- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-1962-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02439-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- J. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės, ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui J. R. dėl turtinės žalos ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. J. (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. R. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti 5 005,51 eurus skolos, 5 procentus metinių (procesinių) palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1277-1099/2020 priteisė V. J. iš J. R. pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartis bei 2011 m. sausio 31 d. paprastąjį vekselį pagal 2013 m. lapkričio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį 18 072,29 Eur skolos, 4 518,07 Eur palūkanų, taikant 5 proc. metinę normą už penkių metų laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą 22 590,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 415,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, 2020 m. balandžio 29 d. preliminariu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-17360-845/2020 priteisė V. J. iš J. R.pagal 2010 m. rugpjūčio 15 d. paprastąjį vekselį 3 707,14 Eur skolos, 926,78 eurų palūkanų, taikant 5 proc. metinę normą už penkių metų laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą 4 633,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52,13 eurų bylinėjimosi išlaidų. 2020 m. liepos 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu V. J. perleido J. J. kreditoriaus teises civilinėse bylose Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr.e2-17360-845/2020 bei papildomas teises, jeigu tokių būtų. J. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2020 m. liepos 13 d. nutartimi Nr. e2VP-25521-1099/2020 pakeitė pradinį ieškovą V. J. jo teisių perėmėja J. J. civilinėje byloje Nr. e2-1277-1099/2020, išnagrinėtoje Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 21 d. sprendimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Nr. e2VP- 25522-845/2020 taip pat pakeitė pradinį išieškotoją V. J. į naująją išieškotoją J. J. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.e2-17360-845/2020. J. J. pateikė vykdomuosius dokumentus vykdymui antstoliui, kuris vykdomosiose bylose Nr. 0019/20/01135 ir Nr. 0019/20/01136 išieškojo iš skolininko J. R. civilinėse bylose Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr. e2-17360-845/2020 priteistas skolas, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, nepaisant įvykusio išieškojimo, jos, kaip kreditorės, teisės pilna apimtimi nėra apgintos paskoliniuose santykiuose civilinėse bylose Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr. e2-17360-485/2020, neįvertinus piniginės žalos už sutartinių prievolių terminų pažeidimus, nes civilinėse bylose Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr. e2-17360-845/2020 nebuvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas. Ieškovės nurodė, kad 2020 m. liepos 6 d. reikalavimo perleidimo sutartis suteikia jai teisę prašyti teismo įvertinti piniginę žalą už visų sutartinių prievolių terminų pažeidimus paskoliniuose santykiuose, teismui priteisiant nuostolius. Ieškovės įsitikinimu, bendra likusi neįvertinta minimalių nuostolių suma pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartis ir 2011 m. sausio 31 d. paprastąjį vekselį bei pagal 2010 m. rugpjūčio 15 d. paprastąjį vekselį yra 4 517,13 Eur suma. Be to, iš atsakovo yra taip pat priteistinos ir 5 proc. dydžio palūkanos už piniginių prievolių terminų pažeidimą už 2 metus 1 mėnesį ir 3 savaites, skaičiuojant nuo vykdomųjų bylų užbaigimo – 2020 m. gruodžio 29 d. iki ieškinio šioje byloje padavimo – 2023 m. vasario 20 d., kas sudaro 488,38 Eur sumą. Konstatavus, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jo ieškovei yra priteistinos ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistiną sumą, kuri sudaro 5 005,51 Eur (4 517,13 Eur nuostolių + 488,38 Eur palūkanų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
3. Atsakovas J. R. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
4. Atsakovo J. R. pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) nurodyta, kad ieškovė siekia pakeisti anksčiau priimtus teismo sprendimus. Atsakovo teigimu, neaišku, kodėl ieškovė savo „reikalavimus“ kelia remdamasi sutarčių teise (pateiktos sutartys neatitinka tokio pobūdžio sutartims keliamiems reikalavimams). Visi reikalavimai, kylantys iš prievolių pagal vekselius, o, šiuo atveju taip ir yra, turėtų būti grindžiami specialiuoju teisės aktu - Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu (toliau – Vekselių įstatymas). Vekselių įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palūkanų norma privalo būti nurodyta vekselyje. Jeigu ji yra nenurodyta, palūkanų mokėjime sąlyga negalioja. Be to, šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Atsakovo teigimu, visi ieškovės reikalavimai, susiję su išieškojimais pagal vekselius yra teisiškai nepagrįsti, kaip ir reikalavimai pagal šį ieškinį. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė reikalauja patirtų nuostolių, tačiau Vekselių įstatymas nenumato nuostolių atlyginimo, jeigu tokie ir būtų. Ieškovės paminėtose civilinėse bylose teismai yra priėmę ieškovei palankius sprendimus, kurie nebuvo apskųsti, galimai ieškovė siekia atnaujinti procesą išnagrinėtose bylose. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.878 straipsnis nustato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio skyriaus normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovė dėl proceso atnaujinimo turėtų kreiptis į aukštesnės instancijos teismą. Be to, ieškovės pripažinimas, jog išieškojo visas priteistas skolas, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, rodo tai, kad galima žala yra atlyginta remiantis civilinių bylų Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr. e2- 17360-845/2020 sprendimais. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodytų 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. sutarčių 4 punkto nuostatose yra numatyta, kad ,,suteikta paskola yra beprocentinė.“ Tai reikštų, kad aukščiau minėtose bylose teismui priteisus ir palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas ieškovė turėtų būti dėkinga, nes teismas jos atžvilgiu parodė gerą iniciatyvą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6692-599/2023 ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis formuojama teismų praktika, ieškovas gali reikalauti palūkanų, pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą, tačiau tokia kreditoriaus teisė yra ribota tiek laiko, tiek konkretaus įvykio prasme, t. y. įstatymo nuostatos įsakmiai nurodo, jog tokia kreditoriaus teisė išlieka tik iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).
7. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad iš į šią civilinę bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio matyti, jog antstolis 2020 m. gruodžio 29 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos Nr. 0019/20/01136 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo užbaigė vykdomąją bylą, kuri buvo pradėta pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-17360-845/2020 dėl 52,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, 4 633,92 Eur skolos ir 379,60 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko J. R. išieškotojai J. J., visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
8. Pažymėjo, kad iš į šią civilinę bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio taip pat matyti, jog antstolis 2020 m. gruodžio 29 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos Nr. 0019/20/01135 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo užbaigė vykdomąją bylą, kuri buvo pradėta pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-l277-1099/2020 dėl 1 415,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, 22 590,36 Eur skolos ir 1 587,51 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko J. R. išieškotojai J. J., visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
9. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ieškovės ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš visos šios civilinės bylos medžiagos, ginčo teismo sprendimai ir jais priteistos visos piniginės sumos šiai dienai yra visiškai ir pilnai įvykdytos ir šią aplinkybę patvirtina tiek pati ieškovė savo ieškinio argumentuose, tiek į šią civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Tokiu būdu esant atitinkamam teisiniam reglamentavimui, kai teismo sprendimai yra visiškai ir pilnai įvykdyti, ieškovė nebegali reikalauti palūkanų, pareikšdama teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą ieškininį reikalavimą. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra ilgesnis už tokio pobūdžio ieškinio senaties termino pabaigą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).
10. Pirmosios instancijos teismas taip pat laikė ieškovės reikalavimus dėl 5 procentų palūkanų už piniginių prievolių terminų pažeidimą už 2 metus 1 mėnesį ir 3 savaites, nuo vykdomųjų bylų užbaigimo 2020 m. gruodžio 29 d. iki ieškinio šioje byloje padavimo – 2023 m, vasario 20 d., kas sudaro 488,38 Eur sumą ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimą už priteistiną sumą, kurią sudaro 5 005,51 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, visiškai nepagrįstais, kadangi šiuo atveju ieškovė skaičiuoja palūkanas nuo palūkanų, t. y. 5 procentų palūkanos yra skaičiuojamos nuo tų pačių 5 procentų jau paskaičiuotų palūkanų sumos, kas visiškai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).
11. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat pažymėta, kad teismas atmeta ieškovės atstovo prašymą atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi ieškovės atstovo pateiktas prašymas šią civilinę bylą nagrinėti nuotoliniu būdu per ZOOM platformą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas nėra (nebuvo) tiesioginis įpareigojimas teismui būtent tokią teismo posėdžio pravedimo formą ir pasirinkti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti 2023 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6692-599/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nepaisant to, kad civilinėse bylose Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr. e2-17360-845/2020 įvyko išieškojimas, J. J., kaip kreditorės, teisės pilna apimtimi nėra apgintos, paskoliniuose santykiuose nurodytose civilinėse bylose neįvertinus piniginės žalos už visų sutartinių prievolių terminų pažeidimus, nes šiose civilinėse bylose pilnai nebuvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas. 2020 m. liepos 6 d. reikalavimo perleidimo sutartis suteikia ieškovei teisę prašyti teismo įvertinti piniginę žalą už visų sutartinių prievolių terminų pažeidimus paskoliniuose santykiuose, teismui priteisiant nuostolius.
12.2. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame 2023 m. vasario 23 d. ieškinyje ieškovės J. J. 4 517,13 Eur minimalių nuostolių paskaičiavimai civilinėje byloje Nr. e2-6692-599/2023: pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutartį laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 5 d. iki 2014 m. liepos 23 d.; pagal 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartį laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2014 m. liepos 23 d.; pagal 2011 m. balandžio 31 d. paprastąjį vekselį laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. liepos 23 d.; pagal 2011 m. balandžio 31 d. paprastąjį vekselį laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. liepos 23 d. nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr. e2-17360-845/2020, pagal 2010 m. rugpjūčio 15 d. paprastąjį vekselį laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 15 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. nebuvo nagrinėtų civilinių bylų Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr. e2-17360-845/2020 ieškinių nagrinėjimo dalykas 4 517,13 Eur nuostoliams priteisti.
12.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17360-845/2020 1-ame lape teismas rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1277-1099/2020 nustatytu faktu, kad 2010 m. rugpjūčio 15 d. šalys pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį atsakovas J. R. 2010 m. rugpjūčio 15 d. įsipareigojo sumokėti V. J. 12 800 Lt (3 707,14 Eur), o preliminaraus sprendimo 2-ame lape teismo nustatyta, jog atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, todėl ieškovas paskaičiavo 926,78 Eur palūkanų už 5 metus iki ieškinio padavimo (3 707,14 Eur x 0,05 x 5 m.), taigi ieškovo naudai teismas priteisė 926,78 Eur palūkanų. Preliminaraus sprendimo 3-io lapo rezoliucinėje dalyje nuspręsta, kad bylos iškėlimo teisme data yra 2020 m. balandžio 29 d. Taigi 5 metų laikotarpis palūkanoms skaičiuoti pagal 2010 m. rugpjūčio 15 d. paprastąjį vekselį iki civilinės bylos Nr. e2-17360-845/2020 iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 29 d. buvo laikotarpis nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. Tai reiškia, kad remiantis įsiteisėjusių teismų sprendimų nustatytais prejudiciniais faktais, kurie turi prejudicinę galią civilinėje byloje Nr. e2-6692-599/2023, 5-ių metų laikotarpis palūkanoms skaičiuoti pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartis, bei 2011 m. paprastąjį vekselį iki civilinės bylos Nr. e2-1277-1099/2020 iškėlimo teisme 2019 m. liepos 23 d. buvo laikotarpis nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2019 m. liepos 23 d., o 5-ių metų trukmės laikotarpis palūkanoms skaičiuoti pagal 2010 m. rugpjūčio 15 vekselį iki civilinės bylos Nr. e2-17360-845/2020 iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 29 d. buvo laikotarpis nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. ir kurių dėl jų prejudicinės prigimties nereikia įrodinėti.
12.4. Prašoma priteisti 4 517,13 Eur minimalių nuostolių civilinėje byloje Nr. e2-6692-599/2023 antstolio vykdytose vykdomosiose bylose Nr. 0019/20/01135 ir Nr. 0019/20/01136 pagal vykdomuosius dokumentus Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr. e2-17360-845/2020 nebuvo išieškota, ji susidarė už ankstesnį laikotarpį, nuo atitinkamos prievolės pažeidimo, nei ieškiniu nurodytose bylose reikalavo V. J., palūkanas prašęs priteisti tik už 5 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
12.5. Atsižvelgiant į apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktus apskaičiavimus, spręstina, kad ieškovė J. J., visiškai pagrįstai prašė teismo 4 517,13 Eur nuostolių sumą priteisti iš atsakovo.
12.6. Kadangi ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-6692-599/2023 pateiktu 2023 m. vasario 20 d. ieškiniu prašė teismo priteisti 4 517,13 Eur nuostolių, kurie civilinėse bylose Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr. e2-17360-845/2020 nebuvo priteisti ir 2020 m. gruodžio 29 d. užbaigtose vykdomosiose bylose Nr. 0019/20/01135 ir Nr. 0019/20/01136 neišieškoti, ieškovė J. J. turi teisę prašyti teismo priteisti kompensuojamąsias palūkanas iki bylos iškėlimo teisme. Taigi skundžiamo sprendimo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Ieškovės paskaičiavimu, jai turi būti priteista 488,38 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma.
12.7. Skundžiamame sprendime nepagrįstai aiškinama ieškinio senatis. Ieškinio senaties pasibaigimas nelemia skolininko prievolių pasibaigimo. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatis taikoma tik materialinio teisinio santykio šaliai reikalaujant. Teisinių prielaidų pirmosios instancijos teismui vadovautis nurodyta CK nuostata šioje byloje nebuvo – kai nėra ginčo šalies prašymo, teismas ieškinio senaties taikyti negali.
12.8. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi atmesdamas ieškinį rėmėsi įrodymais, kurių byloje nėra – priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašoma priteisti 4 517,13 Eur nuostolių suma nebuvo išieškota.
12.9. Pirmosios instancijos teismas iš esmės apgynė nesąžiningos ginčo šalies interesus, nes atsakovas prievolės nevykdė beveik 10 metų, jis turi aukštąjį išsilavinimą ir buvo įmonės steigėjas ir vadovas. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai bei nepagrįstai nusprendė nepriteisti ieškovei jos reikalaujamos nuostolių sumos, kurie teisėtai jai priklauso, be to, ieškovė yra silpnesnioji šalis, jai 85 metai. Atsakovas nėra senyvo amžiaus ir užsiiminėja verslais.
12.10. Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas ir pašto išlaidas. Atsakovas iki civilinės bylos išnagrinėjimo nebuvo pateikęs duomenų apie bylinėjimosi išlaidas. Pinigų priėmimo kvitai išlaidoms pagrįsti šioje byloje užregistruoti tik 2023 m. gegužės 24 d., jau išnagrinėjus bylą.
Atsiliepimas
13. Atsakovas J. R. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Apeliaciniame skunde pateikiami tie patys argumentai, kaip ir ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinyje nurodytų argumentų pasisakė išsamiai ir pagrįstai. Ieškinyje nėra įvardytas žalos objektas.
13.2. Apeliante dėl jos patiklumo galimai siekiama pasinaudoti. Šiuo atveju manipuliuojama įstatymu ir teismų praktika. Ieškovė jokios žalos nepatyrė, jos procesiniuose dokumentuose nenurodomas nei žalos objektas, nei žalos atsiradimo aplinkybės.
13.3. Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė materialiąsias teisės normas, tačiau iš esmės nenurodo nė vieno pažeidimo.
13.4. Apeliantės teiginiai dėl proceso teisės normų pažeidimo visiškai nepagrįsti, nes sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visuma.
13.5. Apeliantės teiginiai apie atsakovo nesąžiningumą nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už ieškinio surašymą šioje byloje paimta 1 000 Eur, o už apeliacinio skundo – 1 500 Eur, kas yra daugiau nei pusė ieškiniu prašomos priteisti sumos. Tikėtina, kad išieškojimu labiau suinteresuotas ieškovės atstovas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Dėl įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui
16. Pastebėtina, kad kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė teismui naujus įrodymus – 2023 m. birželio 1 d. internetinių svetainių išrašus apie uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Trakas” ir atsakovą J. R..
17. CPK 314 straipsnyje nuostatose įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Pagal nurodytą straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus šias išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė skunde nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų buvimą. Be to, iš išrašų datos matyti, kad jie buvo sugeneruoti 2023 m. birželio 1 d., tačiau juose esanti informacija apima laikotarpį nuo 2014 m. iki 2017 m. Taigi akivaizdu, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teismui. Be to, apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių teisinių argumentų, kaip šie įrodymai apskritai susiję su šia byla. Atsižvelgiant į tai, kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.
Faktinės bylos aplinkybės
19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) ir kartu su ieškiniu pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1277-1099/2020 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui J. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo J. J.. Byloje iš esmės ginčas kilo dėl tarp šalių 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. sudarytų paskolos sutarčių (ne) tinkamo vykdymo (įvykdymo). Teismas 2020 m. vasario 21 d. sprendimu V. J. ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo J. R. ieškovui V. J. 18 072,29 Eur skolos, 4 518,07 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (22 590,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 415,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vykdomasis raštas šioje byloje ieškovui išduotas 2023 m. kovo 27 d. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-25521-1099/2020 pakeitė pradinį ieškovą V. J. jo teisių perėmėja J. J. civilinėje byloje Nr. e2-1277-1099/2020, išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimu.
20. Iš LITEKO duomenų ir ieškovės pateiktų ieškinio priedų taip pat matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-17360-845/2020 pagal V. J. ieškinį atsakovui J. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo J. J.. Teismas nurodytoje byloje nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 15 d. šalys pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį atsakovas J. R. 2010 m. rugpjūčio 15 d. įsipareigojo sumokėti V. J. 12 800 Lt (3 707,14 Eur). Teismas 2020 m. balandžio 29 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo J. R. ieškovo V. J. naudai 3 707,14 Eur skolą, 926,78 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4 633,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52,13 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2020 m. liepos 1 d. ieškovui šioje byloje išdavė vykdomąjį raštą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-25522-845/2019 pakeitė pradinį išieškotoją V. J. naująja išieškotoja J. J. dėl skolos išieškojimo iš skolininko J. R. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-17360-845/2020.
21. Ieškovė 2023 m. vasario 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, teismui pateikdama aukščiau nurodytus teismų sprendimus, taip pat antstolio G. P. patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo, t. y.: 2020 m. gruodžio 29 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0019/20/01136, pradėtos pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-17360-845/2020 dėl 52,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, 4 633,92 Eur skolos ir 379,60 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko J. R. išieškotojai J. J., užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo; 2020 m. gruodžio 29 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0019/20/01135, pradėtos pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-l 277-1099/2020 dėl 1 415,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, 22 590,36 Eur skolos ir 1 587,51 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko J. R. išieškotojai J. J., užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Ieškovė nurodė, kad nurodytuose teismo sprendimuose, kurių pagrindu buvo atliktas išieškojimas priverstine tvarka, ieškovės, kaip kreditorės, teisės pilna apimtimi nebuvo apgintos paskolos teisiniuose santykiuose civilinėse bylose Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr. e2-17360-485/2020 neįvertinus piniginės žalos už sutartinių prievolių terminų pažeidimus. Ieškovės paskaičiavimu, bendra likusi neįvertinta minimalių nuostolių suma pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartis ir 2011 m. sausio 31 d. paprastąjį vekselį bei pagal 2010 m. rugpjūčio 15 d. paprastąjį vekselį yra 4 517,13 Eur. Be to, ieškovė mano, kad iš atsakovo taip pat priteistinos ir 5 procentų palūkanos už piniginių prievolių terminų pažeidimą už 2 metus 1 mėnesį ir 3 savaites, nuo vykdomųjų bylų užbaigimo – 2020 m. gruodžio 29 d. iki šio ieškinio padavimo – 2023 m. vasario 20 d., kas sudaro 488,38 Eur sumą. Konstatavus, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jo ieškovė prašo priteisti ir 5 procentų procesinės palūkanas už priteistiną sumą, kuri sudaro 5 005,51 Eur (4 517,13 Eur nuostoliai + 488,38 Eur palūkanos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, nustatęs, jog šiuo atveju ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, kadangi ieškovės nurodyti teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr. e2-17360-485/2020 yra įvykdyti, jų pagrindu priteistos sumos yra išieškotos.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pateikia ieškinyje nurodytus paskaičiavimus dėl, jos manymu, neįvertintos minimalių nuostolių sumos, t. y. ieškovės manymu, ieškinyje nurodytais teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr. e2-17360-845/2020 buvo įvertinti ne visi kreditoriaus nuostoliai už naudojimąsi jo pinigais. Ieškovės įsitikinimu, pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutartį nebuvo apskaičiuotos palūkanos už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 5 d. iki 2014 m. liepos 23 d.; pagal 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartį – už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2014 m. liepos 23 d.; pagal 2011 m. balandžio 31 d. paprastąjį vekselį – už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. liepos 23 d.; pagal 2010 m. rugpjūčio 15 d. paprastąjį vekselį – už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 15 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. Ieškovės teigimu, teismai, kreditoriui prašant, civilinėse bylose Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr. e2-17360-845/2020 apskaičiavo palūkanas tik už 5 metų laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos, tačiau neapskaičiavo palūkanų už visą likusį laikotarpį (t. y. už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino iki 5 metų iki ieškinio padavimo teismui atitinkamoje byloje dienos), todėl susidaro o 4 517,13 Eur minimalių nuostolių suma, kuri nebuvo išieškota. Ieškovė taip pat mano, kad nuo vykdomųjų bylų užbaigimo momento iki ieškinio padavimo šioje byloje momento priteistinos iš viso 488,38 Eur palūkanos už piniginių prievolių terminų pažeidimus, taip pat priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bendros prašomos priteisti sumos.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinėse bylose (Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr. e2-17360-845/2020), kuriomis remdamasi ieškovė reiškia reikalavimą dėl nepriteistos palūkanų sumos priteisimo, pradinis ieškovas V. J. reikalavo kompensuojamųjų palūkanų priteisimo už 5 metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, nors prievolių pažeidimai atitinkamose bylose įvyko anksčiau. Ieškovo reikalavimai abiejose bylose buvo patenkinti pilna apimtimi, teismų sprendimai įsiteisėjo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė J. J. ir V. J., jau po minėtų teismų sprendimų įsiteisėjimo ir prasidėjus vykdymo procesui, 2020 m. liepos 6 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria pradinis kreditorius V. J. perleido naujajai kreditorei J. J. reikalavimo teises pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1277-1099/2020 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17360-845/2020 išduotus vykdomuosius raštus (Sutarties 1 punktas). Sutartyje šalys susitarė, kad naujajai kreditorei perduodami vykdomųjų raštų, išduotų nurodytose civilinėse bylose, originalai (Sutarties 4 punktas). Vadovaudamasis nurodyta Sutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-25521-1099/2020 pakeitė pradinį išieškotoją V. J. jo teisių perėmėja J. J. civilinėje byloje Nr. e2-1277-1099/2020. Vadovaujantis minėta Sutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-25522-845/2019 pradinis išieškotojas V. J. taip pat buvo pakeistas naująja išieškotoja J. J.. Taigi procesinis teisių perėmimas įvyko jau prasidėjus vykdymo procesui, o naujosios išieškotojos J. J. perimtų teisių apimtis (Sutarties objektas) buvo apibrėžta būtent teismų sprendimų civilinėse bylose Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr. e2-17360-845/2020 pagrindu išduotais vykdomaisiais raštais, o ne nurodytose bylose spręstais paskolų teisiniais santykiais. Iš bylos medžiagos matyti, kad vykdomosios bylos Nr. 0019/20/01135 ir Nr. 0019/20/01135 buvo užbaigtos į bylą pateiktais antstolio G. P. 2020 m. gruodžio 29 d. patvarkymais, šių vykdomųjų bylų užbaigimo pagrindas – visiškas vykdomojo dokumento įvykdymas.
25. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuoja CPK 48 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).
26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).
27. CPK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių teisių perėmėjo pareiga įsitraukiant į procesą pagrįsti savo dalyvavimą jame reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).
28. Atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi su ieškove pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomuosius dokumentus Nr. e2-1277-1099/2020 ir Nr. e2-17360-845/2020, apibrėžiančius ieškovės teisių apimtį pagal jos ir V. J. sudarytą 2020 m. liepos 6 d. reikalavimo perleidimo sutartį, buvo visiškai atsiskaityta.
29. Nenustačius pagrindo priteisti ieškovės prašomą sumą, palūkanų priteisimo klausimas nespręstinas, tačiau pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė šiuo atveju prašo priteisti palūkanas, paskaičiuotas nuo palūkanų. CK 6.37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus tam tikras išimtis. Tokių išimčių buvimo nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.
30. Apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šiuo atveju taip pat laikytini nepagrįstais, kadangi iš 2023 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai (pinigų priėmimo kvitai) buvo pateikti pirmosios instancijos teismui posėdžio metu.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930. par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
32. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
33. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateikto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, todėl šio sprendimo naikinti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteistinos. Atsakovas nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas atsakovui nesprendžiamas.
35. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės (apeliantės) J. J. apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1962-967/2023.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.