Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Aurelijaus Rauckio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo su nuteistojo N. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam N. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, BK 262 straipsnį, BK 266 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu nuteistajam paskirta galutinė 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2015 m. liepos 28 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 28 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. V. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. V. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog N. V. priklauso žemos rizikos grupei – 10 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. V. šiuo metu bausmę atlieka už trijų nusikaltimų padarymą, iš kurių vienas nusikaltimas yra priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, o visi trys nusikaltimai susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kadangi nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu N. V. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.

10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (10 balų pagal „OASys“ metodiką), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jo pakartotinio elgesio rizika nuo vertinimo, atlikto 2019 m. sausio 17 d. sumažėjo 2 balais, per visą daugiau nei 4 metų atliktos bausmės laikotarpį sumažėjo 16 balų. Statiniai svertiniai balai sudaro 7 balus, o 3 balai yra dinaminiai kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien „OASys“ metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis iki Komisijos posėdžio 2019 m. gruodžio 12 d. buvo 6 kartus skatintas, nė karto nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2018 m. gruodžio 11 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuo 2019 m. kovo 28 d. Komisijos sprendimu tolimesniam bausmės atlikimui nuteistasis buvo perkeltas į Pusiaukelės namus, dėl ko nuteistajam yra leidžiama kartą į savaitę iki 2 parų parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Tai rodo, kad jo teigiamas elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra pastebėtas ir įvertintas tinkamai. Tokios nuteistajam palengvintos laisvės atėmimo bausmės sąlygos, kurios yra palankesnės nuteistojo socialinei reabilitacijai, tęsiasi dar palyginus neilgą laiko tarpą ( nepilnus metus). Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma jog nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų, yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“, įvardina tik savo teigiamas savybes, tai rodo, kad toks pernelyg didelis pasitikėjimas savimi tuo pačiu mažina nuteistojo pastangas integruotis į visuomenę ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, jog iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad komisijos narių balsai nebuvo vienbalsiai, jie pasiskirstė, nes vienas komisijos narys iš dalyvavusių, balsavo prieš nuteistajam N. V. lygtinio paleidimo taikymą.

12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

14. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį dar nėra pagrindo teigti, jog N. V. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo N. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.