Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Audriaus Meilučio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 95-777 taikyti nuteistajam N. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 262 straipsnį, 266 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2015 m. liepos 28 d., pabaiga – 2025 m. liepos 28 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. V. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai taip pat privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai ir nuosekliai, jog būtų galima užtikrintai spręsti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

7. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad N. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės ir iki šiol neatlikta bausmės dalis vis dėl to nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistajam taikant lygtinio paleidimo institutą jau šiuo metu, jis nedarys teisės aktų pažeidimų.

8. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir skunde, teisėjų kolegijai nekelia. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad N. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja organizuojamuose renginiuose, užsiėmimuose, reguliariai vykdavo konsultacijos su specialiste, dirba, nustatyta jo teigiama darbinė motyvacija, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, jis palaiko socialinius ryšius, turi artimųjų palaikymą, neturi problemų dėl gyvenimo sąlygų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys ir teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kad būtų galima taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiai apylinkės teismo išvadai, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

9. Kaip jau buvo minėta, nuteistajam N. V. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ką pagrįstai savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, tačiau lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad bausmę nuteistasis atlieka už trijų nusikalstamų veikų, tarp kurių ir labai sunkus nusikaltimas, susijęs su labai dideliu psichotropinių medžiagų disponavimu, taip pat dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu, susijusių su įrenginių psichotropinėms medžiagoms gaminti neteisėtu laikymu ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) laikymu, padarymą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Apylinkės teismas įvertinęs tai, kad narkotikų įsigijimas, gaminimas, platinimas buvo nuteistojo pragyvenimo šaltinis ir suabejodamas ar nuteistasis būdamas laisvėje vėl nepasiduos siekiui gauti ,,lengvų“ pinigų, paisys visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, nepažeidinės įstatymų ir nenusikals, bylos duomenų vertinimo klaidos nepadarė. Nors šiuo metu, kaip nurodo skunde nuteistasis iš tiesų stebima jo darbinė motyvacija, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje daroma išvada, kad nusikaltimų padarymo metu nuteistojo netenkino jo oficialiai gaunamas darbo užmokestis arba jis turėjo tam tikrų lėšų paskirstymo įgūdžių problemų, jam trūko finansinio stabilumo ir tai lėmė nusikaltimo vykdymą siekiant materialinės naudos. Taigi, vertinant nuteistojo galimą elgesį pritaikius jam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti ir praeitį, tame tarpe padarytus nusikaltimus ir juos paskatinusias priežastis.

10. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriamas statinis kriminogeninis veiksnys – nusikaltimų sunkėjimas (kiti pažeidimai susiję su administracinio pobūdžio baudimais). Šių duomenų visumoje vertinama N. V. elgesio korekcija bausmės atlikimo metu, kuri pagal pateiktus duomenis nebuvo išimtinai teigiama. Nors už gerą elgesį per visą bausmės vykdymo laiką N. V. buvo paskatintas 12 kartų, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų nepažeidė, tačiau jis tris kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Analizuojamu atveju svarbu tai, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane jau nuo 2019 m. balandžio 10 d. nuteistajam buvo numatyta priemonė – nedaryti teisės aktų pažeidimų. Tuo tarpu Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad administraciniai nusižengimai padaryti po šios priemonės paskyrimo. Taigi iš aptartų aplinkybių matyti, kad asmuo net ir atlikdamas bausmę pažeidžia Kelių eismo taisykles, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kuris siekia lygtinio paleidimo. Kaip minėta, lygtinis paleidimas reikalauja maksimalios bausmę atliekančio asmens elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, tačiau nuteistojo elgesys nebuvo išimtinai tik teisėtas.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji N. V. neatlikta bausmės dalis (2 metai 9 mėnesiai ir 15 dienų, iš paskirtos galutinės 10 metų laisvės atėmimo bausmės) už jam inkriminuotus kelis nusikaltimus, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam N. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

13. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o N. V. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo N. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.