Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo) P. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5-328/2020, išnagrinėtoje pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. P., I. V. (buvusi pavardė G.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo. 2020 m. gruodžio 17 d. teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 15 d. Pareiškėjas (ieškovas) pateikė prašymą atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Nagrinėjamu teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5-328/2020 įsiteisėjo 2021 m. balandžio 15 d. 2021 m. balandžio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos su prašymu pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. 2021 m. gegužės 24 d. raštu Inspekcija atsisakė pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Tuo tarpu pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5-328/2020 pateiktas teismui 2021 m. birželio 27 d. Kadangi prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Institucijos atsisakymu pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti skaičiuotinas nuo šių aplinkybių pareiškėjui paaiškėjimo dienos, tai yra 2021 m. gegužės 24 d. Pareiškėjas su prašymu atnaujinti procesą į teismą kreipėsi 2021 m. birželio 27 d., todėl laikytina, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepraleistas.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujino pagrindu, t. y. naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, sudarančią pagrindą atnaujinti procesą nurodo tai, jog atsakovė atsisakė pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Įvertinus prašyme išdėstytus argumentus, spręstina, jog nurodytos aplinkybės neatitinka nei vienos iš sąlygų proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pažymėtina, kad institucijos sprendimas buvo priimtas jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Tai įrodo, jog tokia aplinkybė neegzistavo bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu. Savaime suprantama, pareiškėjui apie šią aplinkybę tapo žinoma tik po sprendimo įsiteisėjimo, kadangi tik įsiteisėjus teismo sprendimui buvo pateiktas ir išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo.

Be to, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Įtvirtintas norminis reglamentavimas, pasibaigus teisminiam ginčui, neįpareigoja atsakovės nustatyti naują terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, priešingai – nukreipia į priverstinį privalomojo nurodymo vykdymą, todėl atsakovės atsisakymas pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, šiuo atveju taip pat nelaikytinas netikėtu.

Teismas taip pat nesutinka, kad 2021 m. gegužės 24 d. raštas gali turėti esminės reikšmės nagrinėjant civilinę bylą, kadangi reikalavimai dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo bei termino savavališkos statybos padariniams pašalinti yra savarankiški.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, kadangi konstatavęs savavališką statybą, turėjo nustatyti terminą per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai. Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymo, Įstatymas neįpareigoja teismo konstatavus savavališkos statybos faktą, savo iniciatyva nustatyti ir terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjo (ieškovo) P. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5-328/2018 nėra teisinio pagrindo. Atmestinas pareiškėjo prašymas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo (ieškovo) P. J. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5-328/2018.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.