Kauno apygardos teismo nutartis

2022-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-416-348/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-04-27Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-12-23Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-03-22Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-03Kauno apygardos teismas
  5. TS-139-946/2020Nutartis · 2020-10-22Kauno apylinkės teismas
  6. T-11-548/2022Nutartis · 2022-02-01Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2022-03-01Kauno apygardos teismas
  8. T-1047-753/2022Nutartis · 2022-06-29Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2022-08-11Kauno apygardos teismas
  10. T-2087-548/2022Nutartis · 2022-11-24Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2022-12-29Kauno apygardos teismas
  12. T-1446-548/2023Nutartis · 2023-05-19Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2023-06-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-11
Bylos Nr.
1S-416-348/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00993-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika
Nuteistasis
N. V.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-416-348/2022Proceso Nr. 1-01-1-00993-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19(S)Kauno apygardos teismasNuTARTiS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Remeikos,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2022 m. gegužės 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam N. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. V. atlieka bausmę pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 262 straipsnį, 266 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2015 m. liepos 28 d., pabaiga – 2025 m. liepos 28 d.

2. Komisija 2022 m. gegužės 13 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė taikyti nuteistajam N. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis N. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis N. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2022 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti lygtinį paleidimą.

3.1. Skunde nurodo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikosi ir laikysis įstatymų, nenusikals. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra viena žemesnių. Pagal OASys taikomą metodiką nuo 2018 iki dabar ne kartą nustatoma žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Toks nuteistojo vertinimas parodo jo ypatingai dideles pastangas pasitaisyti ir reabilituotis. Atitinkant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir Komisijai nutarus taikyti lygtini paleidimą, nuteistasis jau ne pirmą kartą teismo prašo taikyti lygtinį paleidimą. Teismas nevertino darbinės motyvacijos, tai, kad per trumpą laikotarpį nuteistasis parodė norą dirbti ir siekti karjeros. Nuteistasis, dirbdamas įmonėje, išmoko naujos darbo specifikos, susijusios su automobilių valymu. Tai leidžia tik pagrįstai teigti, jog nuteistasis charakterizuojamas teigiamai tiek Komisijos, tiek darbdavio. Teismo nutartis grindžiama tik formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, kurie neatitinka nuteistojo N. V. asmens byloje surinktų duomenų, teismui pateiktų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių dokumentų turinio.

3.2. Skunde pažymi, kad yra 39 metų amžiaus, todėl būtent dabar, tenkinus nuteistojo prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, turėtų objektyvių galimybių integruotis į visuomenę, rasti darbą, studijuoti (duomenys neskelbtini) užsiimti naudinga veikla, o priežiūra leistų Probacijos tarnybai kontroliuoti nuteistojo elgesį. Kuo vėliau nuteistasis bus paleistas iš pataisos namų, tuo sudėtingiau jam bus integruotis i visuomenę ir darbo rinką, socializuotis. Nuteistasis yra orientuotas į santykių su šeimos nariais puoselėjimą, ir norėdamas užtikrinti kuo artimesni ir stipresnį ryšį su šeima, nuolatos bendrauja vaizdo skambučiais, buvo suteiktos atostogos. Teismas pateiktą informaciją įvertino selektyviai ir nutartyje nevertino aplinkybių, kurios nuteistąjį ir jo elgesį leidžia vertinti teigiamai. Nuo bausmės atlikimo laikotarpio nuteistasis nebuvo įstaigoje svarstytas drausmės komisijoje.

3.3. Skunde akcentuoja, kad teismas atkreipė dėmesį į nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius, kuriuos nustatė vertinant N. V. praeitį, leidžiančią konstatuoti nepakankamą elgesio korekciją. Vis dėlto, Komisija nustatė, kad nuteistasis prisiima atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį, praeities elgesį vertina kritiškai, gailisi ir išreiškia motyvaciją nebekartoti ankstesnių savo klaidų. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis elgiasi nepriekaištingai pavyzdingai ir laikosi nustatytos tvarkos, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistąjį galima laikyti neizoliuotą. Teismo vertinimas, kad N. V. esančių teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka, yra prieštaringas.

3.4. Nuteistojo vertinimu, teismas, atsisakydamas taikyti lygtini paleidimą, pažeidė BVK 9 straipsnyje įtvirtintus progresyvaus bausmių atlikimo principus, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Šiuo atveju taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir prižiūrėti po paleidimo bei prisidėti prie visuomenes saugumo ir nusikalstamą veiką skaičiaus visuomenėje mažinimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijoje yra aiškinama, kad nuteistasis jau pradedamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui, ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas (EŽTT sprendimai bylose Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, Laszlo Magyar prieš Vengriją, Murray prieš Nyderlandus, Katkaris prieš Kiprą, Harakchiev ir Tolumov prieš Bulgariją).

3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad nuo bausmės vykdymo pradžios jau praėjo daugiau, nei 2/3 laisvės atėmimo bausmės, todėl faktiškai atlikta bausmės dalis atitinka BVK nustatytą formalųjį kriterijų. Laikas, praleistas įkalinimo įstaigoje, yra daugiau, nei pakankamas, norint tęsti nuteistojo resocializaciją už įkalinimo įstaigos sienų ir neizoliuoti nuo visuomenės. Laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis elgiasi nepriekaištingai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veikla už pataisos įstaigos teritorijos ribų, vyksta atostogų į namus, palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, pažeidimų nebuvo fiksuota. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis galėtų toliau dirbti, turėtų pastovią gyvenamąją vietą šeimoje. Nuteistojo asmenybę apibudinančių aplinkybių visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnę kriminalinę praeitį, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis N. V. savo elgęsi pakeitė nepriekaištingai, todėl galima teigti, kad nuteistojo resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į visuomenę.

4. Nuteistojo N. V. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad N. V. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo N. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama žemai, tačiau akcentuotina, kad net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina tai, kad N. V. už gerą darbą ir elgesį, buvo skatintas 11 kartų, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, aktyviai dalyvauja renginiuose, grupiniuose užsiėmimuose, atvykęs į pataisos namus buvo motyvuotas užsiimti darbine veikla, nuo 2017 m. spalio 30 d. dirbo ūkio aptarnavimo brigadoje tvarkiniu. Nuteistasis nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. dirbo UAB ,,A.“, po to – MB ,,V. T.“. Nuteistasis N. V. įkalinimo įstaigoje palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje siekia prasmingai išnaudoti paskirtos bausmės laiką, užsidirbti piniginių lėšų savo reikmėms, tęsti darbinę veiklą ir nenutraukti socialinių ryšių su šeima. Vis dėlto, šios aplinkybės nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui.

8. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu pavyzdingai elgiasi pataisos įstaigoje, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, siekia prasmingo užimtumo, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys kelia pagrįstų abejonių sėkminga probacijos taikymo galimybe. Nuteistasis N. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus ir 2 apysunkių nusikaltimų padarymą (labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas ir platinimas; įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti gaminimas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos technologijų ar instrukcijų rengimas; neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais)). Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių ar nuteistasis, būdamas laisvėje, vėl nepasiduos siekiui gauti ,,lengvų“ pinigų, paisys visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, nepažeidinės įstatymų ir nenusikals. Nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Sutiktina su nuteistuoju, kad padarytų nusikalstamų veikų sunkumas yra statiniai veiksniai, kurie jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

9. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad nuteistasis ne visuomet atsižvelgia į ilgalaikes pasekmes, todėl nusikalstamam elgesiui daugiausia įtakos turėjo nesugebėjimas įvertinti galinčias kilti problemas ir savo elgesio pasekmes. Abejoti sėkminga lygtinio paleidimo galimybe verčia ir tai, kad nuteistasis N. V. buvo perkeltas tęsti bausmės atlikimo į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pusiaukelės namus, tačiau dėl padaryto administracinio nusižengimo jam buvo paskirta administracinė nuobauda ir grąžintas tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus. Nors, kaip teisingai nurodoma skunde, bausmės atlikimo metu nuteistasis nepažeidė pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, tačiau jo elgesys negali būti laikomas nepriekaištingu, kadangi bausmės atlikimo metu 3 kartus buvo baustas administracine tvarka (automobilio stovėjimas ne tam skirtoje vietoje, greičio viršijimas). Šios aplinkybės liudija, kad net ir bausmės atlikimo metu nuteistasis negeba laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų ir pažeidinėja įstatymus, tokiu būdu nesudarydamas pagrindo teismui pasitikėti nuteistuoju ir pagrįstai manyti, kad lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 2 mėnesiai 16 dienų, paskirta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad vienas iš bausmės tikslų yra ir kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

11. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, priešingai, nei teigiama skunde, vertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nurodė motyvus kodėl nagrinėjamu atveju atsisakoma tvirtinti Komisijos nutarimą. Nuteistasis skunde teigia, kad skundžiama nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, kurie neatitinka jo asmens byloje surinktų duomenų ir teismui pateiktų asmenybę charakterizuojančių dokumentų turinio. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir jį atmeta kaip nepagrįstą, kadangi apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi nuteistojo N. V. asmens duomenimis, kuriuos teismui pateikė pataisos įstaiga. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino ir Komisijos nutarime nurodytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumoje. Taigi, priešingai, nei teigiama skunde, priimant skundžiamą nutartį nebuvo apsiribota tik formaliais argumentais, neatitinkančiais asmens duomenų.

12. Nesutiktina ir su nuteistojo skundo argumentu dėl Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22 nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam nurodyti aiškūs Komisijos nutarimo netaikymo motyvai.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam N. V. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo N. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Daiva JankauskienėSvetlana JurgaitienėAlgirdas Remeika