- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-251-777/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00192-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Statybos inspekcija) 2020 m. vasario 27 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA‑30-200227-00012, 2020 m. vasario 28 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-200228-00012, 2020 m. kovo 2 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-00010; priteisti ieškovei iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. 2016 m. sausio 26 d. servituto sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovei suteikta teisė naudotis miško sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovės naudai yra nustatytas servitutas – teisė miško sklype tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis daiktas), ir kelio servitutas – teisė miško sklypu važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas). Pažymėjo, kad teritorijų planavimo dokumentais (specialiuoju planu ir detaliuoju planu) privalomai nustatyta, kad įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės per miško sklypą nustatyto servituto vietoje.
2.2. Ieškovė šiuo keliu buvo pradėjusi naudotis, tačiau servitutinio kelio vieta buvo šlapia ir automobiliai pradėjo klimpti, todėl teko sustiprinti šio kelio gruntą, užpilant smulkios skaldos. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai papiltą skaldą miško sklype traktuoja kaip II grupės nesudėtingąjį susisiekimo komunikacijos inžinerinį statinį. Ieškovė tvirtina, kad miško sklype nestatė jokio statinio ir neatliko jokių statybos darbų, o tik užsakė skaldą, kuri buvo atvežta ir išpilta ant žemės kelio servituto vietoje.
2.3. Smulki skalda yra birus daiktas, todėl pats savaime neturi laikančių konstrukcijų. Teigia, kad jei smulki skalda būtų panaudota sumaišant ją su betonu ir kelio servituto vietoje būtų liejamas betonas, tai tokia danga, tapusi tvirta medžiaga, būtų laikančioji konstrukcija ir, jei tokia danga gali būti pripažinta nekilnojamuoju daiktu, tai atitiktų statinio apibrėžimą. Mano, jog, atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, skalda Civilinio kodekso 1.98 straipsnio prasme yra kilnojamasis daiktas, todėl, ieškovės požiūriu, Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies prasme nelaikytina statiniu. Teigia, jog jei skalda nėra statinys, tai jos pylimas ant žemės nelaikytinas statybos darbais Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalies prasme ar statyba Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalies prasme, tuo labiau savavališka statyba Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies prasme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmetė.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad valstybinio miško kelio atkarpa, ant kurios ieškovė užpylė skaldą, yra 5 m pločio ir 102 m ilgio. Pažymėjo, kad šios atkarpos matmenys yra pakankamai dideli, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad, norint perkelti įrengtą statinį į kitą vietą, jį būtina išardyti. Padarė išvadą, kad, tokį objektą išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas. Akcentavo, kad ieškovės įrengtas privažiuojamasis kelias turi patvarų sąlytį su žeme.
4.2. Nurodė, kad ieškovės įrengtas vidaus privažiuojamasis kelias pakankamai taisyklingos konfigūracijos, ji yra įprasta tokio inžinerinio statinio (keliams) formai, kelio danga buvo įrengta, asmenims vykdant statybos darbus vietoje, naudojant statybinę medžiagą – smulkią skaldą.
4.3. Nurodė, kad iš kartu su faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu pateiktų fotofiksacijų, dangų plano, situacijos schemos akivaizdžiai matyti, kad ginčo vietoje yra įrengtas vidaus privažiuojamasis kelias. Padarė išvadą, kad ieškovė, siekdama sukurti tokį kelią prie jai priklausančių pastatų, nors pati ir neigia, turėjo atlikti statybos darbus vietoje (atvežti skaldos, pašalinti dalį žemės, ją išvalyti, išlyginti, sudrėkinti, sutankinti skaldą ir ją išlyginti, padaryti sankasas ir kt.).
4.4. Teigia, jog iš Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19 (patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 25 įsakymu Nr. V-16) nuostatų matyti, kad vietinės reikšmės kelio (šiuo atveju vidaus kelio) danga taip pat gali būti ir žvyras ir skalda, todėl laikė, kad ši aplinkybė nepaneigia galimybės ieškovės įrengtą kelio dangą, pasirenkant statybinę medžiagą – skaldą, priskirti vienai iš statinio rūšių, t. y. susisiekimo komunikacijos inžineriniam statiniui.
4.5. Nurodė, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog ieškovė atliko statybos darbus, t. y. naujai pastatė II grupės nesudėtingąjį susisiekimo komunikacijos inžinerinį statinį (vidaus privažiuojamąjį kelią) kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje, jų apsaugos zonoje, rekreacinių miškų teritorijoje, (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies U2 vertybės teritorijoje, o tam, remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, privalomi statybą leidžiantys dokumentai. Konstatavo, jog ieškovė klysta teigdama, kad jos įrengtam ginčo inžineriniam statiniui įrengti nereikia turėti statybą leidžiančių dokumentų.
4.6. Nurodė, jog iš savavališkos statybos akto matyti, kad jame yra nurodyta statinio, dėl kurio konstatuota savavališka statyba, statybos rūšis (naujo statinio statyba), paskirtis (vidaus kelias), pavadinimas (vidaus privažiavimo kelias), kategorija (nesudėtingas), tiksli savavališkos statybos vieta, savavališkai pastatyto naujo statinio matmenys, kurie užfiksuoti patikrinimo akte ir prie jo pridėtoje situacijos schemoje, dangų plane, nurodyta įrengto kelio dangos rūšis (smulki skalda), atlikta fotofiksacija, detaliai aprašyta pažeidimo esmė, pateiktos nuorodos į teisės aktų pažeidimus. Pažymėjo, kad skundžiamuose privalomuosiuose nurodymuose taip pat yra aiškiai suformuluoti reikalavimai, nurodytos faktinės aplinkybės, teisės normos, kurių pagrindu jie surašyti. Konstatavo, jog tiek savavališkos statybos aktas, tiek privalomieji nurodymai atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatytus reikalavimus.
4.7. Nustatė, kad 2020 m. vasario 5 d. ieškovės laikinai einantis pareigas direktorius E. V. atsakovei pateikė paaiškinimą dėl servitutinio įvažiavimo įrengimo, jame nurodė, kad „dėl privažiavimo raštiškai kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, tačiau į jos pateiktus prašymus atsakyta nebuvo. Kadangi buvo visiškai izoliuoti nuo svečių atvykimo su asmeniniu transportu į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, klostėsi ypatingai nepalanki situacija ieškovės verslui. Siekiant išspręsti susidariusią nepalankią situaciją, ieškovė buvo priversta įsirengti nesudėtingą statinį, privažiavimo kelią“. Iš šio ieškovės paaiškinimo turinio nusprendė, kad ji pripažįsta, jog, negavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymo dėl privažiuojamojo kelio įrengimo, pati įsirengė privažiuojamąjį kelią, kurį įvardija kaip nesudėtingą statinį. Padarė išvadą, jog ieškovė suprato, kad savavališkai atliko statybos darbus, įrengė privažiuojamąjį kelią – nesudėtingą statinį, neturėdama statybos leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. vasario 27 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-200227-00012, 2020 m. vasario 28 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-200228-00012, 2020 m. kovo 2 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-00010; arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad teismas byloje neišsiaiškino ir nenustatė, ar inspekcijos surašytas privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo būtų įvykdytas vien tik pašalinus skaldą nuo miško vidaus kelio, o gal būtina sutvarkyti miško sklypą taip, kad bendrovė nebegalėtų patekti prie jai priklausančio turto (žemės sklype (duomenys neskelbtini)). Mano, jog teismas nesuprato ne tik bendrovės argumentų, bet ir inspekcijos, todėl teigia, kad, atmetus ieškinį, bendrovė praras galimybę naudotis savo pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nes nebegalės patekti prie jo.
6.2. Teigia, jog Statybos inspekcija neįrodinėjo tų faktinių aplinkybių, kurios yra esminės šiai bylai teisingai išspręsti, t. y. skaldos kaip medžiagos atitikties statinio sąvokai, kokia ginčo kelio sandara ir kas joje pripažintina laikančiąja kelio konstrukcija. Akcentuoja, jog Statybos inspekcijos vienintelis argumentas per visą bylinėjimosi laikotarpį buvo tai, kad iš pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad tai yra kelias, nes skaldos plotas pamatuotas ir jis pakankamai didelis, atitinka plotą, kuris priskirtinas vietinės reikšmės IIIv kategorijos II grupės nesudėtingajam susisiekimo komunikacijos inžineriniam statiniui. Pažymi, jog teismas tam pritarė, neatsižvelgdamas į tai, kad bendrovės atstovas nuolat aiškino, jog skaldos užpylimas ant žemės nelaikytinas statyba, nes skalda nėra nei nekilnojamasis daiktas, nei turi laikančiąsias konstrukcijas, todėl padarė išvadą, kad pagal teisės aktus pati skalda nelaikytina statiniu.
6.3. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo pareigą nepagrįstai užkrovė vien tik bendrovei, nuo įrodinėjimo pareigos atleisdamas Statybos inspekciją. Mano, jog tuo buvo pažeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojama praktika, kad tokiose bylose ne tik teismas turi būti aktyvus, bet ir asmuo, ginantis viešąjį interesą, privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl statybos padarinių kraštutinėmis priemonėmis pašalinimo.
6.4. Ieškovė neigia, kad, siekdama sukurti kelią prie jai priklausančių pastatų, ji atliko statybos darbus vietoje (t. y. atvežė skaldos, pašalino dalį žemės, ją išvalė, išlygino, sudrėkino, sutankino skaldą ir ją išlygino, padarė sankasas ir kt.). Atkreipė dėmesį, jog Statybos inspekcija nurodė, kad ji vietoje netyrė, kokie buvo atlikti darbai, tik padarė nuotraukas ir pamatavo išpiltos skaldos plotą, o teismas šiuos darbus įvardijo be jokių įrodymų, t. y. menamai tam, kad tokį privažiuojamąjį kelią galėtų be jokių tyrimų pavadinti statiniu, nes jei tokie darbai (pvz., sankasos supylimas) nebūtų atlikti, teismas negalėtų išpiltos skaldos pavadinti statiniu.
6.5. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad skalda tvirtai susijungė su žeme. Teigia, jog yra priešingai, kadangi iš nuotraukų matyti, kad ji laisvai šokinėja iš po automobilių ratų, iš po pėsčiųjų batų, nes šalia kelio yra daug laisvų be tvarkos išsibarsčiusių akmenukų. Ieškovės atstovas teisme nurodė, kad skalda nebuvo nei tankinama, nei jai sutvirtinti buvo naudojama kokia nors rišamoji medžiaga, o vaikai, vaikščiodami šiuo keliuku, laisvai renka skaldos akmenukus ir juos tampo po visą Palangą.
6.6. Nurodė, kad Statybos inspekcija atsisakė į bylą teikti faktus apie ginčo kelio sandarą ir statybos procesą, o teismas atsisakė tenkinti ieškovės atstovo prašymą apklausti kaip liudytoją Statybos inspekcijos darbuotoją, vietoje matavusį ginčo kelią ir padariusį nuotraukas bei surašiusį skundžiamus aktus. Padarė išvadą, kad teismas ne tik nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų, bet ir pats teismas nebuvo aktyvus ir įrodymų nerinko, nežiūrint to, kad byloje yra ginčas dėl viešojo intereso, dėl esminių faktinių aplinkybių. Mano, kad teismas buvo šališkas ir atstovavo tik Statybos inspekcijai, be jokių pagrįstų argumentų atmesdamas ieškovės atstovo teiginius.
6.7. Nurodė, jog nėra aišku, ar Statybos inspekcijos skundžiamais aktais reikalaujama pašalinti tik skaldą, kuri, Statybos inspekcijos nuomone, yra vietinės reikšmės IIIv kategorijos II grupės nesudėtingasis susisiekimo komunikacijos inžinerinis statinys, ar ir patį servitutinį kelią, kuris yra vidaus miško keliukas, taip pat 5 m x 102 m ploto, esantis po skalda. Teigia, jog lieka neaišku, kaip tinkamai įvykdyti Statybos inspekcijos reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar pašalinti tik skaldą, ar pašalinti ir žemę, esančią po skalda.
6.8. Nurodė, kad skundžiamuose aktuose nėra pateikti jokie duomenys, kurie įtikinamai patvirtintų, kad skalda yra statinys, nemotyvuota, kodėl skalda laikytina nekilnojamuoju daiktu ir kodėl ji yra laikančioji konstrukcija. Mano, jog tai, kad nebuvo nustatytos tikrosios faktinės aplinkybės apie ginčo kelio sandarą, lėmė netinkamą savavališką statybą reglamentuojančių teisės aktų taikymą, o nemotyvavus priimtų sprendimų (skundžiamų aktų), ir patys pareigūnai nesuprato, kad jie suklydo ir birią medžiagą įvardijo kaip statinį. Padarė išvadą, kad skundžiamieji aktai neatitinka jiems Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo subjektų (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad pagal Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles KPT SDK 19, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-16, kelio danga gali būti asfalto, betono, trinkelių, plytelių bei žvyro (dangos sluoksnis be rišiklių) (9 punktas), o vietoje dangos mažo eismo intensyvumo keliuose ant pagrindo sluoksnio be rišiklių gali būti numatomas paviršiaus apdaro sluoksnis pagal 12 lentelę (naudojant skaldos pagrindo sluoksnį). Nusprendė, kad vietinės reikšmės kelio (šiuo atveju vidaus kelio) danga taip pat gali būti ir žvyras ir skalda, todėl mano, kad ši aplinkybė nepaneigia galimybės ieškovės įrengtą kelio dangą, pasirenkant statybinę medžiagą – skaldą, priskirti vienai iš statinio rūšių, t. y. susisiekimo komunikacijos inžineriniam statiniui.
8.2. Nurodė, kad ieškovės atlikti statybos darbai, pasirenkant ir panaudojant statybos produktą – smulkią skaldą sukėlė objektyvias pasekmes – sukurtas nekilnojamasis daiktas – susisiekimo komunikacijos inžinerinis statinys (vidaus privažiuojamasis kelias). Atkreipė dėmesį, kad, remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalies nuostata, statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Padarė išvadą, kad ieškovės veiksmai / atlikti darbai vietoje yra priežastiniu ryšiu susiję su naujai pastatyto susisiekimo komunikacijos inžinerinio statinio atsiradimo faktu.
8.5. Mano, kad ieškovės pateiktas teismų praktikos pavyzdys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-230-662/2019) šioje byloje vertinamuoju aspektu nėra tikslus, kadangi laikino pastato sumontavimas vietoje ir kelio statyba skiriasi tiek technologiškai, tiek teisės aktų reglamentavimu, todėl nėra adekvatu lyginti gamykloje pagamintą laikiną pastatą, sumontuotą vietoje, su savavališkai nutiestu vietinės reikšmės keliu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vertina, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės Statybos inspekcijos surašytą savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei yra suteikta teisė naudotis miško sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei yra nustatytas servitutas – teisė miško sklype tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis daiktas), ir kelio servitutas – teisė miško sklypu važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas). Šie servitutai nustatyti bei patvirtinti notariškai 2016 m. sausio 26 d. servituto sutartimi Nr. JD-226. Pagal nustatytus servitutus į (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą numatomas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės servitutiniu keliu per miško sklypą. 2016 m. sausio 26 d. servituto sutartimi Nr. JD-226, servituto davėjas (Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos) ir servituto gavėjas (ieškovė) susitarė, kad servituto davėjas neatlygintinai suteikia teisę servituto gavėjui tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas 325 kv. m) ir kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku su visomis iš šio servituto kylančiomis teisėmis ir pareigomis.
13. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. vasario 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius, reaguodamas į Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, 2020 m. vasario 4 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą valstybiniame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-94-(5.63) užfiksuota, kad per miško ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje nutiestas penkių metrų žvyruotas kelias į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
14. 2020 m. vasario 12 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, gavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos pranešimą apie tai, kad valstybiniame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galbūt neteisėtai įrengiamas kelias, jungiantis (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat atliko patikrinimą. 2020 m. vasario 12 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. BIPA-30-200212-00013 užfiksuoti patikrinimo rezultatai, nurodant, kad tikrinamame valstybiniame žemės sklype, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje, jų apsaugos zonoje, rekreacinių miškų teritorijoje, (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies U2 vertybės teritorijoje, įrengiamas apie penkių metrų pločio ir 102 m ilgio smulkios skaldos vietinės reikšmės IIIv kategorijos II grupės nesudėtingasis susisiekimo komunikacijos inžinerinis statinys – vidaus privažiuojamasis kelias, jungiantis (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), neturint parengto projekto ir negavus privalomo statybą leidžiančio dokumento, kaip nustato statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.2 punktas; statybos darbai atlikti 2020 metais.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), jos taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.).
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog ieškovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, be to, pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišsiaiškino faktinių aplinkybių, kurios yra esminės šiai bylai teisingai išspręsti, todėl nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės išpilta skalda atitinka statinio apibrėžimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
17. Akcentuotina, jog statinio sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 84 dalyje. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai: 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme.
18. Statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, taip pat pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).
19. Apeliaciniu skundu iš esmės teigiama, jog teismas nesiaiškino skaldos kaip medžiagos atitikties statinio sąvokai, taip pat nenurodė, kokia ginčo kelio sandara ir kas joje pripažintina laikančiąja kelio konstrukcija, todėl mano, jog Statybos inspekcija negalėjo surašyti ginčo savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Vertinant aplinkybes dėl skaldos, kaip medžiagos, atitikties statinio sąvokai svarbu pažymėti, kad įstatymas numato, jog kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis (CK 4.2 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju tai reiškia, jog pati skalda, kaip statybinė medžiaga, nevertintina kaip statinys, tačiau nustačius, jog ieškovė, atlikdama statybos darbus, kurių metu panaudojo skaldą kaip statybinę medžiagą, sukūrė nekilnojamąjį daiktą – inžinerinį statinį – vidaus privažiuojamąjį kelią, būtų pagrindas konstatuoti, jog būtent ieškovė vykdė savavališką statybą.
20. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tikrinamame ginčo valstybiniame žemės sklype, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje, jų apsaugos zonoje, rekreacinių miškų teritorijoje, (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies U2 vertybės teritorijoje, įrengiamas apie penkių metrų pločio ir 102 m ilgio smulkios skaldos vietinės reikšmės IIIv kategorijos II grupės nesudėtingasis susisiekimo komunikacijos inžinerinis statinys – vidaus privažiuojamasis kelias, jungiantis (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), neturint parengto projekto ir negavus privalomo statybą leidžiančio dokumento, kaip nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.2 punkte (2020 m. vasario 12 d. statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktas Nr. BIPA-30-200212-00013). Šio patikrinimo pagrindu ieškovei buvo surašytas 2020 m. vasario 27 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA‑30-200227-00012, 2020 m. vasario 28 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-200228-00012 bei 2020 m. kovo 2 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-00010. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovė, gavusi skundą bei atlikusi patikrinimą, nustatė pažeidimo faktą, t. y. nustatė ir detaliai aprašė pažeidimo esmę, todėl turėjo teisinį pagrindą surašyti savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus.
21. Be to, aplinkybes, kad ginčo kelias iš esmės atitinka vietinės reikšmės IIIv kategorijos II grupės nesudėtingo susisiekimo komunikacijos inžinerinio statinio – vidaus privažiuojamojo kelio elementus, patvirtina ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas teisinis reglamentavimas, kuriame nurodyta, jog vidaus kelias – tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Vadovaujantis kelių techniniu reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – KTR) 10 punkto nuostata, pagal parametrus, eismo sąlygas ir eismo intensyvumą vietinės reikšmės keliai skirstomi į Iv–IIIv kategorijos kelius. KTR 1 lentelėje „Automobilių kelių klasifikacija pagal kategorijas ir reikšmes“ nurodyta, jog šiuo atveju įrengtas kelias priskiriamas IIIv kategorijos keliams. To paties KTR 7 lentelėje „Automobilių kelių skersinių profilių parametrai“ detalizuojami parametrai (kelio plotis / eismo juostų skaičių / eismo juostų plotis), kurie patvirtina ieškovės savavališkai įrengto kelio priskyrimą prie vietinės reikšmės IIIv kategorijos kelio.
22. Nors ieškovė teigia, jog teismas nenurodė, kokia ginčo kelio sandara ir kas joje pripažintina laikančiąja kelio konstrukcija, tačiau šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Akcentuotina, jog sprendžiant klausimą dėl statinio sudedamųjų dalių būtina įvertinti tai, kad ne visi statinio elementai yra matomi plika akimi. SĮ 2 straipsnio 36 dalis numato, jog paslėptos statinio konstrukcijos – tai vėliau sumontuotomis kitomis konstrukcijomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu paslėptos konstrukcijos. Tai reiškia, jog, 2020 m. vasario 12 d. atlikto patikrinimo metu ginčo keliui esant jau nutiestam (užbaigtam) ir atsižvelgiant į tai, kad ginčo kelias nutiestas be projektinės dokumentacijos, darytina išvada, jog objektyviai nėra galimybės nustatyti, iš kokių medžiagų inžinerinis statinys yra pastatytas ir kokie sprendiniai šio statinio statyboje panaudoti. Nors objektyviai įvertinti ginčo kelio laikančiąsias konstrukcijas bei kelio sandarą bus galima tik šį statinį išardžius, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktas ginčo kelio fotonuotraukas bei ieškovės paaiškinimus, kad ginčo keliu ne tik vaikšto žmonės, bet ir važiuoja lengvieji automobiliai bei specialusis, t. y. sunkiasvoris, transportas, daro išvadą, kad be laikančiųjų konstrukcijų toks kelias negalėtų būti eksploatuojamas.
23. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovė neatliko statybos darbų, susijusių su kelio tiesimu. Teigia, jog ji tik paskleidė skaldą, tačiau jokių kitų darbų neatliko. Iš į bylą pateiktų fotofiksacijų matyti, kad ginčo kelias yra taisiklingos formos (visas kelias yra maždaug 5 metrų pločio bei 102 metrų ilgio), kelio danga tolygiai suspausta (jei danga, kaip teigia ieškovė, būtų suspausta tik pravažiuojančių automobilių, būtų matomos kelio provėžos, o jų šiuo atveju nėra matyti), tai iš esmės atitinka teisės aktuose nustatytus vietinės reikšmės IIIv kategorijos II grupės nesudėtingo susisiekimo komunikacijos inžinerinio statinio – vidaus privažiuojamojo kelio požymius. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, konstatuoja, jog yra akivaizdu, kad tiesiant ginčo statinį – vidaus privažiuojamąjį kelią statybos darbai buvo atlikti, todėl apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovė neatliko statybos darbų, atmeta kaip nepagrįstus.
24. Taip pat nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas byloje neišsiaiškino ir nenustatė, ar inspekcijos surašytas privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo būtų įvykdytas vien tik pašalinus skaldą nuo miško vidaus kelio, o gal būtina sutvarkyti miško sklypą taip, kad bendrovė nebegalėtų patekti prie jai priklausančio turto ((duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype). Mano, jog, atmetus ieškinį, bendrovė praras galimybę naudotis savo pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nes nebegalės patekti prie jo. Akcentuotina, jog ieškovei 2016 m. sausio 26 d. servituto sutartimi Nr. JD-226 nustatytas kelio servitutas – teisė miško sklypu važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), nėra panaikintas, todėl akivaizdu, jog ieškovė turės galimybę patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio sklypo. Taip pat pažymėtina, jog jei ieškovei nėra aiškus teismo sprendimas, ji turi teisę įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo išaiškinimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, priimtas sprendimas yra aiškus, nustatyti įpareigojimai konkretūs. Akivaizdu, jog nei priimtame teismo sprendime, nei atsakovės surašytame savavališkos statybos akte bei privalomuosiuose nurodymuose nėra privaloma nurodyti kiekvieno veiksmo, kurį turi atlikti pažeidimą padaręs asmuo.
25. Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą užkrovė vien tik bendrovei, nuo įrodinėjimo pareigos atleisdamas Statybos inspekciją. Mano, jog tuo buvo pažeista LAT formuojama praktika, kad tokiose bylose ne tik teismas turi būti aktyvus, bet ir asmuo, ginantis viešąjį interesą, privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl statybos padarinių kraštutinėmis priemonėmis pašalinimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė, įrodinėdama savavališkos statybos faktą, šias aplinkybes grindžia rašytiniais bylos įrodymais bei žodiniais paaiškinimais, t. y. į bylą yra pateikti atsakovės surašytas 2020 m. vasario 27 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA‑30-200227-00012, 2020 m. vasario 28 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-200228-00012 bei 2020 m. kovo 2 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-00010. Šiuose rašytiniuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta statinio, dėl kurio konstatuota savavališka statyba, statybos rūšis (naujo statinio statyba), paskirtis (vidaus kelias), pavadinimas (vidaus privažiavimo kelias), kategorija (nesudėtingas), tiksli savavališkos statybos vieta, savavališkai pastatyto naujo statinio matmenys, kurie užfiksuoti patikrinimo akte bei prie jo pridėtoje situacijos schemoje, dangų plane, nurodyta įrengto kelio dangos rūšis (smulki skalda), atlikta fotofiksacija, detaliai aprašyta pažeidimo esmė, pateiktos nuorodos į teisės aktų pažeidimus. Skundžiamuose privalomuosiuose nurodymuose taip pat yra aiškiai suformuluoti reikalavimai, nurodytos faktinės aplinkybės, teisės normos, kurių pagrindu jie surašyti, statybos valstybinę priežiūrą atliekantis pareigūnas. Be to, atsakovė šias aplinkybes aiškino tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teikdama paaiškinimus teismo posėdyje. Tuo tarpu ieškovė, be savo deklaratyvių teiginių bei abstrakčių pamąstymų, į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių paneigti atsakovės savavališkos statybos akte bei privalomuosiuose nurodymuose nustatytas aplinkybes.
27. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. turėjo pagrindo konstatuoti, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina atsakovės surašytame savavališkos statybos akte bei privalomuosiuose nurodymuose nustatytas aplinkybes, todėl pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
28. Taip pat nepagrįstais laikytini skundo argumentai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad skalda tvirtai susijungė su žeme. Ieškovės teigimu, situacija yra priešinga, kadangi iš nuotraukų matyti, kad ji laisvai šokinėja iš po automobilių ratų, iš po pėsčiųjų batų, nes šalia kelio yra daug laisvų be tvarkos išsibarsčiusių akmenukų. Atkreipia dėmesį, jog skaldai sutvirtinti nebuvo naudojama jokia rišamoji medžiaga. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog naujai suformuotos kelio atkarpos (5 metrų pločio bei 102 metrų ilgio) matmenys yra pakankamai dideli, o tai suponuoja išvadą, kad, norint perkelti įrengtą statinį į kitą vietą, jį būtina išardyti, o išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardyto kelio negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo tiesiamas. Be to, ginčo kelio patvarų sąlytį su žeme patvirtina ir aplinkybės, jog ieškovės sukurtas objektas neatsiduria kitoje vietoje esant didesniam vėjui ar audrai, kelio danga, kaip ir bet kuri kita (pvz., asfaltas, trinkelės ir pan.), yra atspari įprastoms gamtos jėgoms.
29. Akcentuotina ir tai, jog aplinkybės, kad skaldai sutvirtinti nebuvo naudojama jokia rišamoji medžiaga, nesudaro pagrindo teigti, kad skalda nebuvo tvirtai susijungusi su žeme. Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19 (patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 25 įsakymu Nr. V-16) 9 punkte nustatyta, kad danga gali būti asfalto, betono, trinkelių, plytelių bei žvyro (dangos sluoksnis be rišiklių). Minėtų Taisyklių 10 punkte nurodyta, kad vietoje dangos mažo eismo intensyvumo keliuose ant pagrindo sluoksnio be rišiklių gali būti numatomas paviršiaus apdaro sluoksnis pagal 12 lentelę (naudojant skaldos pagrindo sluoksnį). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog skaldai sutvirtinti nebuvo naudojama jokia rišamoji medžiaga, nekeičia savavališkos statybos akte bei privalomuosiuose nurodymuose padarytų išvadų, todėl konstatuotina, kad šiais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
30. Nors apeliaciniu skundu įrodinėjama, kad atsakovės surašytas savavališkos statybos aktas bei privalomieji nurodymai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais. Tokius argumentus ieškovė iš esmės grindžia tuo, jog savavališkos statybos akte nėra nurodyta motyvų, kaip buvo nustatyta, kad ginčo kelias iš esmės atitinka vietinės reikšmės IIIv kategorijos II grupės nesudėtingojo susisiekimo komunikacijos inžinerinio statinio – vidaus privažiuojamojo kelio požymius. Akcentuotina, jog vien aplinkybės, kad ginčijamuose aktuose nėra pateikta nustatyta kelio kategorijos sąvoka, nereiškia, jog minimi aktai yra neteisėti ir nemotyvuoti. Priešingai, skundžiamame akte yra aiškiai nurodyta statinio, dėl kurio konstatuota savavališka statyba, statybos rūšis (naujo statinio statyba), paskirtis (vidaus kelias), pavadinimas (vidaus privažiavimo kelias), kategorija (nesudėtingas), tiksli savavališkos statybos vieta, savavališkai pastatyto naujo statinio matmenys, kurie užfiksuoti patikrinimo akte bei prie jo pridėtoje situacijos schemoje, dangų plane, nurodyta įrengto kelio dangos rūšis (smulki skalda), atlikta fotofiksacija, detaliai aprašyta pažeidimo esmė, pateiktos nuorodos į teisės aktų pažeidimus. Šios aplinkybės leidžia suprasti, dėl kokio statinio ir kokių pažeidimų buvo priimtas ginčijamas aktas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, įvertinus 2020 m. vasario 27 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-200227-00012, 2020 m. vasario 28 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-200228-00012 ir 2020 m. kovo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-00010 turinį, darytina išvada, jog ginčijami aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.
31. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl termino privalomiesiems nurodymams įvykdyti nustatymo
32. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2020 m. vasario 12 d. Statybos inspekcija, gavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos pranešimą apie tai, kad valstybiniame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galbūt neteisėtai įrengiamas kelias, jungiantis (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) bei atlikusi patikrinimą, kurio metu buvo užfiksuotas savavališkos statybos faktas (2020 m. vasario 12 d. aktas Nr. BIPA-30-200212-00013) surašė ieškovei 2020 m. vasario 27 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-200227-00012, 2020 m. vasario 28 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-200228-00012 ir 2020 m. kovo 2 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-00010. Ieškovei nustatytas 6 mėnesių privalomojo nurodymo įvykdymo terminas (iki 2020 m. rugsėjo 2 d.). Taip pat nustatyta, kad ieškovė, nesutikdama su jai atsakovės surašytais savavališkos statybos aktais bei privalomaisiais nurodymais, įstatymu nustatyta tvarka 2020 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės surašytus minėtus savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus. Ši civilinė byla pirmosios instancijos teismo išnagrinėta 2020 m. gruodžio 7 d. Tai reiškia, jog sprendimas dėl 2020 m. kovo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-0001 priimtas po minėtame privalomajame nurodyme nustatyto termino pasibaigimo.
34. Nustatytos aplinkybės suponuoja, kad ieškovė, pasinaudojusi jai suteikta teise kreiptis į teismą dėl ieškovės manymu pažeidžiamų jos teisių, praleido 2020 m. kovo 2 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-0001 nustatytą 6 mėnesių terminą įpareigojimams įvykdyti. Tai reiškia, jog pasinaudojus teise į teisminę gynybą bei užtrukus teisminiam nagrinėjimui, ieškovė iš esmės nebetenka galimybės geranoriškai įvykdyti 2020 m. kovo 2 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-0001 nustatytų įpareigojimų, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija prieštarautų vieniems svarbiausių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi ieškovės įstatymų nustatytų teisių įgyvendinimas iš esmės pablogintų jos padėtį.
35. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas nustato procedūras, kurios gali būti atliekamos siekiant savavališkos statybos įteisinimo, t. y. asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog šios teisės ieškovei išaiškintos tiek 2020 m. kovo 2 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-0001, tiek ir 2020 m. kovo 3 d. lydraštyje dėl dokumentų siuntimo (duomenys neskelbtini) Nr. (16.51)2D-2991.
36. Pažymėtina, jog statybą leidžiančio dokumento gavimas taip pat reiškia, jog asmuo pašalino savavališkos statybos padarinius, todėl nesuteikus ieškovei galimybės pačiai įvykdyti 2020 m. kovo 2 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-0001 nustatytų įpareigojimų, jos pasirinktu būdu (nugriaunant savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkant statybvietę, arba gaunant statybą leidžiantį dokumentą), pažeistu ne tik ieškovės teises, tačiau ir pagrindinius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ieškovei nustatytinas naujas (6 mėnesių) 2020 m. kovo 2 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-0001 nustatytiems įpareigojimams atlikti terminas iki 2021 m. rugsėjo 10 d. (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, tačiau nustatytinas naujas 2020 m. kovo 2 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-0001 nustatytiems įpareigojimams atlikti terminas iki 2021 m. rugsėjo 10 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nustatyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. kovo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-0001 įvykdymo terminas – 2021 m. rugsėjo 10 d.