu skirti buvusiai bendrovės vadovei V. Z. 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną pareigos perduoti įmonės dokumentus ir turtą nevykdymo dieną.
11. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi nutarė BUAB „Sakinta“ nemokumo administratorės prašymo dėl baudos skyrimo V. Z. netenkinti.
Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio
12. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nustatė apeliantei V. Z. terminą iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. (įskaitytinai) pašalinti atskirojo skundo trūkumą – sumokėti 55 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui tai patvirtinančio dokumento kopiją.
13. Apeliantė V. Z. 2024 m. rugpjūčio 27 d. pateikė teismui prašymą (dokumento registracijos Nr. DOK-3311) atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties.
14. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo argumentus bei pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.
15. CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.
16. Apeliantė kartu su prašymu dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio nepateikė įrodymų apie visas gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, indėlius banke. CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
17. Nagrinėdamas šią bylą, teismas konstatuoja, kad yra būtinybė naudotis viešųjų registrų duomenimis. Pagal SODROS duomenų registrą nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. Z. 2024 m. Lietuvoje negavo su darbo santykiais susijusių pajamų ir socialinių išmokų. Lietuvos apeliacinis teismas, siekdamas užtikrinti veiksmingą teisę į apeliaciją, tenkina apeliantės prašymą iš dalies ir atleidžia ją nuo dalies 45 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis) ir priteisia iš suinteresuoto asmens V. Z. 10 Eur nesumokėto žyminio mokesčio už atskirąjį skundą valstybės naudai, siekdamas užtikrinti bankroto proceso operatyvumą ir ekonomiškumą.
Dėl paskirtos baudos
18. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1–3 dalis iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Jeigu nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
19. Nurodytos teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios bendrovės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam nemokumo administratoriui bendrovės finansinius ir kitus svarbiausius su bendrovės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Jeigu bendrovės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar bendrovės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1280-450/2021).
20. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas.
21. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).
22. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, iškėlus bendrovei bankroto bylą, jos vadovo atsakomybė bendrovei nepasibaigia, kadangi įstatymo pagrindu jam atsiranda pareiga perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvusi bendrovės vadovė privalo aktyviai domėtis bankroto bylos eiga ir vykdyti specialiame įstatyme nustatytas pareigas bei bendradarbiauti tiek su nemokumo administratore, tiek su teismu.
23. UAB „Sakinta“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi, nustatant 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį buvusi vadovė V. Z. privalėjo perduoti paskirtai bendrovės nemokumo administratorei juridinio asmens turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 25 d., taigi, bendrovės turtas ir dokumentai nemokumo administratorei turėjo būti perduoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
24. Nagrinėjamu atveju Juridinių asmenų registre nurodyta buvusi BUAB „Sakinta“ vadovė iki šiol neperduoda nemokumo administratorei bendrovės turto ir dokumentų.
25. Apeliantė neginčija aplinkybių, kad bendrovės dokumentai ir turtas nemokumo administratorei nėra perduoti, tačiau nurodo, kad BUAB „Sakinta“ faktiniu vadovu, veikiant įgaliojimo pagrindu, buvo suinteresuoto asmens tėvas V. Z., kuris turi visą bendrovės turtą ir dokumentus, todėl būtent jis turi pareigą perduoti juos nemokumo administratorei.
26. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad UAB „Sakinta“ vadove nuo 2020 m. birželio 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo V. Z.. Įvertinęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad bankroto bylos UAB „Sakinta“ iškėlimo dieną apeliantė buvo minėtos bendrovės vadove.
27. Apeliantės V. Z. nurodoma aplinkybė, kad ji pati UAB „Sakinta“ turtu ir dokumentais nedisponavo, visą bendrovės veiklą organizavo ir įmonei pagal suinteresuoto asmens V. Z. įgaliojimą vadovavo trečiasis asmuo V. Z., nagrinėjamu atveju nepaneigė ir nepanaikino V. Z. pareigos perduoti bendrovės turtą ir dokumentus nemokumo administratorei. Taigi, pareiga perduoti dokumentus nemokumo administratorei priklauso paskutiniai bendrovės vadovei.
28. Pažymėtina, kad kai kuriais atvejais perduoti bendrovės turtą ir dokumentus nemokumo administratoriui gali būti įpareigoti ir kiti asmenys (ankstesnis vadovas, faktinis vadovas, savininkas ir kt.), tačiau toks įpareigojimas gali būti nustatomas, jeigu bylos duomenys patvirtina, kad dokumentai yra pas šiuos asmenis ir nebuvo perduoti paskutiniam de jure (teisėtam) vadovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-890-381/2017).
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų, kad bendrovės dokumentai yra pas jos tėvą, kuris jais disponuoja, o ji, kaip buvusi BUAB „Sakinta“ vadovė ir įgaliojimą išdavęs asmuo, siekė atgauti bendrovės dokumentus ir turtą iš V. Z. bei pateikti juos nemokumo administratorei. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus ir nepažeidė viešojo intereso principo, nes suinteresuotas asmuo buvo pasyvus ir nepateikė faktinių duomenų (įrodymų) dėl nurodytų aplinkybių.
30. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiga perduoti bendrovės dokumentus ir turtą neįvykdyta dėl objektyvių priežasčių. Buvusios bendrovės vadovės neveiklumas akivaizdžiai vilkina bankroto procedūras, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad yra teisinis pagrindas skirti buvusiai BUAB „Sakinta“ vadovei baudą už Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartyje nurodytų reikalavimų nevykdymą (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. Z. dėjo maksimalias pastangas, jog bendrovės dokumentai ir turtas būtų perduoti nemokumo administratorei visa apimtimi ir laiku. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti paskirtą baudą.
31. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad buvusios bendrovės vadovės elgesys yra nerūpestingas, nes ji, kaip bendrovės vadovė, tyčia nevykdo JANĮ buvusiems bendrovės valdymo organams nustatytos pareigos. Nustatyti buvusios bendrovės vadovės neteisėti veiksmai patvirtina, kad ji nesiekia geranoriškai ir operatyviai įvykdyti pareigą perduoti bendrovės dokumentus ir turtą nemokumo administratorei.
32. Pagal JANĮ 57 straipsnio nuostatas buvusiai bendrovės vadovei teismas turėjo teisę paskirti maksimalią vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Nagrinėjamu atveju baudos paskyrimo metu minimalioji mėnesinė alga sudarė 924 Eur, taigi, (nuo 2024 m. balandžio 25 d. (kai įsiteisėjo 2024 m. vasario 26 d. nutartis iškelti bankroto bylą), praėjus 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos), už pareigos nevykdymą 80 dienų (iki 2024 m. liepos 29 d.) perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus pagal įstatymą galimos baudos dydis buvo 73 920 Eur, o pagal pareiškėjos prašymą galėjo būti paskirtas baudos dydis, sudarantis 8 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas apeliantei paskyrė vienkartinę 490 Eur baudą, kuri yra mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinių pagrindų panaikinti (arba sumažinti) paskirtą vienkartinę 490 Eur baudą, kurios dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra daug mažesnis už baudos dydžio vidurkį.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suinteresuoto asmens V. Z. prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenkinti iš dalies.
Atleisti suinteresuotą asmenį V. Z. nuo 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimo.
Priteisti iš suinteresuoto asmens V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimt eurų) žyminio mokesčio už atskirąjį skundą valstybės naudai.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.