Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Daivos Pranytės – Zalieckienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 262 straipsnyje, 266 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas:

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 (dešimt) metų;pagal BK 262 straipsnį - 60 (šešiasdešimt) parų areštu;pagal BK 266 straipsnio 2 dalį – 3 (trys) metų 6 (šeši) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. liepos 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. V. palikta galioti jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Nuosprendžiu taip pat yra nuteisti R. V. ir T. V., tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. V. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė įrenginius psichotropinėms medžiagoms gaminti ir neteisėtai disponavo dideliu kiekiu pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų primtakais (prekursoriais), o būtent:

1.1. Iki 2015-08-28, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbiami), priklausančioje E. V., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 29 018,098 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuri nuo 2015-08-28, 20 val. 45 min., iki 2015-08-29, 02 val. 06 min., atliekamos kratos ir apžiūros metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, savo gyvenamojoje vietoje bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbiami), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė miltelius, turinčius savo sudėtyje ne mažiau kaip 100,534 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, taip pat miltelius, kurių sudėtyje buvo 26,873 g narkotinės medžiagos kokaino. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iki 2015-05-18 dienos dalį šios psichotropinės medžiagos - 6,233 g metamfetamino, už nenustatytą sumą pinigų, pardavė R. V., o 2015-08-28, apie 19 val., daugiabučio namo Nr. 6, esančio (duomenys neskelbiami), 12-to aukšto laiptinėje, kitą dalį šios psichotropinės medžiagos – 9,938 g metamfetamino už 45 eurus pardavė M. B.. Likusią dalį medžiagos, kurios sudėtyje buvo 84,363 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei medžiagą, kurios sudėtyje buvo 26,239 g narkotinės medžiagos kokaino, t. y. bendrą labai didelį kiekį psichotropinės bei narkotinės medžiagos toliau neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė savo gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose iki 2015-08-28, 21 val. 58 min., kol kratos metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai, o medžiagą, kurios sudėtyje buvo 0,634 g kokaino, laikė savo gyvenamojoje vietoje, striukės kišenėje iki 2015-11-05, 9 val. 00 min., kol šią medžiagą siuntinyje, atneštame į (duomenys neskelbiami)esantį Kauno tardymo izoliatorių, patikrinimo metu rado ir paėmė Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai.

1.2. Be to, N. V. nuteistas už tai, kad jis iki 2015-08-29 sodyboje, esančioje (duomenys neskelbiami) ir priklausančioje E. V., neteisėtai laikė įrenginius psichotropinėms medžiagoms gaminti - du metalinius skylėtus cilindrus be dugno, stačiakampį metalinį įrenginį su kiaurymine anga bei įvirintu metaliniu vamzdeliu, metalinį įrenginį, susidedantį iš trijų sujungtų talpų, hidraulinį presą su metaline plokšte, metalinį įrenginį (presą), kol laikotarpyje nuo 2015-08-28, 20 val. 45 min., iki 2015-08-29, 02 val. 06 min., atliekamos kratos ir apžiūros metu šiuos įrenginius sodyboje surado ir paėmė policijos pareigūnai; iki 2015-08-29 sodyboje, esančioje Nevėžio (duomenys neskelbiami), priklausančioje M. V., neteisėtai laikė įrenginius psichotropinėms medžiagoms gaminti, t. y. savadarbį smulkintuvą, metalinį indą, metalinį cilindrą su pragręžtomis angomis šonuose ir centrifuga su užrašu „Neckermann“, kol 2015-08-29, 10 val. 20 min. kratos metu šiuos įrenginius sodyboje surado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.3. Taip pat N. V. nuteistas už tai, kad jis iki 2015-08-28 sodyboje, esančioje (duomenys neskelbiami) priklausančioje E. V., neteisėtai laikė gelsvos spalvos skystį, kurio sudėtyje yra didelis kiekis - 117,61 g pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (fenilacetono), kol 2015-08-28, 20 val. 45 min., kratos metu šią medžiagą sodyboje surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Apeliaciniame skunde N. V. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl neteisingai jam paskirtos bausmės ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Taip pat nuteistasis prašo prijungti prie bylos 2017 m. sausio 10 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno Tirkiliškių mokyklos – darželio pažymas.

2.1. Nuteistasis nurodo, kad skirdamas jam bausmę apygardos teismas privalėjo vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi arba BK 62 straipsniu, nes N. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Pasak apelianto, skirdamas jam bausmę, apygardos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nors nuteistasis dėl savo ir savo šeimos narių saugumo ir neįvardino asmens, kuris pasiūlė jam užsiimti amfetamino gamyba, tačiau bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir suteikė joms vertingos informacijos apie nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos detales, asmenį, kuris pasiūlė šia nusikalstama veika užsiimti. Anot apelianto, per griežta bausmė jam buvo paskirta dar ir dėl to, kad jis anksčiau niekada nebuvo teistas, nepriklauso jokioms nusikalstamoms grupuotėms.

2.2. Nuteistasis nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino jo nurodytų aplinkybių, jog nusikaltimas buvo įvykdytas dėl sunkios materialinės padėties ir skirdamas bausmę nepagrįstai nesivadovavo BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis. Pasak N. V., jo šeima, susidedanti iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų mažamečių vaikų, gyveno itin skurdžiai. Šeimos pajamas sudarė tik jo sutuoktinės gaunami 219 Eur. Pats nuteistasis darbo rasti negalėjo, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo pasiūlymų nesulaukdavo. Anot N. V., darbą jis susirado tik 2015 m. liepos 28 d., bet netrukus buvo sulaikytas.

2.3. Pasak apelianto, aukščiau aptartos aplinkybės nemenkina jo įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmių, kurios yra labai didelės ir skaudžios, tačiau apibūdina jo asmenybę kaip mažiau pavojingą.

2.4. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, teismų praktika, apeliantas akcentuoja teisingumo principo svarbą baudžiamosiose bylose. Pažymi, kad šiuo principu turi būti vadovaujamasi ir skiriant asmeniui bausmę už jo įvykdytas nusikalstamas veikas. N. V. sutinka, kad baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims yra reiškiami kaltinimai dėl disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, sunku įsivaizduoti tokias aplinkybes, kurios nulemtų paskirtos bausmės švelninimą vadovaujantis teisingumo principu. Tačiau, anot apelianto, teismų praktikoje visgi pasitaiko atvejų, kai teismai susiduria su būtinybe nukrypti nuo baudžiamojo įstatymo sankcijose nustatytų bausmių dydžių ir skiria kaltininkams švelnesnes bausmes (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-251/2007, kasacinė nutartis Nr. 2K-632/2007).

3. Teisiamojo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis N. V. apeliaciniame skunde, neginčydamas nusikalstamų veikų kvalifikavimo, apimties bei savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jam neteisingai paskirtos bausmės ir paskirti švelnesnę bausmę.

5.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo nuteistajam N. V. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam N. V., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

6. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad skirdamas jam bausmę apygardos teismas privalėjo vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi arba BK 62 straipsniu, nes N. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

6.1. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą.

6.1.1. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad skirdamas N. V. bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 262 straipsnį, 266 straipsnio 2 dalį apygardos teismas įvertino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgęs į šią ir į kitas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas paskyrė N. V. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje, padarymą parinko švelniausią bausmės rūšį, o pagal BK 266 straipsnio 2 dalį paskyrė bausmę savo dydžiu nežymiai viršijančią sankcijoje numatytą minimalią bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog N. V. būtų savanoriškai atvykęs į valstybės instituciją ir pranešęs apie savo padarytas nusikalstamas veikas, kas yra būtina taikant BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atvirkščiai, bylos medžiaga nustatyta, kad duomenys apie N. V. inkriminuotus nusikaltimus, dėl kurių padarymo jis yra pripažintas kaltu skundžiamu teismo nusprendžiu, buvo gauti kitų nusikalstamų veikų tyrimo metu (T 1, b. l. 9, 10, 11). Byloje surinkti įrodymai – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai; liudytojo M. B. parodymai – patvirtina, kad net ir sulaikymo dieną N. V. platino psichotropines medžiagas ir nesiruošė nutraukti savo neteisėtų veiksmų ( T4, b. l. 186-188, T8, b. l. 177-178). Byloje nenustačius BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visumos, konstatuojama, kad taikyti šios teisės normos nuostatas N. V. nėra teisinio pagrindo.

6.2. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę tik tada, kai, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų (iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta; kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti ir t.t.), yra ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

6.2.1. Apeliaciniame skunde N. V. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal teismų praktiką nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyvios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012).

6.2.2. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju tokios objektyvios aplinkybės nenustatytos. Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymima, kad tais atvejais, kai sunki turtinė padėtis yra paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo rezultatas, tai nelengvina asmens baudžiamosios atsakomybės. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad ieškodamas darbo jis buvo užsiregistravęs Kauno darbo biržoje, byloje esančiais duomenimis paskutinį kartą darbo biržoje jis registravosi 2012 m. liepos 5 d. (T7, b. l. 147). Be to, SODROS duomenų apie asmenį išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2011 m. birželio 2 d. N. V. beveik nuolat dirbo, buvo įsigijęs verslo liudijimą (T7, b. l. 149). Taigi galima teigti, kad tuo laikotarpiu (net ir ekonominės krizės metu) nuteistasis pakankamai lengvai įsidarbindavo ir turėdavo legalų pragyvenimo šaltinį. Kokios priežastys nulėmė vėlesnį N. V. nedarbą, nuteistasis nenurodo, apsiribodamas teiginiu, kad jam nepavykdavo įsidarbinti. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai paneigia nuteistojo nurodomą aplinkybę, kad jo šeima gyveno itin skurdžiai. Taip VĮ „Regitra“ duomenimis nuteistajam nuo 2012 m. liepos 3 d. priklauso automobilis VW Touran (T7, b. l. 148); 2015 m. gegužės 18 d. vykusio pokalbio su M. V. metu, nuteistasis minėjo kelionę, į kurią ruošėsi vykti kartu su šeima (T4, b. l. 170-171); kratos sodyboje, kur buvo gaminamos psichotropinės medžiagos, metu buvo rastas ir paimtas prabangus vyriškas rankinis laikrodis (T1, b. l. 164). Įvertinus šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta pagrįstai.

6.2.3. Konstatavus, kad nuteistojo atsakomybę lengvina tik tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, daroma išvada, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos, todėl ši teisės norma nuteistajam apygardos teismo nebuvo taikoma pagrįstai.

7. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-7/2010, 2K-115-648/2016) teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje išimtinių aplinkybių, rodančių, kad nuteistajam N. V. paskirtos BK 260 straipsnio 3 dalies, 262 straipsnio, 266 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytos bausmės aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta. Nuteistojo N. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra ankščiau neteistas, jo sulaikymo dieną įsidarbino, augina mažamečius vaikus, nepriklauso jokioms nusikalstamoms grupuotėms, nors ir turi reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, tačiau savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantas, kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia N. V. nusikalstamų veikų pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio, taip pat nemažina rūšinio tokių nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo. Nuteistojo įvykdytas nusikaltimas (BK 260 straipsnio 3 dalis) yra itin pavojingas visuomenei, nes narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimo veiksmais yra skatinamas kito asmens įsitraukimas į jų vartojimą, jo siekis vėliau vėl gauti narkotinių, psichotropinių medžiagų. Nagrinėjamu atveju svarbiomis aplinkybėmis laikoma ir tai, kad N. V. pats gamino psichotropines medžiagas, turėjo tam visą reikalingą įrangą (T1, b. l. 195-201), kratos metu pas jį buvo rastas didelis kiekis pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursoriaus. Pasak nuteistojo, iki sulaikymo jis gamino psichotropines medžiagas penkis kartus, per kartą pagamindavo apie 10 kg. metamfetamino (T8, b. l. 99). Nors N. V. teigimu, jis visas pagamintas psichotropines medžiagas atiduodavo asmeniui, kuris jam pasiūlė užsiimti šia neteisėta veikla, o sau 300 g. pagamintos psichotropinės medžiagos buvo pasilikęs tik vieną kartą (T8, b. l. 99), byloje esantys liudytojo M. B. parodymai verčia abejoti šių nuteistojo paaiškinimų teisingumu. Liudytojas patvirtino, kad jo sulaikymo dieną pirko iš nuteistojo 20 g. metamfetamino, tačiau tuo pačiu paaiškino, kad narkotines, psichotropines medžiagas iš N. V. yra pirkęs ne vieną kartą. Pasak M. B., kai jam reikėdavo narkotinių medžiagų - kas mėnesį, kas kelias savaites -, jis susirašydavo, susiskambindavo su N. V. ir įsigydavo jas iš jo (T8, b. l. 177). Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarosios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad teisėsaugos pareigūnams neužkardžius nuteistojo neteisėtų veiksmų, jie tikėtina būtų tęsiami iki šiol.

7.1. Apeliaciniame skunde N. V. nurodomos aplinkybės yra daugiau tipinės nei išimtinės ir nėra pakankamos tam, kad vadovaujantis jomis būtų galima švelninti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Be to, net ir esant visoms aukščiau teisėjų kolegijos aptartoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, didinančioms N. V. įvykdytų nusikaltimų pavojingumą, pirmosios instancijos teismas vis tiek jam paskyrė minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – dešimties metų laisvės atėmimą. Kaip jau buvo minėta, už nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje, padarymą apygardos teismas parinko nuteistajam švelniausią bausmės rūšį, o pagal BK 266 straipsnio 2 dalį paskyrė bausmę savo dydžiu nežymiai viršijančią sankcijoje numatytą minimalią bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų N. V. teisinę padėtį ir kurių pagrindu būtų galima švelninti jam paskirtą galutinę bausmę. Byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad jam paskirta galutinė subendrinta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.

8. Apelianto dėmesys atkreipiamas į tai, kad apeliaciniame skunde jo nurodomos baudžiamosios bylos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-251/2007, kasacinė nutartis Nr. 2K-632/2007) aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, nustatytų nagrinėjamoje byloje.

Taigi teismų sprendimas priimtas nuteistojo minimoje byloje šiuo atveju nėra reikšmingas, nes teismams sprendžiant bylas, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

9. Teisėjų kolegija neabejotinai teigiamai vertina nuteistojo gynėjo nurodomas aplinkybes, kad būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje N. V. dirba, dalyvauja socialiniuose ir kultūriniuose renginiuose, 2016 m. vasario mėnesį buvo skatintas, tačiau pažymi, kad jos nemažina nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pavojingumo, todėl nesudaro savarankiško pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę.

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. V. apeliacinį skundą atmesti.