Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei J. V., specialistei D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J. ieškinį (patikslintą) atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. P., I. V. (buvusi pavardė G.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino, prašydamas panaikinti 2014 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-141210-00061 ir 2015 m. sausio 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-30-150107-0001 pašalinti savavališkos statybos padarinius, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, ieškovui ir E. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Šiame Žemės sklype yra gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, nuosavybės teise valdomi ieškovo (69/100 dalys), E. P. (23/100 dalys) ir I. V. (8/100 dalys). Ieškovas Žemės sklype asmeninės nuosavybės teise taip pat valdo tris ūkinius pastatus, du garažus, malkinę. Ieškovui 2014 m. gruodžio 10 d. surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-141210-00061 (toliau – ir Aktas) dėl gyvenamo namo rekonstrukcijos darbų. Šį Aktą surašė atsakovas. Aktas ieškovui surašytas už tai, kad jis pažeidė esminius statinio projekto sprendinius, Akte taip pat nurodytas atliktų darbų mastas. Ieškovas 2015 m. sausio 19 d. gavo atsakovo raštą, kuriuo jam buvo persiųstas 2015 m. sausio 7 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150107-0001 (toliau – ir Nurodymas). Nurodyme parašyta, kad būtina pašalinti Akte nurodytus savavališkos statybos padarinius. Ieškovas su atsakovo priimtu Aktu bei Nurodymu nesutinka. Teigė, jog, ginčo namas, toks, koks yra dabar, buvo pastatytas, priduotas valstybinei komisijai ir pripažintas tinkamu naudoti jau 2006 m.

Nesutikdamas su priimtais Aktu, Nurodymu bei potvarkiais, kuriais buvo ištaisytos Nurodyme padaryta klaida (nurodant pastato puses) bei potvarkyje dėl klaidos taisymo padaryta klaida, ieškovas nurodė, jog teisės aktai nenumato galimybės klaidų ištaisymo procedūros pradėti pačiam viešojo administravimo subjektui savo iniciatyva. Antra, ši procedūra gali būti taikoma išskirtinai tik dėl techninių klaidų, nesusijusių su jau asmeniui suteiktų teisių ir nustatytų pareigų keitimu, ištaisymo, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo. Trečia, tokia procedūra išvis negali būti taikoma, kai jau teisme yra ginčijamas norimas taisyti administracinis aktas. Nurodė, jog potvarkiais buvo pakeista Nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo esmė, t. y. ieškovui kilo pareiga pašalinti pažeidimus kitoje statinių dalyje, todėl akivaizdu, kad administracinio akto turinys pasikeitė iš esmės ir negali būti laikoma, kad tai tik techninė klaida. Todėl ieškovui kilo abejonė ar atsakovė tinkamai pritaikė Viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes tokiu atveju administracinė procedūra dėl galimai savavališkos statybos turėtų būti pradėta iš naujo, tinkamai tiriant visas faktines aplinkybes ir įvertinant, ar tikrai buvo padaryta techninė klaida, o gal tai faktinių aplinkybių konstatavimo klausimas. Tampa neaišku, kurioje pastato vietoje yra padarytas pažeidimas ir toks klaidos ištaisymas, netiriant iš naujo visų aplinkybių, gali lemti, kad ieškovui reikės nugriauti ir teisėtai pastatytas pastato dalis. Taip pat ieškovui nesuprantama, kodėl tokia klaidų ištaisymo procedūra išvis buvo reikalinga, kai tas pats administracinis aktas (Nurodymas) yra apskųstas teisme ir juo nustatytas faktines aplinkybes tiria teismas, kuris ir nustatys ar buvo klaida, ar ne, ar reikia taisyti, ar ne šį administracinį aktą. Pažymėjo, kad šis privalomas nurodymas yra surašytas gyvenamam namui, o ne jo priklausiniams, tai nebeaišku, kurio pastato kurią dalį reikia griauti. Potvarkiuose to nenurodoma. Atsakovas Aktą bei Nurodymą priėmė Statybos įstatymo reguliuojamoje srityje, tačiau nei Statybos įstatyme, nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nenumatyta, kad atsakovas turi teisę pats pasinaikinti (pakeisti) savo surašytus administracinius aktus (Aktą ir Nurodymą). Teigė, jog potvarkiai įrodo, kad skundžiamame Nurodyme buvo netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. kad Nurodymo faktinis pagrindas nurodytas netinkamai, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog atsakovas prašo neįmanomo. Paaiškino, kad jeigu ieškovo pažeidimai yra padaryti iki 2004 m., tai reiškia, kad turi būti taikoma senatis ir negalėjo būti surašytas savavališkos statybos aktas. Prašė taikyti senatį. Palaikė ieškinio argumentus, jog ieškovas atliko remonto darbus, ne rekonstrukciją. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principus.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. P. paaiškino, jog gyvenamojo namo dalį įgijo iš buvusio ieškovo bendraturčio P. Z. (savo tėvo), nurodė, jog tėvas rekonstrukcijos darbų neatliko, po gyvenamojo namo statybos pabaigos kitų darbų nevykdė. Papildomai paaiškino, jog ieškovas statybas vykdė, nuolat statė. Tiksliai pasakyti, kada paskutinį kartą ieškovas atliko statybos darbus negali, mano, jog po sutuoktinės mirties statybos sustabdė statybas. Nurodė, jog gyvenamajame name negyvena ilgą laiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, 2014 m. rugsėjo 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros skyriuje (toliau – Inspekcija) gautas skundas dėl vykdomų statybos (namo) darbų (duomenys neskelbtini), nurodoma, jog pažeidimas tęsiasi 20 metų, prašoma patikrinti, ar statybos darbai vykdomi laikantis visų statybos reikalavimų (b. l. 143-145, t. I). Inspekcijoje 2014 m. gruodžio 9 d. gauti papildomi duomenys, jog rekonstrukcijos darbai adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi 2014 m. birželio mėn. šiaurinėje pastato pusėje (b. l. 146, t. I). 2015 m. kovo 12 d. Inspekcijai pateikti papildomi duomenys apie pastato dalies rekonstrukcijos darbus, nurodoma, jog darbai vyko 2014 m. birželio – rugpjūčio mėn. (b. l. 147 – 150). Inspekcijoje 2014 m. gruodžio 22 d. gautas dar vienas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) vykdomus statybos darbus (nurodoma statybos darbų pradžia 2014 m. liepos mėn.) (b. l. 151, t. I).

2014 m. gruodžio 10 d. Savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-141210-00061 (toliau ir – Aktas) nustatyta, jog rekonstruojamas gyvenamasis namas, apjungiant gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), nurodyta statytojui P. J. (ieškovui) nevykdyti jokių statinio gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų, apjungiant gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką; pateikiami duomenys apie statybą (statinio statybos rūšis rekonstravimas, statinio kategorija neypatingas, statinys nėra kultūros paveldo statinys), duomenys apie statinio statybos rangovą (statyba buvo vykdoma ūkio būdu), duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą, duomenys apie pažeistus esminius statinio projekto sprendinius, statytojo pateikti dokumentai, įvardijamas atliktų statybos darbų mastas, nurodomas nustatytų pažeidimų padarymo laikas (2014 m. birželio mėn.) (b. l. 116, 180-183, t. I).

2015 m. sausio 7 d. ieškovui (statytojui) surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150107-0001 (toliau ir – Nurodymas), kuriuo nurodoma iki 2015 m. birželio 16 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2014 m. gruodžio 10 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-141210-00061 padarinius: išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) rekonstruojamo gyvenamojo namo, apjungiant jį su pagalbinio ūkio pastatais į vienatūrį pastatą pastato dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: nugriauti dalį rekonstruojamo gyvenamojo namo apjungto į vienatūrį pastatą, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), išorinių atitvarų, kurių aukštis 10,14 m., iki projektinio aukščio – 9,6 m iš pietų pusės, nugriauti pastatytą ne pagal projektą antstatą ant šiaurinės stogo dalies, išmontuoti projekte nenumatytus stoglangius 11 vnt., 6 langus, 1 vartus, išardyti ne pagal projektą įrengto stogo dalį iš pietų pusės, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 112-115, t. I).

2017 m. birželio 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo potvarkiu ,,Dėl 2015 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150107-0001 pakeitimo“ Nr. P1-57 (toliau ir – 2017 m. birželio 29 d. Potvarkis) ištaisyta Nurodyme padaryta techninė klaida pakeičiant privalomajame nurodyme žodžius ,,iš pietų pusės“ įrašant ,,iš šiaurinės pusės“ ir pakeičiant žodžius ,,ant šiaurinės stogo dalies“ įrašas ,,ant pietinės stogo dalies“. 2017 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo potvarkiu ,,Dėl 2017 m. birželio 29 d. potvarkio Nr. P1-57(1.19) pakeitimo“ Nr. P1-76 (1.19) (toliau ir – 2017 m. rugpjūčio 22 d. Potvarkis) ištaisytas rašymo apsirikimas potvarkyje nurodant Nurodymo datą (pašalinant žodžius ,,2017 m.“ ir vietoje jų įrašius ,,2015 m.“).

Iš byloje pateikto 2014 m. gruodžio 5 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (kontrolinio klausimyno) Nr. SPA-2587(16.2) (toliau ir – Klausimynas) matyti, jog gyvenamąjį namą valdo 4 bendraturčiai: ieškovas, E. P., I. G., Lietuvos Respublika. (b. l. 3-8, t. I). Klausimyne nurodoma, jog pagal leidimą 1992 m. gegužės 5 d. Nr. 53 ir parengtą projektą buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai; išduotas dar vienas leidimas rekonstrukcijai 1996 m. gruodžio 17 d. Nr. 63 Valstybinės statybos inspekcijos Klaipėdos rajono tarnybos leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektui, leidimo galiojimo laikas pasibaigė 2006 m. gruodžio 17 d.; iš centrinio banko duomenų išrašo rekonstrukcijos pradžios metai 1996 m. Klausimyne nurodoma, jog Inspekcijoje gautas skundas pagrįstas; nurodoma, jog pažeidimų padarymo laikas iki 2004 m. Klausimyno priede (situacijos schema) yra nurodomi Inspekcijos pareigūnės nustatyti pažeidimai (paaiškintos aplinkybės) (b. l. 9, t. I). Iš ieškovo paaiškinimų Inspekcijai turinio matyti, jog ieškovas tvirtino statybos darbus atlikęs 2004 m. ir daugiau darbų nevykdė (b. l. 24-28, t. II).

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog 1992 m. balandžio 24 d. Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 215-V ,,Dėl nukrypimų nuo projektų, statant individualius namus, ūkinius pastatus“ P. J. ir P. Z. (buvęs bendraturtis) leista įteisinti padarytus nukrypimus nuo patvirtinto projekto registruojant pastatą (b. l. 89-92, t. II), 1994 m. balandžio 6 d. pažyma nustatyta, jog ieškovas ir P. Z. užbaigė statybos darbu gyvenamojo namo su pagalbinėmis patalpomis rekonstrukciją pagal Klaipėdos rajono architekto išduotą dokumentaciją, patvirtintą 1992 m. gegužės 5 d. (b. l. 93, t. I).

Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo 2014 m. gruodžio 4 d. duomenimis nustatyta, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovui P. J. (69/100 dalys), E. P. (23/100 dalys), Lietuvos Respublikai (8/200 dalys) ir I. G. (8/200 dalys); ieškovui P. J. nuosavybės teise taip pat priklausė pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 69/100 dalys kitų statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė, atmatų duobė 2 vnt., tvora, šulinys), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo 2020 m. vasario 10 d. duomenis, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso I. V. (buvusi pavardė G.) (8/200 dalys ir 8/200 dalys), P. J. (69/100 dalys), E. P. (23/100 dalys); ieškovui nuosavybės teise taip pat priklauso anksčiau nurodyti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), t. y. pastatas – ūkinis pastatas, pastatas – garažas, pastatas – ūkinis pastatas, pastatas – ūkinis pastatas, pastatas – malkinė, pastatas – garažas; bendrosios dalinės nuosavybės teise su I. V. (8/200 ir 8/200 dalys) ir E. P. (23/100 dalys) ieškovui priklauso 69/100 dalys kitų statinių (b. l. 46-49, t. III). Nekilnojamojo turto registre gyvenamajam namui įregistruota kadastro žyma savavališka statyba, nurodyta, jog 2014 m. gruodžio 10 d. P. J. surašytas savavališkos statybos aktas dėl rekonstrukcijos darbų.

Ieškovas prašo teismo panaikinti 2014 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-141210-00061 (Aktą) ir 2015 m. sausio 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-30-150107-0001 pašalinti savavališkos statybos padarinius (Nurodymą). Tokiu būdu, mano, jog byloje kilo ginčas dėl individualių administracinių aktų (ne)teisėtumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis (teisės akto redakcija, galiojusi Akto parengimo metu, t. y. iki 2015 m. sausio 1 d.) numatė, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos teisės normos, galiojusios Nurodymo parengimo metu, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d., numatė iš esmės analogiškus reikalavimus. Administracinio sprendimo turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti aktualios redakcijos (galiojančios nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pripažintina, jog ginčijami administraciniai aktai – Aktas bei Nurodymas, neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nėra teisinio ir faktinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK 185 straipsnis). Iš byloje pateikto Akto turinio matyti, jog dokumentas grindžiamas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Akte aiškiai suformuluotos pareigos (draudimas) ieškovui atlikti statybos darbus, išskyrus būtinus savavališkos statybos padariniams šalinti, nustatyta statybos rūšis, pažeidimų turinys, atliktų statybos darbų mastas ir kiti duomenys, Nurodyme aiškiai išreikštas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius išvardinant atliktinus veiksmus. Iš byloje pateikto Akto turinio matyti, jog jame yra pateikti duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą: ,,statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį/ statybos leidimas, išduotas iki 2020 m. spalio 1 d.; nėra“; pažymėta, jog ,,išduotas 1996 m. gruodžio 17 d. statybos leidimas Nr. 63 nebegalioja. Galiojimo terminas pasibaigė 2006 m. gruodžio 17 d.“. Akte pateikiant duomenis apie pažeistus esminius statinio projekto sprendinius nurodoma, jog pakeistos stogo dalies laikančiųjų stogo konstrukcijų išdėstymas, jų vieta; statinio aukštis neatitinka projektinio: pagal projektą aukščiausias rekonstruojamo pastato aukštis 9,60 m., faktiškai 10,14 m, taip pat nurodomi statytojo pateikti dokumentai bei pateikiamas atliktų statybos darbų mastas (gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais yra rekonstruojamas apjungiant visus pagalbinio ūkio paskirties pastatus į vienatūrį pastatą pagal parengtą 1996 m. projektą ,,Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas“. Rekonstrukcijos darbai neužbaigti. Išmatavimai: pietų pusėje pastato ilgis apie 41,19 m., vakarų pusėje apie 27,62 m., šiaurinėje pusėje apie 38,9 m., rytų pusėje apie 18,4 m. Apjungtų nebaigtų rekonstruoti pastatų aukštis skirtingas nuo 5,0 m. iki 10,14 m. Pagal projektą aukščiausia pastato dalis 9,60 m, o faktiškai aukštis skirtingose vietose siekia 10,14 m. Rekonstrukcijos metu pažeidžiant projekto sprendimus pakeistos stogo laikančios konstrukcijos iš pietinės ir šiaurinės pastato pusių. Įrengta 11 projekte nenumatytų stoglangių, 3 durys, 6 langai, 1 vartai, 1 antstatas) bei nurodomas nustatytų pažeidimų padarymo laikas (2014 m. birželio mėn.).

Nurodytų aplinkybių kontekste pripažintina, jog ieškovas (jo atstovas) klaidingai interpretuoja Akte pateiktus duomenis apie statybą leidžiantį dokumentą, todėl nepagrįstai nurodo, jog ši Akto dalis nėra aiški (CPK 185 straipsnis). Iš Akto turinio matyti, jog joje nurodomas paskutinis išduotas ir atsakovui pateiktas statybos leidimas – 1996 m. gruodžio 17 d. statybos leidimas Nr. 63, kuris nebegalioja, taip pat pažymima, jog statybą leidžiančio dokumento, išduoto iki 2010 m. spalio 1 d. nėra. Teismo posėdyje atsakovo atstovė J. V. paaiškino, jog Aktas yra standartinės formos dokumentas ir šie duomenys (apie statybos leidimą, išduotą iki 2010 m. spalio 1 d.) yra formos dalis. Pastebėtina, jog 2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28(1) straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymu Nr. XI-992 buvo pakeistos statybos teisinius santykius reglamentuojančio teisės normos (įskaitant tam tikras nuostatas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo bei statybos užbaigimo), kurios įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d., tokiu būdu Akte nuorodos į statybos leidimo, išduoto iki 2010 m. spalio 1 d., (ne)buvimą pagrįstos pakitusiu teisniu reglamentavimu (CPK 185 straipsnis).

Byloje nenustatyta duomenų, sudarančių pagrindą abejoti Akte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl pakitusio pastato aukščio, jo neatitikties projekto sprendiniams ir specialistės atliktų matavimų (CPK 185 straipsnis). Teismo posėdyje liudytoja apklausta specialistė, rengusi Aktą bei Nurodymą, R. Š. paaiškino, kaip ir kokia forma buvo atliekami aukščio matavimai, nurodė, jog pamato ir su specialiu prietaisu. Be to, iš byloje pateikto Klausimyno priedų ir schemų, kurias rengė R. Š. turinio matyti, jog pat ieškovas ranka atlikto prierašą, kuriuo patvirtino esant esminiams nukrypimams nuo projekto sprendinių (CPK 185 straipsnis). Ieškovo atstovo argumentai, jog P. J. rašė tai, ką jam diktavo specialistė visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertinti kritiškai (CPK 185 straipsnis), byloje nėra nustatyta, jog ieškovas pagal savo asmenines savybes negalėjo suprasti ir (ar) nesuprato vykstančio skundo tyrimo bei statybos darbų patikrinimo tikslo ir (ar) nustatytų aplinkybių. Priešingai, iš ieškovo byloje pateikti rašytinio paaiškinimo dėl vykdytų statybos darbų turinio matyti, jog ieškovas nurodė turintis techninį išsilavinimą ir jam nereikėjo nei techninio vadovo, nei priežiūros vadovo, dėsnius atitinkamai išmano ir pats vykdė statybas ūkio būdu (b. l. 25, t. I). Pastebėtina, jog byloje pateikta gyvenamojo namo kadastro byla (b. l. 130-139, t. I) ir joje esantys duomenys, projekto dalis, nepaneigia Akte bei Nurodyme nustatytų aplinkybių, nesudaro pagrindo abejoti, jog atliekant patikrinimą faktinės aplinkybės buvo nustatytos klaidingai (CPK 185 straipsnis). Ieškovo argumentai, jog statinio aukštis yra toks, koks buvo 2006 m. rengiant kadastrinę bylą, visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertintini kritiškai (CPK 185 straipsnis). 2006 m. birželio 14 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu NR. STN 207(14.16 pripažinta, jog įrengtos gyvenamosios patalpos vietoje parduotuvės, yra tinkamos naudoti, šiuo aktu pakeista patalpų naudojimo paskirtis pažymint, jog pačiame akte nurodoma, jog statybos darbai, kuriems privalomas statybos leidimas, nebuvo atliekami (b. l. 139 ,t. I), t. y. pripažintos tinkamomis naudotis patalpos pastate, tačiau viso statinio būklė vertinama nebuvo (CPK 185 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovo specialistė D. B. paaiškino, jog šie darbai buvo atlikti kitoje pastato dalyje, nei nustatyta Akte. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, jog gyvenamojo pastato fasadas, aukštis yra toks, koks buvo rengiant 2006 m. kadastro bylą, nėra pagrindo, byloje duomenų, suponuojančių tokią tikėtiną išvadą nepakanka (CPK 185 straipsnis).

Nesutikdamas su ieškovo atžvilgiu priimtais individualiais administraciniais aktas, ieškovas nurodė, jog Akte nurodytas statybos mastas (Akte išvardinti statybos darbai) atitinka paprastojo ir kapitalinio remonto darbus, tvirtino, jog atsakovas nenurodė statybos rūšies.

Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – SĮ) (SĮ 1 straipsnis). Ginčo individualių administracinių aktų parengimo metu galiojusio SĮ (teisės akto redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 41 dalis statytoją (užsakovą) apibrėžta kaip Lietuvos ar užsienio valstybės fizinį ar juridinį asmenį, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (SĮ 3 straipsnio 2 dalis). SĮ 12 straipsnis įtvirtina statytojo (užsakovo) teises ir pareigas. Pagal SĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą statytojas privalo įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas, atlikęs patikrinimą pagal gautą skundą, nustatė savavališkos statybos faktą. Pagal SĮ 2 straipsnio 71 dalį, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal SĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingas statinys rekonstruojamas į neypatingą statinė yra rengiamas rekonstravimo projektas. Pagal SĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju reikalingas leidimas rekonstruoti statinį. Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, jog Aktas buvo surašytas atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo išduotas statybos leidimas rekonstruoti gyvenamąjį pastatą bei ieškovo turimą rekonstrukcijos projektą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovui 1996 m. gruodžio 17 d. išduotas statybos leidimas Nr. 63 rekonstruoti gyvenamąjį namą, ieškovas atsakovui pateikė projektą ,,Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas“ (duomenys neskelbtini) seniūnija (duomenys neskelbtini), parengtą 1996 m. (projekto autorius V. S.) (b. l. 132-134, t. I). Iš byloje esančio Akto turinio matyti, jog nustatytas pažeidimų padarymo laikas – 2014 m. birželio mėn., t. y. po to, kai pasibaigė ieškovui išduoto 1996 m. gruodžio 17 d. statybos leidimo Nr. 63 galiojimo terminas. Nors ieškovas byloje laikosi pozicijos, jog visi statybos darbai atlikti iki 2004 m., byloje objektyvių duomenų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (patikrinimo metu specialistės atliktos fotonuotraukos, M. T. kartu su skundu pateiktos fotofiksacijos ir kt.) nustatyta, jog gyvenamojo namo fasado vaizdas kito ir po 2012 m. Byloje liudytoju apklaustas M. T. paaiškino, jog ieškovas statybos darbus vykdė ir 2014 m., nurodė, jog statybos darbai vykdyti epizodiškai šiltuoju metų laiku, statyta ūkio būdu, nurodė ir tai, kad kokius penkerius metus darbai nėra vykdomi, papildomai paaiškino, jog ieškovas kokius 25 metus stato ką nori. Byloje liudytoja apklausta R. Š., parengusi Aktą ir Nurodymą (2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje), paaiškino, jog ir patikrinimo metu gyvenamojo namo fasado vaizdas kito (vyko statyba ir (ar) ardymo darbai). Trečiųjų asmenų E. P. ir I. V. (buvusi pavardė G.) paaiškinimais taip pat nustatyta, jog ieškovo statybos darbai buvo tęstiniai, I. V. papildomai nurodė, jog žemės sklype nėra atskirų ūkio pastatų, egzistuoja vienas pastatas. Abejoti dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų paaiškinimais teismas neturi pagrindo, šie paaiškinimai neprieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymas. Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovas ir pasibaigus statybos leidimui, vykdė statybos darbus, darė fizinį poveikį gyvenamajam namui jį rekonstruojant (apjungiant visus pagalbinio ūkio pastatus į vienatūrį pastatą pagal 1996 m. rekonstrukcijos projektą) (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo spręsti, jog Akte nurodytas pažeidimo padarymo laikas nustatytas netinkamai (CPK 183 straipsnis, 15 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog statybos darbai buvo užbaigti, tokių duomenų nepateikė ir ieškovas (CPK 178 straipsnis). Duomenų, jog pagal išduotą statybos leidimą, šio leidimo galiojimo laikotarpiu, ieškovas ėmėsi veiksmų užfiksuoti atliktų darbų mastą, atitiktį rekonstrukcijos projekto sprendiniams, ir (ar) atliko veiksmus tam, kad būtų nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog statybos darbai (jų dalis) buvo vykdoma (vyko) be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, jog statyba nėra baigta, tačiau ieškovas neturėjo galiojančio statybą leidžiančio dokumento, todėl spręsti, jog savavališkos statybos faktas nustatytas nepagrįstai nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Akte teikiant duomenis apie statybą nurodyta, jog statybos rūšis – rekonstravimas. Pagal SĮ 2 straipsnio 18 punktą, statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento (STR) 1.01.08:200 ,, Statinio statybos rūšis“ (teisės akto redakcija, galiojusi ginčo individualių administracinių aktų priėmimo metu) VI skyrius (statinio rekonstravimas) įtvirtina, jog statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų (STR 1.01.08:200 ,,Statinio statybos rūšis“ 9 punktas). Pagal nurodyto STR 1.01.08:200 ,,Statinio statybos rūšis“ 10 punktą, statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose (STR 1.01.08:200 ,,Statinio statybos rūšis“ 12 punktas). Nagrinėjamu atveju įvertinus Akte nurodytą atliktų darbų mastą, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentą, pripažinti, jog ieškovas atliko paprastąjį ir (ar) kapitalinį remontą nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovas jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos ieškinio argumentus nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje pateikti duomenys bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas atlikto gyvenamojo pastato rekonstrukciją apjungiant statinį su pagalbinio ūkio pastatais į vienatūrį pastatą, tokiu būdu buvo pakeisti gyvenamojo pastato matmenys, tačiau rekonstrukcija nebaigta (CPK 185 straipsnis).

Pagal SĮ 2 straipsnio 93 dalis numato, jog esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ir (ar) specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas atlikdamas rekonstrukcijos darbus, esminius statinio projekto sprendimus pažeidė, Akte šie pažeidimai išvardinti (CPK 185 straipsnis). Ieškovo subjektyvus byloje nustatytų aplinkybių vertinimas nesuponuoja išvados, jog Akte statybos rūšis nustatyta netinkamai. Pastebėtina, jog reikalavimas viešojo administravimo subjektui nustatyti kiekvieno atlikto statybos darbo padarymo laiką ir (ar) atskirą rūšį, kaip nurodo ieškovas, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, iš esmės paneigtų administracinės procedūros galimybę, neatitiktų proporcingo ir protingumo principų, kadangi negali būti reikalaujama įvykdyti to, kas objektyviai neįmanoma (CPK 185 straipsnis, Civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas pažeidimo nustatymo metu konstatavo atliktus pažeidimus ir nurodė jų padarymo laiką pagal faktinę patikrinimo metu buvusią padėtį, kas iš esmės atitinka viešojo administravimo principus (VAĮ 3 straipsnis).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau ir – Įstatymas) (teisės akto redakcija, galiojusi ginčo individualių administracinių aktų rengimo metu) 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, be kitų institucijų, vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija). Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą šio asmens lėšomis vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti savavališkai nugriautą statinį ar savavališkai išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. (Įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).Objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nurodytos Įstatymo nuostatos rengiant ginčo aktus buvo pažeistos, byloje nėra (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina, jog pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, asmenys, kuriems pateikti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Įmoka už savavališkos statybos įteisinimą nemokama Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento gavimo atveju. Byloje duomenų, jog ieškovas atliko aktyvius veiksmus siekdamas įteisinti savavališką statybą, nėra, tokių duomenų nepateikė ir ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Anksčiau nurodytais pagrindais ir motyvais atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, jog Nurodymo turinys nėra aiškus ir (ar) jis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Minėta, jog objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog surašant Nurodymą buvo pažeistos šio dokumento rengimo procedūros, įtvirtintos Įstatymo 14 straipsnyje, byloje nėra (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento (STR) 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (teisės akto redakcija, galiojusi ginčo aktų surašymo metu) 35 punktas numatė, jog Inspekcija išnagrinėja Savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Savavališkos statybos akto surašymo dienos surašo Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurio rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu (toliau – Nurodymas). Jame nurodomi konkretūs būtini atlikti veiksmai (konkretūs statybos darbai, konkrečios ardytinos konstrukcijos ir pan.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes apie atliktų statybos darbų mastą, jų rūšį bei apimtį, pripažinti, jog Nurodymo turinys nėra aiškus ir (ar) jame nėra nurodyti konkretūs būtini atlikti veiksmai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

VAĮ 35 straipsnis (teisės akto redakcija, galiojusi 2017 m. birželio 29 d. Potvarkio ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. Potvarkio priėmimo metu, t. y. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) įtvirtino klaidų ištaisymo procedūrą. Pagal VAĮ 35 straipsnio 1 dalį, administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Jeigu klaida gali turėti esminės įtakos sprendimo vykdymui, viešojo administravimo subjektas, priėmęs administracinės procedūros sprendimą, sustabdo sprendimo vykdymą iki klaidų ištaisymo (VAĮ 35 straipsnio 2 dalis). Analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtinta aktualios redakcijos (galiojančios nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse, reglamentuojančiose administracinio sprendimo ištaisymo procedūrą. Pastebėtina, jog pagal VAĮ 15 straipsnio 4 dalį (teisės akto redakcija nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) numato, jog jeigu klaidos ištaisymas pakeistų administracinio sprendimo turinį iš esmės, klaidų ištaisymo procedūra negalima, o administracinis sprendimas gali būti pripažintas netekusiu galios vadovaujantis VAĮ 16 straipsniu arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. birželio 29 d. Potvarkiu Nr. P1-57 buvo ištaisytas Nurodyme padarytas techninis rašymo apsirikimas nurodant statinio, adresu (duomenys neskelbtini), pietų ir šiaurės kryptis. 2017 m. rugpjūčio 22 d. Potvarkiu Nr. P1-76 ištaisytas rašymo apsirikimas, padarytas 2017 m. birželio 29 d. Potvarkyje Nr. P1-57 nurodant Nurodymo parengimo metus (toliau abu kartu – Potvarkiai). Iš byloje pateiktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1646-822/2019, matyti, jog ieškovui ginčijant šių Potvarkių teisėtumą, ieškovui išaiškinta, jog pareiškėjas (ieškovas) Potvarkius turi teisę skųsti tikslindamas reikalavimus Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje (nutartis 21 punktas). Savarankiškas reikalavimas dėl Potvarkių pripažinimo negaliojančiais ir (ar) jų panaikinimo byloje pareikštas nebuvo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą dėl Akto ir Nurodymo teisėtumo, nustatyta, jog Nurodyme padarytas rašymo apsirikimas nurodant pastato šiaurinę ir pietinę puses, kuris ištaisytas 2017 m. birželio 29 d. Potvarkiu Nr. P1-57 (pastarajame nurodytas apsirikimas ištaisytas 2017 m. rugpjūčio 22 d. Potvarkiu Nr. P1-76 (1.19). Sutiktina, jog nurodyti potvarkiai turi įtakos Nurodymo turiniui, tačiau visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog šių dokumentų tikslas buvo pašalinti padarytą techninę klaidą, o ne pakeisti Nurodymo apimtį. Kadangi nurodyti veiksmai buvo atlikti, Potvarkiai yra sudėtinė Nurodymo dalis, kuriuo ištaisytas rašymo apsirikimas, spręsti, jog atsakovas klaidos ištaisyti negalėjo, nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis). Ieškovo argumentai, jog Potvarkiai patvirtina, jog Nurodyme netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertintinos kritiškai (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina, jog Nurodyme nėra perrašomos faktinės aplinkybės, nustatytos Akte, o pateikiamas nurodymas, kaip ir kokiu būdu turi būti pašalinti nustatyti savavališkos statybos padariniai. Reikalavimo Nurodyme pateikti faktines aplinkybes nenumato ir Nurodymo turinį reglamentuojančios teisės aktų nuostatos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento (STR) 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (teisės akto redakcija, galiojusi ginčo aktų surašymo metu) 35 punktas).

Ieškovas taip pat prašo taikyti senatį nustatytiems pažeidimams, dėl ko Aktas ir Nurodymas negalėjo būti surašyti.

Pagal Įstatymo 25 straipsnio 8 dalį (aktuali teisės akto redakcija), Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Įstatymo 25 straipsnio 8 dalis, galiojusi ginčo administracinių aktų parengimo metu, numatė, jog Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo atlikti statybos darbai atitiko mažareikšmių pažeidimų statybos srityje reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės bei pateikti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog statybos darbai atlikti iki 2004 m., tokių duomenų ieškovas byloje nepateikė, savo ruožtu, bylos medžiaga nustatyta, jog pažeidimų padarymo laikas yra 2014 m. birželio mėnuo, todėl Įstatymo 25 straipsnis netaikytinas, juo labiau, kad rekonstrukcijos darbai nėra baigti, t. y. statyba nebaigta (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo prašymas taikyti senatį atmestinas kaip pagrįstas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kadangi kiti ieškovo ieškinio argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui teismas dėl šių argumentų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalį, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, byloje nenustatytos aplinkybės, jog ginčijami Aktas ir Nurodymas prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, būtų priimti nekompetentingo viešojo administravimo subjekto ir (ar) priimtas ginčijamus individualius administracinius aktus buvo pažeistos šių procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kitų pagrindų panaikinti ginčijamus Aktą ir Nurodymą, byloje nėra nustatyta (CPK 12 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu pripažintina, jog ieškovo ieškinys nėra pagrįstas, todėl vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais netenkintinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Bylos duomenimis nustatyta, jog teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – Sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiksmai, susiję su 2015 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-30-150107-0001, vykdymu.

Netenkinus ieškinio reikalavimų, teismo sprendimui įsiteisėjus, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Teismui netenkinus ieškinio, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Atsakovas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

netenkinti ieškovo ieškinio.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.