- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-307-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01697-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- P. J.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Mildos Skersienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo P. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. ieškinį (patikslintą) atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. P., I. V. (buvusi pavardė G.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino, prašydamas panaikinti 2014 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. sausio 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui E. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Šiame Žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, nuosavybės teise valdomi ieškovo (69/100 dalys), E. P. (23/100 dalys) ir I. V. (8/100 dalys). Ieškovas Žemės sklype asmeninės nuosavybės teise taip pat valdo tris ūkinius pastatus, du garažus, malkinę. Ieškovui 2014 m. gruodžio 10 d. surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas) dėl gyvenamo namo rekonstrukcijos darbų. Šį Aktą surašė atsakovas. Aktas ieškovui surašytas už tai, kad jis pažeidė esminius statinio projekto sprendinius, Akte taip pat nurodytas atliktų darbų mastas. Ieškovas 2015 m. sausio 19 d. gavo atsakovo raštą, kuriuo jam buvo persiųstas 2015 m. sausio 7 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nurodymas). Nurodyme parašyta, kad būtina pašalinti Akte nurodytus savavališkos statybos padarinius, tačiau ieškovas su atsakovo priimtu Aktu bei Nurodymu nesutiko, teigė, jog, ginčo namas, toks, koks yra dabar, buvo pastatytas, priduotas valstybinei komisijai ir pripažintas tinkamu naudoti jau 2006 metais. Nesutikdamas su priimtais Aktu, Nurodymu bei potvarkiais, kuriais buvo ištaisytos Nurodyme padarytos klaidos (nurodant pastato puses) bei potvarkyje dėl klaidos taisymo padaryta klaida, ieškovas nurodė, jog teisės aktai nenumato galimybės klaidų ištaisymo procedūros pradėti pačiam viešojo administravimo subjektui savo iniciatyva, todėl ieškovui kilo abejonė, ar atsakovas tinkamai pritaikė Viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes tokiu atveju administracinė procedūra dėl galimai savavališkos statybos turėtų būti pradėta iš naujo, tinkamai tiriant visas faktines aplinkybes ir įvertinant, ar tikrai buvo padaryta techninė klaida, o gal tai faktinių aplinkybių konstatavimo klausimas. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad iš Akto neaišku, ar savavališka statyba fiksuota todėl, kad statinio dalies statyba buvo be galiojančio statybą leidžiančio dokumento ar todėl, kad ji vyko turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Neaiškios aplinkybės daro neįmanoma procedūrą kaip savavališkos statybos padarinių šalinimą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad skirtinguose dokumentuose yra nurodomas skirtingas pažeidimų padarymo laikas. Akte nurodoma, jog pažeidimai padaryti 2014 m., atsakovo 2015 m. kovo 6 d. rašte nurodoma, jog pažeidimų padarymo laikas yra iki 2004 m., o tai reiškia, kad yra suėjęs 10 metų senaties terminas ir toks Aktas negalėjo būti surašytas, o kadangi jis yra surašytas, turi būti naikinamas dėl senaties termino. Nurodė, jog atliekant gyvenamojo namo paprastojo remonto ir kapitalinio remonto darbus nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, todėl atsakovas, nurodydamas atliktus paprastojo remonto ir kapitalinio remonto darbus neteisingai nurodė, kad jiems reikalingas statybos leidimas. Tai reiškia, kad negalėjo būti surašytas Aktas. Kadangi Akte netinkamai nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas bei motyvai, ieškovo nuomone, Aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), kuris reikalauja, kad visi šie elementai būtų individualiame administraciniame akte, ir tai daro Aktą neteisėtą iš esmės. Pažymėjo, jog Akte nenurodyta jo apskundimo tvarka, o tai reiškia, kad buvo pažeista VAĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostata. Pažymi, kad iš Potvarkių matyti, jog Nurodyme nurodytos pastato pusės yra keičiamos, o tai įrodo, kad Nurodyme buvo klaidingai nustatytos ieškovui taikomos poveikio priemonės ir tai Nurodymą daro neteisėtą ir nevykdytiną. Teigė, jog reikalavimas sunaikinti dalį gyvenamojo namo yra reikalavimas sunaikinti ieškovo ir bendraturčių nuosavybės dalį, todėl Nurodyme nurodytos taikomos poveikio priemonės turi būti itin tiksliai nurodytos, be to, realiai įgyvendinamos. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas negali sunaikinti svetimiems asmenims priklausančio turto ir viešojo administravimo subjektas negali versti to daryti prieš savininko valią. Tvirtino, jog Aktas ir Nurodymas akivaizdžiai yra nemotyvuoti ir nepakankamai pagrįsti faktais ir teisės normomis, kad suprasti, kodėl ieškovui buvo taikomos tokios poveikio priemonės, be to, juos surašant buvo pažeistos aukštesnės galios teisės normos, todėl jie abu naikintini.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu netenkino ieškovo ieškinio. Sprendimui įsiteisėjus, nurodė panaikinti teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Ieškovas (jo atstovas) klaidingai interpretuoja Akte pateiktus duomenis apie statybą leidžiantį dokumentą, todėl nepagrįstai nurodo, jog ši Akto dalis nėra aiški.
3.2. Byloje nenustatyta duomenų, sudarančių pagrindą abejoti Akte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl pakitusio pastato aukščio, jo neatitikties projekto sprendiniams ir specialistės atliktų matavimų.
3.3. Nors ieškovas byloje laikosi pozicijos, jog visi statybos darbai atlikti iki 2004 m., byloje objektyvių duomenų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nėra pateikta.
3.4. Ieškovas ir pasibaigus statybos leidimui, vykdė statybos darbus, darė fizinį poveikį gyvenamajam namui jį rekonstruojant (apjungiant visus pagalbinio ūkio pastatus į vienatūrį pastatą pagal 1996 m. rekonstrukcijos projektą).
3.5. Įvertinęs Akte nurodytą atliktų darbų mastą, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad pripažinti, jog ieškovas atliko paprastąjį ir (ar) kapitalinį remontą, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
3.6. Byloje pateikti duomenys bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas atliko gyvenamojo pastato rekonstrukciją apjungiant statinį su pagalbinio ūkio pastatais į vienatūrį pastatą, tokiu būdu buvo pakeisti gyvenamojo pastato matmenys, tačiau rekonstrukcija nebaigta.
3.7. Byloje duomenų, jog ieškovas atliko aktyvius veiksmus siekdamas įteisinti savavališką statybą, nėra.
3.8. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes apie atliktų statybos darbų mastą, jų rūšį bei apimtį, pripažinti, jog Nurodymo turinys nėra aiškus ir (ar) jame nėra nurodyti konkretūs būtini atlikti veiksmai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
3.9. Pažeidimų padarymo laikas yra 2014 m. birželio mėnuo, todėl Statybos įstatymo 25 straipsnis netaikytinas, juo labiau, kad rekonstrukcijos darbai nėra baigti, t. y. statyba nebaigta, todėl ieškovo prašymas taikyti senatį atmestinas kaip nepagrįstas.
3.10. Nagrinėjamu atveju, byloje nenustatytos aplinkybės, jog ginčijami Aktas ir Nurodymas prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, būtų priimti nekompetentingo viešojo administravimo subjekto ir (ar) priimant ginčijamus individualius administracinius aktus buvo pažeistos šių procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Atsakovas, kaip ginčo šalis ginanti viešąjį interesą byloje privalėjo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia skundžiamą administracinį aktą, tačiau pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas teismų praktiką, įrodymų naštą nepagrįstai perkėlė tik ieškovui.
4.2. Teismas pripažino ieškovą padarius teisės nusižengimą be jokių įrodymų, vien tik atsakovo spėliojimais ir nurodytais menamais nusižengimais.
4.3. Klaidingai nustačius esminę faktinę aplinkybę dėl statybos darbų laiko ir rūšies, akivaizdu, kad automatiškai buvo suklysta ir dėl teisinio pagrindo, todėl atsakovas neteisingai ir nepagrįstai pritaikė kraštutines priemones dėl statybos padarinių pašalinimo, nurodytas privalomajame nurodyme.
4.4. Ieškovas neturi galimybės gintis teisme, nes jam pažeidimai neaiškūs, o atsakovo atstovė atsisakė paaiškinti, kur ir kokie pažeidimai yra padaryti ir kaip juos reikėtų tinkamai pašalinti, o tai yra ieškovo teisės į teisminę gynybą pažeidimas.
4.5. Jei ginčo objekte buvo fiksuota savavališka statyba 2014 m., tai nei statybos leidimas, nei techninis projektas negaliojo, todėl turėjo būti traktuojama, kad tai statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento.
4.6. Teismo sprendimas nesuprantamas, prie Akto pridedamuose eskizuose nurodytų pažeidimų didesnė dalis yra susijusi su tuo, ką jis turėjo padaryti pagal 1996 m. projektą, tačiau nespėjo, arba kodėl jam reikia šalinti 11 stoglangių, jei jis įsirengė tik 6, o vieną įsirengė (kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu) net ne jis, o I. V. (jos sugyventinis), t. y., kodėl jis verčiamas naikinti ir kitų asmenų nuosavybę.
4.7. Teismas be jokių motyvų neigė ir ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, kad 1992 m. balandžio 24 d. Klaipėdos rajono valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priedo 4 punkte buvo kitaip nurodyta, nei parašė Inspekcija, t. y. išimties tvarka P. J. ir P. Z. buvo leista įteisinti padarytus nukrypimus nuo patvirtinto projekto, teisiškai įregistruojant jiems priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus inventorizacijos biure.
4.8. Kadangi ginčas susijęs su viešuoju interesu, teismas privalėjo nurodyti Inspekcijai, kurias aplinkybes būtina nustatyti ar patikslinti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, tačiau šioje byloje teismas rėmėsi menamomis, nenustatytomis ir neištirtomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodydamas, kad esmines bylos aplinkybes (statybos darbų laiką ir rūšį) atsisako tirti, nes to objektyviai neįmanoma nustatyti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo pasirinktą gynybos poziciją, kad statybos darbai buvo užbaigti vykdyti 2004 m., tinkamai sprendime atskleidė ir motyvavo ieškovo savavališkos statybos vykdymo faktą, laiką remiantis liudytojo, trečiųjų asmenų paaiškinimais, taip pat byloje pridėtais asmenų skundais ir kitais rašytiniais įrodymais, fiksuota foto medžiaga bei patikrinimo metu surinkta ir susisteminta rašytine medžiaga, kuri visumos įrodymų pagrindu įforminta Savavališkos statybos akte nurodant įvykdytą savavališką statybą ir jos padarymo laiką – 2014 m. birželio mėn.
5.2. Oficialus statybos neužbaigimas pagal išduotą statybos leidimą, reiškia, kad atlikti statybos darbai dar nėra pripažinti atliktais pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus, o statybos leidimo pagrindu pastatytas/perstatytas statinys neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tokiu atveju Inspekcija, vykdydama savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, turėjo teisę tikrinti atliktos statybos atitikimą statinio projekto, pagal kurį 1996 m. gruodžio 17 d. išduotas statybos leidimas, sprendiniams.
5.3. Tai, kad Inspekcijos specialistas schemoje neatvaizdavo visų 11 stoglangių, nepaneigia jų egzistavimą fakto, kurie buvo suskaičiuoti patikrinimo vietoje metu.
5.4. Ieškovas neigia vykdęs rekonstrukciją, nors pats kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo bei jo galiojimo termino pratęsimo.
5.5. Savavališkos statybos aktu konstatuoti savavališkai atlikti statybos darbai – gyvenamojo namo rekonstravimas, apjungiant jį su kitais pagalbinio ūkio paskirties pastatais į vienatūrį pastatą (apjungto statinio aukštis vietomis faktiškai yra 10,14 m, nors pagal projektą numatyta 9,60 m, taip pat pakeista dalies stogą laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas, antstatas), yra priskirtini rekonstrukcijos statybos darbų rūšiai.
5.6. Ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl kitų statybos rūšių yra nepagrįsti, kadangi atlikti statybos darbai visiškai neatitinka Reglamento 10 punkte apibrėžto statinio kapitalinio ir Reglamento 12 punkte apibrėžto statinio paprastojo remonto tikslo ir statybos darbų.
5.7. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu kartu su proceso dalyviais, specialiai į paskirtą teismo posėdį pakviesta dalyvauti statybos specialiste, nuodugniai ištyrė, išnagrinėjo ir palygino byloje tiek vienos, tiek kitos šalies pateiktus įrodymus, projekte suprojektuotus sprendinius ir faktiškai užfiksuotus statybos darbus, konkretizuojant, kokie statybos darbai atlikti pažeidžiant projekto sprendinius.
5.8. Ieškovas savo apeliacinio skundą grindžia nepagrįstomis prielaidomis, atsisakydamas priimti pirmosios instancijos teismo ne jo naudai įvertintas faktines aplinkybes arba teisindamasis, kad, neva, nesupranta, kokius turėsiąs pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
8. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros skyriuje (toliau – Inspekcija) gautas skundas dėl vykdomų statybos (namo) darbų (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 143-145). Inspekcijoje 2014 m. gruodžio 9 d. gauti papildomi duomenys, jog rekonstrukcijos darbai adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi 2014 m. birželio mėn. šiaurinėje pastato pusėje (t. 1 , b. l. 146). 2015 m. kovo 12 d. Inspekcijai pateikti papildomi duomenys apie pastato dalies rekonstrukcijos darbus, nurodoma, jog darbai vyko 2014 m. birželio – rugpjūčio mėn. (t. 1, b. l. 147 – 150). Inspekcijoje 2014 m. gruodžio 22 d. gautas dar vienas pranešimas apie (duomenys neskelbtini), vykdomus statybos darbus (nurodoma statybos darbų pradžia 2014 m. liepos mėn.) (t. 1 , b. l. 151). 2014 m. gruodžio 10 d. surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Aktas), kuriame nurodytas atliktų statybos darbų mastas – gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio pastatais yra rekonstruojamas apjungiant visus pagalbinio ūkio paskirties pastatus į vienatūrį pastatą pagal parengtą 1996 m. projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas“. Rekonstrukcijos darbai neužbaigti. Apjungtų nebaigtų rekonstruoti pastatų aukštis skirtingas nuo 5,0 m iki 10,14 m. pagal projektą aukščiausia pastato dalis 9.60 m, faktiškai aukštis skirtingose vietose siekia 10,14 m. Rekonstrukcijos metu, pažeidžiant projekto sprendinius, pakeistos stogo laikančiosios konstrukcijos iš pietinės ir šiaurinės pastato pusių. Įrengta 11 projekte nenumatytų stoglangių, 3 durys, 6 langai, 1 vartai, 1 antstatas (t. 1 , b. l. 116, 180-183). 2015 m. sausio 7 d. ieškovui (statytojui) surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nurodymas), nurodant iki 2015 m. birželio 16 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2014 m. gruodžio 10 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) padarinius: išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) rekonstruojamo gyvenamojo namo, apjungiant jį su pagalbinio ūkio pastatais į vienatūrį pastatą pastato dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: nugriauti dalį rekonstruojamo gyvenamojo namo apjungto į vienatūrį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išorinių atitvarų, kurių aukštis 10,14 m., iki projektinio aukščio – 9,6 m iš pietų pusės, nugriauti pastatytą ne pagal projektą antstatą ant šiaurinės stogo dalies, išmontuoti projekte nenumatytus stoglangius 11 vnt., 6 langus, 1 vartus, išardyti ne pagal projektą įrengto stogo dalį iš pietų pusės, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 112-115). 2017 m. birželio 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo potvarkiu ,,Dėl 2015 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – 2017 m. birželio 29 d. Potvarkis) ištaisyta Nurodyme padaryta techninė klaida pakeičiant privalomajame nurodyme žodžius ,,iš pietų pusės“ įrašant ,,iš šiaurinės pusės“ ir pakeičiant žodžius ,,ant šiaurinės stogo dalies“ įrašas ,,ant pietinės stogo dalies“. 2017 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo potvarkiu ,,Dėl 2017 m. birželio 29 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1.19) (toliau ir – 2017 m. rugpjūčio 22 d. Potvarkis) ištaisytas rašymo apsirikimas potvarkyje nurodant Nurodymo datą (pašalinant žodžius ,,2017 m.“ ir vietoje jų įrašius ,,2015 m.“). Klausimyne nurodoma, jog pagal leidimą 1992 m. gegužės 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir parengtą projektą buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai; išduotas dar vienas leidimas rekonstrukcijai 1996 m. gruodžio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės statybos inspekcijos Klaipėdos rajono tarnybos leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektui, leidimo galiojimo laikas pasibaigė 2006 m. gruodžio 17 d. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog 1992 m. balandžio 24 d. Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nukrypimų nuo projektų, statant individualius namus, ūkinius pastatus“ P. J. ir P. Z. (buvęs bendraturtis) leista įteisinti padarytus nukrypimus nuo patvirtinto projekto registruojant pastatą (t. 2 , b. l. 89-92). 1994 m. balandžio 6 d. pažymoje nurodyta, jog ieškovas ir P. Z. užbaigė statybos darbus gyvenamojo namo su pagalbinėmis patalpomis rekonstrukciją pagal Klaipėdos rajono architekto išduotą dokumentaciją, patvirtintą 1992 m. gegužės 5 d. (t. 1, b. l. 93). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo 2014 m. gruodžio 4 d. duomenimis nustatyta, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovui P. J. (69/100 dalys), E. P. (23/100 dalys), Lietuvos Respublikai (8/200 dalys) ir I. G. (8/200 dalys); ieškovui P. J. nuosavybės teise taip pat priklausė pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 69/100 dalys kitų statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė, atmatų duobė 2 vnt., tvora, šulinys), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašė teismo panaikinti 2014 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (Aktą) ir 2015 m. sausio 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius (Nurodymą). Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus atmetė.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo
11. Ieškovas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad klaidingai nustačius esminę faktinę aplinkybę dėl statybos darbų laiko ir rūšies, akivaizdu, kad automatiškai buvo suklysta ir dėl teisinio pagrindo, todėl atsakovas neteisingai ir nepagrįstai pritaikė kraštutines priemones dėl statybos padarinių pašalinimo, nurodytas Privalomajame nurodyme. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
12. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnio 71 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba - tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Statytojo teisė įgyvendinama kai statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
13. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra - žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.
14. Kaip byloje nustatyta, ieškovui (statytojui P. J.)) buvo surašytas 2014 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas). Savavališkos statybos aktu konstatuota, kad ieškovas savavališkai rekonstruoja neypatingų statinių kategorijai priskiriamą statinį - gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Savavališkai atliktų statybos darbų mastas: gyvenamas namas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais yra rekonstruojamas į vienatūrį pastatą apjungiant visus pastatus pagal parengtą 1996 m. projektą, kuriam 1996 m. gruodžio 17 d. Valstybinės statybos inspekcijos Klaipėdos rajono tarnyba išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Atsakant į ieškovo argumentą dėl statybos darbų laiko, pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas vykdė statybos darbus iki 2004 m. Nors ieškovas byloje laikosi pozicijos, jog visi statybos darbai atlikti iki 2004 m., tačiau liudytojų paaiškinimais, trečiųjų asmenų paaiškinimais, surinkta rašytine ir vaizdine medžiaga nustatyta, kad ieškovas statybos darbus vykdė ir 2014 m. Pažymėtina ir tai, kad iš prie vakarinio fasado eskizo, pridėto prie Akto, ištraukos matyti, jog pats ieškovas 2014 m. gruodžio 12 d. savo ranka padarė įrašą, kad „sutinku su atliktų darbų pakeitimų schema“, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad ieškovas darbus vykdė ir 2014 metais. Taip pat Inspekcijos pateiktoje medžiagoje – https://www.google.lt/maps išraše, matyti, kad 2012 m. birželio mėn. savavališkai rekonstruojamo statinio, adresu (duomenys neskelbtini), antstatas dar nebuvo pastatytas, o konstatavus savavališkos statybos faktą, šie statybos darbai jau buvo atlikti.
16. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ir 2014 m. birželio mėn. vykdė statybos darbus, darbai buvo tęstiniai, atliekami ne vieną mėnesį, o keletą metų, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė statybų laiką.
17. Atsakant į ieškovo argumentą dėl statybos rūšies, pažymėtina, kad Akte teikiant duomenis apie statybą nurodyta, jog statybos rūšis – rekonstravimas.
18. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktą, statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento (STR) 1.01.08:200 ,,Statinio statybos rūšis“ (teisės akto redakcija, galiojusi ginčo individualių administracinių aktų priėmimo metu) VI skyrius (statinio rekonstravimas) įtvirtina, jog statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų (STR 1.01.08:200 ,,Statinio statybos rūšis“ 9 punktas). Pagal nurodyto STR 1.01.08:200 ,,Statinio statybos rūšis“ 10 punktą, statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose (STR 1.01.08:200 ,,Statinio statybos rūšis“ 12 punktas.
19. Kaip minėta, Savavališkos statybos akte 2014 m. gruodžio 10 d. nurodyta, kad statyba atlikta nukrypstant nuo 1996 m. rekonstrukcijos projekto, kuris parengtas 1992 m. projekto pagrindu t. y. pakeistos stogo dalies laikančiųjų stogo konstrukcijų išdėstymas, jų vieta; statinio aukštis neatitinka projekto: pagal projektą aukščiausias rekonstruojamo pastato aukštis 9,60 m., faktiškai 10,14 m, taip pat nurodomi statytojo pateikti dokumentai bei pateikiamas atliktų statybos darbų mastas (gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais yra rekonstruojamas apjungiant visus pagalbinio ūkio paskirties pastatus į vienatūrį pastatą pagal parengtą 1996 m. projektą ,,Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas“. Rekonstrukcijos darbai neužbaigti. Išmatavimai: pietų pusėje pastato ilgis apie 41,19 m., vakarų pusėje apie 27,62 m., šiaurinėje pusėje apie 38,9 m., rytų pusėje apie 18,4 m. Apjungtų nebaigtų rekonstruoti pastatų aukštis skirtingas nuo 5,0 m. iki 10,14 m. Pagal projektą aukščiausia pastato dalis 9,60 m, o faktiškai aukštis skirtingose vietose siekia 10,14 m. Rekonstrukcijos metu pažeidžiant projekto sprendimus pakeistos stogo laikančios konstrukcijos iš pietinės ir šiaurinės pastato pusių. Įrengta 11 projekte nenumatytų stoglangių, 3 durys, 6 langai, 1 vartai, 1 antstatas bei nurodomas nustatytų pažeidimų padarymo laikas (2014 m. birželio mėn.).
20. Ieškovo skundžiamame Akte konstatuota, kad ieškovas nukrypo nuo projekto, taip pat Akte yra nurodyta, kokius pažeidimus ieškovas padarė, pažymėta, kad nustatyti pažeidimai priskirtini prie rekonstrukcijos, o ne kapitalinio remonto darbų. Tai, kad nustatyti pažeidimai priskirtini prie rekonstrukcijos, o ne kapitalinio remonto darbų patvirtina ir ta aplinkybė, kad pats ieškovas savo paaiškinime, teiktame Inspekcijai, nurodė, kad statinio rekonstrukciją vykdė pagal patvirtiną projektą ir jo pagrindu išduotą statybos leidimą, taip pat pažymėjo ir apie statybos leidimo galiojimo termino pratęsimą. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas vykdė rekonstrukcijos, o ne kapitalinio remonto darbų, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė statybos darbų rūšį.
21. Be to, šio ginčo išsprendimui taikytiniems teisės aktams neturi teisinės reikšmės pažeidimų padarymo laikas, nes esmine aplinkybe laikytina tai, kad Akte nurodyti darbai atlikti pažeidžiant rekonstrukcijos projektą, tai yra pažeidžiant tiek rekonstrukcijos darbų atlikimo metu, tiek pažeidimų nustatymo metu, tiek šiuo metu galiojančius statybą reglamentuojančius teisės aktus.
22. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad būtina pašalinti Akte nurodytus savavališkos statybos padarinius: nugriauti dalį rekonstruojamo gyvenamojo namo apjungto į vienatūrį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išorinių atitvarų, kurių aukštis 10,14 m, iki projektinio aukščio – 9,6 m iš pietų pusės, nugriauti pastatytą ne pagal projektą anstatą ant šiaurinės stogo dalies, išmontuoti projekte nenumatytus stoglangius 11 vnt., 6 langus, 1 vartus, išardyti ne pagal projektą įrengto stogo dalį iš pietų pusės, adresu (duomenys neskelbtini).
23. Nors ieškovas teigia, kad jam neaišku, kokius statybos padarinius pašalinti, tačiau iš Akto ir Nurodymo akivaizdu, kad ieškovas turi pašalinti tuos statybos padarinius, kurie neatitinka patvirtinto rekonstrukcijos projekto. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į teismo posėdį buvo atvykusi statybos specialistė, taigi ieškovas arba jo atstovas turėjo galimybę išsiaiškinti visus ieškovui neaiškius klausimus dėl statybos padarinių pašalinimo.
24. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas nesuprantamas, nes prie Akto pridedamuose eskizuose nurodytų pažeidimų didesnioji dalis yra susijusi su tuo, ką jis turėjo padaryti pagal 1996 m. projektą, tačiau nespėjo, arba kodėl jam reikia šalinti 11 stoglangių, jei jis įsirengė tik 6, o vieną įsirengė (kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu) net ne jis, o I. V. (jos sugyventinis), t. y., kodėl jis verčiamas naikinti ir kitų asmenų nuosavybę.
25. Nors ieškovas teigia, kad ginčo objekte iš viso yra tik 7 stoglangiai, tačiau paaiškinime atsakovui nurodė, kad pats įdėjo 9 stoglangius. Esmine aplinkybe laikytina, tai, kad 11 stoglangių nurodyta atsakovės surašytame Akte, po kuriuo pasirašė pats ieškovas. Taip pat nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jis yra verčiamas naikinti kitų nuosavybę, nes 1 stoglangį įsirengė trečiasis asmuo I. V,. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. V. sutiko dėl jos įrengto stoglangio pašalinimo. Kaip minėta, ieškovas pats savo ranka įrašė, kad sutinka su atliktų darbų pakeitimo schema 2014 m. gruodžio 12 d. Nors ieškovas nurodo, kad teismas turėjo įvertinti ir ieškovo sveikatos būklę, kad jis negalėjo susikalbėti su teisėja, nes jis beveik negirdi, ir tik klausos aparato dėka šiek tiek supranta, kas jam yra sakoma, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas byloje turėjo atstovą, taigi ieškovas turėjo galimybę būti tinkamai atstovaujamas jo atstovo, kuris turėjo pareigą su juo išsiaiškinti/jam paaiškinti bylai svarbias aplinkybes. Be to, kaip minėta, ieškovas nesuprasdamas kaip vykdyti Privalomą nurodymą turėjo teisę pats arba per savo atstovą kreiptis į specialistus dėl išaiškinimo. Tai, kad ieškovui neaišku, kaip pašalinti Akte nurodytus Projekto neatitikimus, negali būti pagrindu pripažinti, kad Aktas ir Nurodymas prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, būtų priimti nekompetentingo viešojo administravimo subjekto ir (ar) priimant ginčijamus individualius administracinius aktus buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
26. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl Akte nustatytų pažeidimų, tai yra, dėl stogo ir laikančių konstrukcijų ieškovas argumentų nepateikė, dėl nustatytų pažeidimų dėl stogo aukščio nurodė, kad netinkamai atlikti matavimai. Tačiau kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas nesutikdamas su ieškovo argumentais dėl netinkamai išmatuoto stogo aukščio, nurodė, kad matavimai buvo atlikti su specialiai matavimams skirtu prietaisu, ieškovas šių atsakovo argumentų nepaneigė, netikėti matavimus atliekančio specialisto nurodymais teismas neturi pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).
27. Apeliantas teigia, kad teismas šioje byloje neįvykdė pagrindinės pareigos būti aktyviam, nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, jas įvertinti ir jomis pagrįsti savo sprendimą, šioje byloje teismas rėmėsi menamomis, nenustatytomis ir neištirtomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodydamas, kad esmines bylos aplinkybes (statybos darbų laiką ir rūšį) atsisako tirti, nes to objektyviai neįmanoma nustatyti. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
28. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. turėjo pagrindo konstatuoti, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina atsakovo surašytame Akte bei Privalomajame nurodyme nustatytas aplinkybes, todėl pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
29. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė materialinės ir civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.