- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-21
- Bylos Nr.
- e2-1277-1099/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- J. J.
- Atsakovas
- J. R.
- Advokatai
- Saulius Saulėnas, Vytautas Tučkus
- Kategorijos
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui V. J. ir jo bei trečiojo asmens J. J. atstovui advokatui Vytautui Tučkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui J. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo J. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje iš esmės ginčas kilo dėl tarp šalių 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. sudarytų paskolos sutarčių (ne)tinkamo vykdymo/įvykdymo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. R. 18 072,29 Eur skolą, 4 518,07 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutarties pagrindu suteikė atsakovui 20 000 Lt (5 792,40 Eur) paskolą, o atsakovas įsipareigojo minėtą paskolą gražinti 2009 m. spalio 5 d.; taip pat 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutarties pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 10 400 Lt (3 012,04 Eur) paskolą, o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti 2010 m. vasario 26 d. Be to, pažymi, kad 2013 m. lapkričio 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į 2011 m. sausio 31 d. paprastuoju vekseliu atsakovui suteiktą 32 000 Lt (9 267,84 Eur) paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti 2011 m. gegužės 1 d. Teigia, kad 2013 m. lapkričio 24 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovą, jog yra naujasis kreditorius, pridėdamas 2013 m. lapkričio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį, ir pareikalavo gražinti skolas pagal visas minėtas sutartis. Anot ieškovo, iš viso atsakovui suteikta paskolų suma sudaro 62 400 Lt (18 072,29 Eur), tačiau atsakovas prievolių neįvykdė iki šiol. Ieškovas taip pat paskaičiavo atsakovui 4 518,07 Eur palūkanų, taikant 5 proc. metinę normą už 5 metų laikotarpį – 1 448,10 Eur pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutartį, 753,01 Eur pagal 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartį, 2 316,96 Eur pagal 2011 m. sausio 31 d. vekselį.
4. Ieškovas ir jo atstovas (kuris yra ir trečiojo asmens atstovas) teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad atsakovas iki šiol nėra grąžinęs paskolų (ir palūkanų) pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d., 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolų sutartis ir 2011 m. sausio 31 d. vekselį, tuo tarpu atsakovas neįrodė priešingų aplinkybių. Pažymėjo, kad paskolos sutartyse nebuvo nuostatų dėl jų užtikrinimo; taip pat vėliau išduotuose vekseliuose nebuvo nurodyta, jog jie išduodami paskolos sutarčių vykdymui užtikrinti. Nurodė, kad ieškovo draugas supažindino jį su atsakovu, kuris tuo metu norėjo pasiskolinti pinigų; pažymėjo, jog ieškovas dirbo komercijos direktoriumi, gaudavo pakankamas pajamas, taip pat buvo pardavęs turtą, todėl sutiko paskolinti atsakovui. Anot ieškovo, visos paskolos atsakovui buvo išmokėtos grynaisiais pinigais; ieškovas skolino atsakovui pastarajam ir negrąžinus prieš tai teiktų paskolų, nes norėjo atsakovui padėti; be to, atsakovas žadėdavo grąžinti paskolintas lėšas, todėl ieškovas tikėjo tais pažadais, laukė; kartais šalys bendraudavo telefonu, susitikdavo; tik pastaruosius 3-4 metus jau nebendravo. Paaiškino, kad ieškovui skubiai nereikėjo pinigų; be to, ieškovas kartais patikrindavo, ar atsakovas turi turto, todėl jis atsakovo ir neskubindavo, taip pat anksčiau nesikreipė į teismą dėl skolų priteisimo. Anot ieškovo, minėtos paskolos sutartys ir vėliau išduoti vekseliai (2010 m. gegužės 1 d. ir 2010 m. rugpjūčio 15 d.) nėra niekaip susiję.
Atsiliepimas
5. Atsakovas J. R. atsiliepime į ieškinį prašo: 1) ieškovo reiškiamus reikalavimus dalyje dėl 30 400 Lt (8 804,44 Eur) skolos ir 2 201,11 Eur palūkanų pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartis priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai atmesti kaip nepagrįstus; 2) ieškovo reiškiamus reikalavimus dalyje dėl 2 316,96 Eur metinių palūkanų už paskutinius 5 metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos pagal 2011 m. sausio 31 d. paprastąjį vekselį ir 2013 m. lapkričio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai atmesti kaip nepagrįstus; 3) įpareigoti ieškovą pateikti teismui 2013 m. lapkričio 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties ir 2011 m. sausio 31 d. paprastojo vekselio originalus, o ieškovui nepateikus teismui minėtų sandorių originalų, ieškovo reikalavimus dalyje dėl 32 000 Lt (9 267,84 Eur) skolos pagal 2011 m. sausio 31 d. paprastąjį vekselį ir 2013 m. lapkričio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį priteisimo iš atsakovo ieškovui atmesti kaip nepagrįstus; 4) priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas nurodo, kad ieškovas iš tiesų paskolino atsakovui bendrą 30 400 Lt (8 804,44 Eur) sumą pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartis, tačiau pažymi, jog laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. atsakovas grąžino ieškovui 18 400 Lt (5 329,01 Eur) skolos sumą, o likusią 12 000 Lt (3 475,44 Eur) dalį įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. liepos 15 d. bei šios prievolės įvykdymo užtikrinimui 2010 m. gegužės 1 d. išdavė ieškovui vekselį 12 000 Lt (3 475,44 Eur) sumai, kurį atsakovas įsipareigojo apmokėti iki 2010 m. liepos 15 d. Taigi, pagal 2010 m. gegužės 1 d. išduotą vekselį 12 000 Lt (3 475,44 Eur) sumai atsakovas negavo jokių lėšų ir šis vekselis buvo išduotas negrąžintos skolos likučio 12 000 Lt (3 475,44 Eur) sumai pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartis įvykdymo užtikrinimui, o minėtas paskolos sutartis ieškovas įsipareigojo sunaikinti.
7. Teigia, kad nustatytu terminu (iki 2010 m. liepos 15 d.) atsakovui negrąžinus ieškovui 12 000 Lt (3 475,44 Eur) skolos pagal 2010 m. gegužės 1 d vekselį, ieškovas 2010 m. rugpjūčio 15 d. pasiūlė atsakovui už pradelstą skolos sumokėjimo terminą sumokėti 800 Lt sumą. Kadangi atsakovas tuo metu neturėjo 800 Lt sumos, o ieškovas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo išsiuntęs pranešimo apie ginčo vekselio neapmokėjimą, todėl ieškovas įkalbėjo atsakovą išduoti jam naują vekselį, pagal kurį būtų sumokėta sena skola pagal 2010 m. gegužės 1 d. išduotą vekselį 12 000 Lt (3 475,44 Eur) sumai ir papildomai 800 Lt suma už laiku nesumokėtą skolą pagal minėtą 2010 m. gegužės 1 d. vekselį. Taigi, anot atsakovo, pagal 2010 m. rugpjūčio 15 d. išduotą vekselį 3 707,14 Eur (12 800 Lt) sumai atsakovas taip pat negavo jokių lėšų ir šis vekselis buvo išduotas kitam sandoriui pridengti, t.y. 12 000 Lt (3 475,44 Eur) skolos likučio pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartis bei 2010 m. gegužės 1 d. vekselį sumokėjimui, taip pat papildomai 800 Lt sumos už laiku nesumokėtą skolą pagal minėtus sandorius sumokėjimui. Atsakovo teigimu, 2010 m. rugpjūčio 15 d. atsakovo išduotas vekselis 3 707,14 Eut (12 800 Lt) sumai pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymi, kad šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog vekselio išdavimo ir jo sumokėjimo terminas sutampa (2010 m. rugpjūčio 15 d.).
8. Atsakovas pažymi, kad 3 475,44 Eur skola pagal 2010 m. gegužės 1 d. vekselį (atitinkamai ir pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartis) yra visiškai apmokėta. Nurodo, kad 2013 m. liepos 1 d. Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarė R. S. išdavė išieškotojui V. J. vykdomąjį įrašą dėl 3 475,44 Eur (12 000 Lt) skolos ir 5 procentų metinių palūkanų už laiku neapmokėtą 2010 m. gegužės 1 d. vekselį, o kitą dieną (2013 m. liepos 2 d.) V. J. indosamentu ir 2013 m. liepos 2 d. vertybinių popierių dovanojimo sutarties pagrindu perleido visas teises pagal 2010 m. gegužės 1 d. vekselį, kuriuo buvo užtikrintas skolos pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartis grąžinimas, naujai išieškotojai J. J.. Aiškina, kad naujoji kreditorė J. J. kreipėsi į antstolį R. V. dėl 3 475,44 Eur (12 000 Lt) skolos išieškojimo iš atsakovo ir šiai dienai visa skola su palūkanomis pagal 2010 m. gegužės 1 d. vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą yra išieškota, t. y. 2019 m. kovo 29 d. antstolio išieškota iš atsakovo ir naujai kreditorei pervesta suma sudarė 4 438,22 Eur. Taigi, anot atsakovo, jis nėra skolingas ieškovui pagal minėtas paskolos sutartis ir 2010 m. gegužės 1 d. vekselį, nes visa skola jau sumokėta naujai kreditorei J. J..
9. Be to, atsakovas teigia, kad ieškinys dalyje dėl skolos pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutartį 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumai ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartį 10 400 Lt (3 012,04 Eur) sumai, bei 2 201,11 Eur palūkanų (8 804,44 Eur x 5 metai x 5 proc. /100) priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai yra pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, dėl ko ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
10. Atsakovas nurodo, kad jis apie ieškovo ir G. K. sudarytą 2013 m. lapkričio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį bei jos pagrindu ieškovui perleistas visas teises pagal 2011 m. sausio 31 d. paprastąjį vekselį 32 000 Lt (9 267,84 Eur) sumai sužinojo tik 2019 m. liepos 30 d., gavęs teismo preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį su priedais. Pažymi, kad iki tol jokių ieškovo pranešimų apie 2013 m. lapkričio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir pasikeitusį kreditorių atsakovas negavo, t. y. ieškovas tinkamai neinformavo atsakovo apie 2013 m. lapkričio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir daugiau kaip penkis metus nereikalavo atsakovo sumokėti skolą pagal 2011 m. sausio 31 d. paprastąjį vekselį 32 000 Lt sumai bei nesikreipė į teismą dėl šios skolos priteisimo. Atsakovo vertinimu, 2013 m. lapkričio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartis teisinius padarinius atsakovui sukūrė tik nuo 2019 m. liepos 30 d., dėl ko ieškovo reikalavimas priteisti 2 316,96 Eur metines palūkanas už paskutinius 5 metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos atmestinas kaip nepagrįstas.
11. Atsakovas aiškina, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2013 m. lapkričio 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties ir 2011 m. sausio 31 d. paprastojo vekselio kopijas, kas nepatvirtina fakto, jog 2013 m. lapkričio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra tinkamai įvykdyta ir ieškovas realiai perėmė reikalavimo teisę pagal 2011 m. sausio 31 d. paprastąjį vekselį.
12. Atsakovas ir jos atstovas teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio dalimi dėl 9 267,84 Eur (32 000 Lt) skolos priteisimo pagal 2011 m. sausio 31 d. vekselį, tačiau palūkanas pagal minėtą vekselį prašė mažinti. Pakartotinai nurodė, kad atsakovas grąžino ieškovui 18 400 Lt sumą grynaisiais pinigais; ją grąžino per du kartus, tačiau tikslių pinigų perdavimo aplinkybių neatsimena. Anot atsakovo, šią aplinkybę patvirtina ir 2010 m. gegužės 1 d. išduotas vekselis 12 000 Lt sumai, t. y. kad iki vekselio išdavimo buvo jau grąžinta 18 400 Lt iš bendros 30 400 Lt sumos. Paaiškino, kad neprašė ieškovo grąžinti nurodytų paskolos sutarčių, o vėliau ir 2010 m. gegužės 1 d. vekselio, nes tuo metu pasitikėjo ieškovu (galvojo, jog jas sunaikins ieškovas). Paaiškino, kad vėliau bandė susisiekti su ieškovu (skambindavo telefonu), tačiau pastarasis neatsiliepdavo, o trečiasis asmuo J. J. teigė nieko nežinanti. Nurodė, kad jokių pinigų pagal 2010 m. gegužės 1 d. ir 2010 m. rugpjūčio 15 d. vekselius negavo, tai buvo iš esmės paskolos sutarčių likučio ir palūkanų įvykdymo užtikrinimas. Pažymėjo, kad būtent ieškovas turėtų įrodyti, jog faktiškai paskolino atsakovui 12 000 Lt pagal nurodytą 2010 m. gegužės 1 d. vekselį, tačiau pastarasis to nepadarė, todėl laikytina, kad minėtas vekselis patvirtina, jog atsakovas iš dalies atsiskaitė su ieškovu pagal paskolos sutartis, tuo tarpu pagal 2010 m. gegužės 1 d. vekselį galutinai atsiskaitė išduodamas 2010 m. rugpjūčio 15 d. vekselį. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovas bando iš atsakovo tą pačią skolą gauti tris kartus – pagal nurodytas paskolos sutartis ir pagal 2010 m. gegužės 1 d. bei 2010 m. rugpjūčio 15 d. vekselius. Atsakovas, be kita ko, prašė, jeigu ieškovo reikalavimai būtų tenkinami, mažinti palūkanas tiek pagal paskolos sutartis (iki 405 Eur), tiek pagal 2011 m. sausio 31 d. vekselį (iki 463,39 Eur), nes pats ieškovas beveik 10 metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl skolų priteisimo, taip pat atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo J. J. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Trečiasis asmuo iš esmės palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes ir jas atkartoja; papildomai pažymi, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartys yra nesusijusios su 2010 m. gegužės 1 d. vekseliu. Aiškina, kad atsakovas kitoje civilinėje byloje pats pripažino, jog ieškovas atsakovui 2010 m. gegužės 1 d. paskolino vekselyje nurodytą 12 000 Lt sumą, dėl ko ir buvo išduotas vekselis. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti arba iš viso nepriteisti ieškovo nurodytų kompensuojamųjų palūkanų.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
14. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 20 000 Lt (5 792,40 Eur) paskolą iki 2009 m. spalio 5 d.
15. Ieškovas ir atsakovas 2009 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 10 400 Lt (3 012,05 Eur) paskolą iki 2010 m. vasario 26 d.
16. Atsakovas 2010 m. gegužės 1 d. išrašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2010 m. liepos 15 d. sumokėti ieškovui 12 000 Lt (3 475,44 Eur) sumą; notaro vykdomasis įrašas pagal šį vekselį buvo išduotas 2013 m. liepos 1 d.
17. Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 15 d. išrašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2010 m. rugpjūčio 15 d. sumokėti ieškovui 12 800 Lt (3 707,14 Eur) sumą; notaro vykdomasis įrašas pagal šį vekselį buvo išduotas 2011 m. rugpjūčio 11 d.
18. Nustatyta, kad ieškovas 2013 m. liepos 2 d. indosamentais bei 2013 m. liepos 2 d. vertybinių popierių dovanojimo sutartimi perleido/padovanojo reikalavimo teisę pagal nurodytus 2010 m. gegužės 1 d. ir 2010 m. rugpjūčio 15 d. vekselius trečiajam asmeniui J. J..
19. Nustatyta, kad atsakovas 2011 m. sausio 31 d. išrašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo G. K. 2011 m. gegužės 1 d. sumokėti 32 000 Lt (9 267,84 Eur).
20. Ieškovas ir G. K. 2013 m. lapkričio 23 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią G. K. perleido ieškovui reikalavimo teisę pagal 2011 m. sausio 31 d. paprastąjį vekselį.
21. Ieškovas 2013 m. lapkričio 24 d. siuntė atsakovui 2013 m. lapkričio 24 d. pranešimą dėl skolų grąžinimo ir dėl reikalavimo teisės iš G. K. perėmimo pagal 2011 m. sausio 31 d. vekselį, taip pat reikalavo per 30 d. grąžinti nurodytas skolas (bendra suma 62 400 Lt) ir 5 proc. palūkanas; atsakovas teigė minėto pranešimo nebuvo gavęs.
Ieškinys tenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl skolos priteisimo pagal 2011 m. sausio 31 d. vekselį
22. Kaip minėta, atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko su ieškovo reikalavimu dėl 9 267,84 Eur (32 000 Lt) skolos priteisimo pagal 2011 m. sausio 31 d. vekselį.
23. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškinį minėtoje dalyje pripažįsta, todėl dėl jos surašomi sutrumpinti motyvai.
24. Nustatyta, kad atsakovas 2011 m. sausio 31 d. išrašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo G. K. 2011 m. gegužės 1 d. sumokėti 32 000 Lt; ieškovas ir G. K. 2013 m. lapkričio 23 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią G. K. perleido ieškovui reikalavimo teisę pagal 2011 m. sausio 31 d. paprastąjį vekselį. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas negrąžino tiek pradiniam kreditoriui, tiek ieškovui nurodytos skolos, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 9 267,84 Eur skolos pagal 2011 m. sausio 31 d. vekselį (CK 6.870-6.873 straipsniai).
Dėl skolos priteisimo pagal paskolos sutartis
25. Ieškovas nurodė, kad atsakovas negrąžino jam bendrai 30 400 Lt skolos pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartis; atsakovas su tuo nesutiko ir teigė, jog dalį paskolų (18 400 Lt) grąžino grynaisiais, o likusiai daliai (12 000 Lt) išdavė 2010 m. gegužės 1 d. vekselį, kuris vėliau taip pat buvo įvykdytas.
26. Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas faktiškai paskolino/perdavė atsakovui minėtose paskolos sutartyse nurodytas lėšas (tai nurodyta ir pačių paskolos sutarčių 2 punktuose), ginčas tarp šalių kilo dėl faktinio atsiskaitymo pagal minėtas paskolos sutartis.
27. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
28. Be to, atkreiptinas dėmesys į įstatymo nustatytą prezumpciją – pagal CK 6.65 straipsnį skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, todėl kreditorius, norėdamas šią prezumpciją nuginčyti, turėtų įrodyti, kad yra priešingai. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimą (CPK 178 straipsnis).
29. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką arba dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą (2 dalis). Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio dokumento grąžinti, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą (3 dalis).
30. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.
31. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
32. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis dalį paskolų (18 400 Lt) grąžino grynaisiais ieškovui, o likusiai daliai išdavė 2010 m. gegužės 1 d. vekselį (kuris vėliau, anot atsakovo, buvo įvykdytas), nėra pakankamos pripažinti, kad pinigai buvo grąžinti ieškovui (CPK 178 straipsnis). Jokių pakvitavimų, ar kitokių rašytinių įrodymų atsakovas teismui nepateikė; be to, atsakovas net negalėjo paaiškinti grynųjų pinigų (18 400 Lt) grąžinimo ieškovui aplinkybių, nors, kaip ir pats pripažino teismo posėdžio metu, tai buvo pakankamai didelė suma. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog paskolos sutarčių originalai yra pas ieškovą, todėl būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimą. Anot atsakovo, jis pasitikėjo ieškovu ir manė, jog pastarasis sunaikins paskolos sutartis dalį paskolų grąžinus, o dėl kitos išdavus vekselį, tačiau šie atsakovo argumentai vertintini kritiškai. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą (susijusį su prekyba), buvo tiek įmonės steigėju, tiek vadovu, todėl, teismo vertinimu, atsakovas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, jeigu būtų grąžinęs paskolą (arba jos dalį), turėjo pareikalauti iš ieškovo pakvitavimo arba paskolos sutarčių grąžinimo (CK 6.65 straipsnio 1 dalis), o to nepadarius, įrodinėjimo rizika tenka būtent atsakovui. Taigi, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė paskolos sutarčių dalies (18 400 Lt grynaisiais) grąžinimo aplinkybių, t. y. nepateikė jokių rašytinių ir (ar) kitų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, apsiribodamas savo deklaratyviais paaiškinimais, su kuriais ieškovas nesutiko.
33. Viena vertus, teismas sutinka su atsakovo nurodyta kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti), piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), taip pat prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymui užtikrinti, suteikiant kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015).
34. Kita vertus, nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad paskolos sutarčių sudarymui (ir vykdymui) artimu laikotarpiu atsakovas išdavė ieškovui 2010 m. gegužės 1 d. vekselį (vėliau dar vieną – 2010 m. rugpjūčio 15 d.), nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog minėtas vekselis (ar vekseliai) patvirtina paskolos sutarčių dalies grąžinimą, nes šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
35. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
36. Taigi, šiuo atveju nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad 2010 m. gegužės 1 d. ir (ar) 2010 m. rugpjūčio 15 d. vekseliai būtų kaip nors susiję su ginčo paskolos sutartimis ir jų vykdymu. Pažymėtina, kad nei ginčo paskolos sutartyse, nei minėtuose vekseliuose nėra jokių įrašų apie šių dokumentų sąsajumą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas, teikdamas atsiliepimą kitoje civilėje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-8945-1080/2018), be kita ko, pats nurodė, kad „<...> 2010 m. gegužės 1 d. V. J. paskolino J. R. 12 000 Lt (3 475,44 Eur), dėl ko J. R. 2010 m. gegužės 1 d. išdavė V. J. vekselį 12 000 Lt (3 475,44 Eur) sumai <...>“. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas atsakovui 2010 m. gegužės 1 d. faktiškai paskolino nurodytą sumą ir tuo pagrindu atsakovas išdavė minėtą vekselį (o ne paskolos sutarčių likučio daliai užtikrinti). Nors atsakovas aiškino, kad nurodytoje byloje įrodinėjimo dalykas buvo kitas, jog atsakovas laikė, kad 2010 m. gegužės 1 d. vekselis yra (nuo jo išdavimo) skolos pagrindas ir pan., tačiau tokius teiginius teismas laiko kaip atsakovo gynybinę poziciją ir vertina kritiškai. Atitinkamai kritiškai vertintini ir atsakovo teiginiai, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė (ieškovui perleidus reikalavimo teises trečiajam asmeniui pagal 2010 m. gegužės 1 d. ir 2010 m. rugpjūčio 15 d. vekselius), nes, kaip minėta, byloje nenustatyta, kad nurodyti vekseliai ir ginčo paskolos sutartys būtų susiję, t. y. atsakovas neįrodė, jog ieškovas perleido reikalavimo teise trečiajam asmeniui ir pagal ginčo paskolos sutartis.
37. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad į bylą nebuvo pateikta rašytinių įrodymų ar/ir kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo įrodinėjamas paskolų grąžinimo aplinkybes, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 8 804,45 Eur (5 792,40 Eur + 3 012,05 Eur) negrąžintų paskolų pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartis (CK 6.870-6.874 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai). Taigi, bendrai ieškovui iš atsakovo priteistina 18 072,29 Eur (9 267,84 Eur skolos pagal 2011 m. sausio 1 d. vekselį + 8 804,45 Eur skolos pagal nurodytas ginčo paskolos sutartis) skolos.
Dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo
38. Tenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, tenkinamas ir ieškovo reikalavimas dėl 4 518,07 Eur palūkanų priteisimo – 1 448,10 Eur pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutartį, 753,01 Eur pagal 2009 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartį, 2 316,96 Eur pagal 2011 m. sausio 31 d. vekselį, paskaičiuotų už penkerių metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, taikant 5 proc. metinę palūkanų normą remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi (CK 6.261 straipsnis).
39. Atsakovas prašė mažinti nurodytas palūkanas tiek pagal paskolos sutartis (iki 405 Eur), tiek pagal 2011 m. sausio 31 d. vekselį (iki 463,39 Eur), nes, anot atsakovo, pats ieškovas beveik 10 metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl skolų priteisimo, taip pat atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį.
40. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pakankamai ilgą laiką (beveik 10 metų) netinkamai vykdė savo įsipareigojimus (negrąžinęs bent dalį skolų pagal paskolos sutartis ir minėtą vekselį), į tai, jog atsakovas iš esmės nenurodė priežasčių, kodėl nurodyti įsipareigojimai nebuvo tinkamai (ar bent iš dalies) vykdomi tokį ilgą laikotarpį, į palūkanų normą, kuri nustatyta įstatyme (ir vertinama kaip minimalūs nuostoliai), sprendžia, kad nurodytos palūkanos nėra nepagrįstai didelės, nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, todėl, nesant byloje išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nurodytos palūkanos galėtų (turėtų) būti mažinamos, jos (4 518,07 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovo. Teismas pažymi, kad atsakovas nedėjo jokių pastangų kuo greičiau grąžinti skolas, todėl pats prisiėmė riziką dėl susidariusių didelių palūkanų. Be to, ieškovas palūkanas paskaičiavo jau už sutrumpintą laikotarpį (5 metų), nors, kaip minėta, prievolės (jų dalis) buvo nevykdomos beveik 10 metų; pažymėtina ir tai, jog atsakovas nepateikė jokių jo sunkią turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų.
41. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad 2013 m. lapkričio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartis teisinius padarinius atsakovui sukūrė tik nuo 2019 m. liepos 30 d., kai jis ją gavo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 2 316,96 Eur metines palūkanas už paskutinius 5 metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos turėtų būti atmestas. Pažymėtina, kad G. K. 2013 m. lapkričio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui visas iš 2011 m. sausio 31 d. paprastojo vekselio kylančias kreditoriaus teises, įskaitant teisę reikalauti ir gauti iš atsakovo su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus, bei papildomas teises, jeigu tokių būtų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovas turi teisę reikalauti ir minimalių nuostolių atlyginimo įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų forma nuo minėtos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, o ne atsakovo jos faktinio gavimo.
42. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 22 590,36 Eur (18 072,29 Eur + 4 518,07 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
43. Kiti šalių argumentai (be kita ko, dėl 2010 m. gegužės 1 d. ir 2010 m. rugpjūčio 15 d. vekselių sudarymo, vykdymo, perleidimo aplinkybių), atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
45. Ieškovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 509,46 Eur žyminį mokestį, 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 6,08 Eur kitų išlaidų (už VĮ Registro centro pažymas).
46. Trečiasis asmuo J. J., kuri su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti; pateikė prašymą priteisti jai patirtas 150 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
47. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau ieškinį tenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Teismo vertinimu, ieškovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos (atitinkamai 900 Eur ir 150 Eur) neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl ieškovui iš atsakovo bendrai priteistina 1 415,54 Eur (509,46 Eur + 900 Eur 6,08 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
49. Byloje iš viso patirta 6,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo V. J. ieškinį atsakovui J. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo J. J., tenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 18 072,29 Eur (aštuoniolika tūkstančių septyniasdešimt du eurus 29 ct) skolos, 4 518,07 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus aštuoniolika eurų 7 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (22 590,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 415,54 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiolika eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,97 Eur (šešis eurus 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.