Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (ieškovo) P. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (ieškovo) P. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5-328/2020, išnagrinėtoje pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. P., I. V. (buvusi pavardė G.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo. 2020 m. gruodžio 17 d. teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 15 d. Pareiškėjas (ieškovas) pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Kaip ne kartą buvo pažymėta, šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

15. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra naujas paaiškėjimas esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

16. Pareiškėjas procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje būtent ir prašo atnaujinti, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas nurodė, kad pasibaigus teisminiams ginčams, 2021 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams, nurodytiems 2015 m. sausio 7 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti. Inspekcija 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nesutiko atnaujinti termino, pažymėdama, kad 2015 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminas baigėsi 2015 m. birželio 16 d. Pareiškėjo teigimu, Inspekcijos atsisakymas pratęsti terminą, traktuojant, kad prašomas pratęsti terminas jau yra pasibaigęs, ieškovui buvo staigmena ir tai yra nauja aplinkybė, kurios negalėjo numatyti ieškovas ginče su Inspekcija civilinėje byloje Nr. 2-5-328/2020, ir ji tuo metu buvo nežinoma.

17. Pareiškėjo vertinimu, jeigu minėtos aplinkybės būtų žinomos bylą nagrinėjusiam teismui, t. y., kad po teisminio proceso Inspekcija atsisakys pratęsti terminą, būtų byloje keliamas klausimas dėl naujo termino nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Nuspręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau byloje turėtųjų, kurį nustačius, turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Taigi procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas, siekiant dar kartą pasibylinėti, sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo.

18. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės neatitinka sąlygų procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Inspekcijos 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas jau įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-5-328/2020, o tai tik patvirtina, kad apelianto prašyme nurodyta aplinkybė neegzistavo bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu, t. y. jos nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, o apeliantui ji tapo žinoma tik po sprendimo įsiteisėjimo, kai buvo pateiktas ir išnagrinėtas prašymas dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo. Apelianto pateiktas Inspekcijos 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra naujai atsiradęs ir teikiamas įrodymas, kuris neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, ir ši aplinkybė (atsisakymas pratęsti terminą) negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima daryti išvados, jog pareiškėjo naujo įrodymo pateikimas bylą išnagrinėjusiam teismui neabejotinai sąlygotų priešingo teismo sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nesutiko, kad Inspekcijos 2021 m. gegužės 24 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) gali turėti esminės reikšmės nagrinėjant civilinę bylą, kadangi reikalavimai dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo bei termino pratęsimo savavališkos statybos padariniams pašalinti yra savarankiški.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovo nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, kadangi, konstatavęs savavališką statybą, nenustatė termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai. Teismo vertinimu, minėti argumentai nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašomoje atnaujinti procesą civilinėje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymo. Pažymėtina, kad nei CK, nei CPK nėra numatyta pareiga teismui, konstatavus savavališkos statybos faktą, savo iniciatyva nustatyti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas, tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises.

21. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ieškovas P. J., pareiškęs ieškinį teismui dėl Inspekcijos 2015 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo, nesiėmė veiksmų sustabdyti privalomojo nurodymo įvykdymą, neprašė teismo, nagrinėjusio šią civilinę bylą, iki bus išnagrinėta ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti įrodymus ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

22. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog jam neva nebuvo skirta laiko pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, jam taip pat net nebuvo skirta laiko ir statybos darbams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad ieškovui privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius surašytas 2015 m. sausio 7 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų, tokių aplinkybių nenurodyta ir atskirajame skunde, kad ieškovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų dėl statybos darbų įteisinimo ar dėl neteisėtai atliktų darbų padarinių pašalinimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, kad teismas tiek civilinėje byloje Nr. 2-5-328/2020, tiek civilinėje byloje Nr. eA2-7407-323/2021 turėjo vadovautis aukštesnių teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, pvz., 2021 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-251-777/2021, kurioje teismas nustatė naują (6 mėnesių) privalomajame nurodyme nustatytiems įpareigojimams atlikti terminą. Tačiau tokius atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas neatnaujino proceso civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 2-5-328/2018. O manydamas, kad teismas nepagrįstai, konstatavęs savavališką statybą, nenustatė termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, ieškovas turėjo galimybę priimtą teismo sprendimą skųsti aukštesnės instancijos teismui, tačiau tai negali būti laikoma motyvu atnaujinti procesą civilinėje byloje.

24. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, jog Inspekcijai privalomąjį nurodymą perdavus vykdyti antstoliui, ieškovui teks pareiga mokėti dideles baudas. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į atskirąjį skundą, privalomojo nurodymo pateikimas vykdyti antstoliui savaime nesudaro pagrindo paskirti baudą. Teismas asmeniui gali paskirti baudą tik nustatęs, kad privalomajame nurodyme nustatyti įpareigojimai yra neįvykdyti (CPK 771 straipsnio 6 dalis) ir jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

25. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė sąlygų, būtinų procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu atnaujinti, ir prašyme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas civilinėje byloje Nr. 2-5-328/2020. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.