- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- A-1646-822/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04084-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Ramutė Ruškytė, Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- P. J.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (dabartinis pavadinimas – Lietuvos administracinių ginčų komisija) pirmininko sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininko 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 2R-348(4R-592) (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti skundo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. birželio 29 d. potvarkio Nr. P1-57 ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. potvarkio Nr. P1-76 (toliau abu kartu – ir ginčijami potvarkiai, Potvarkiai) teisėtumo priėmimo klausimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos departamentas) tarnautoja 2014 m. gruodžio 10 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-141210-00061 už tai, kad pareiškėjas pažeidė esminius gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto sprendinius. Inspekcijos Klaipėdos departamentas 2015 m. sausio 7 d. privalomuoju nurodymu Nr. PRN-30-150107-0001 pareikalavo išardyti savavališkai pastatytas rekonstruojamo gyvenamojo namo dalis. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmus, prašydamas panaikinti minėtus Inspekcijos Klaipėdos departamento savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą. Vykstant bylos Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjimui, Inspekcijos Klaipėdos departamento tarnautoja 2017 m. birželio 1 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog privalomajame nurodyme suklysta nurodant ne tas pastato puses (per klaidą sukeistos šiaurinė ir pietinė pusės). Inspekcijos viršininko pavaduotojas 2017 m. birželio 29 d. potvarkiu Nr. P1-57 privalomajame nurodyme ištaisė padarytą techninę klaidą, o 2017 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu Nr. P1-76 ištaisė neatitikimą, esantį 2017 m. birželio 29 d. potvarkio 1 punkte, t. y. potvarkio priėmimo datą. Šiuos potvarkius pareiškėjas nurodo apskundęs Inspekcijos viršininkui, tačiau Inspekcijos 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (1.8)-2D-13248 jo skundai nebuvo tenkinti. Šį Inspekcijos sprendimą pareiškėjas apskundė Komisijai, tačiau Komisijos pirmininko 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 2R-348(4R-592), remiantis Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d., nuo 2018 m. sausio 1 d. pavadinimas – Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas, toliau – ir Administracinių ginčų komisijos įstatymas) 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakyta priimti jo skundą, nurodant, kad privalomasis nurodymas ir jį keičiantys aktai vertintini kaip vienas dokumentas, todėl jo priėmimo ir pakeitimo aplinkybės turėtų būti vertinamos vienoje byloje.
2.2. Pareiškėjas nesutinka su tokiu Komisijos sprendimu, nes ginčas Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmuose vyksta dėl visai kitų administracinių aktų, be to, civilinė byla yra sustabdyta, kol bus išspręstas Inspekcijos 2017 m. birželio 29 d. ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. potvarkių teisėtumo klausimas. Ginčas vyksta ne dėl savavališkos statybos, bet dėl individualaus administracinio akto keitimo tvarkos – ar galima keisti aktą, kuris ginčijamas teisme: ginčijamais potvarkiais yra keičiamos esminės faktinės aplinkybės ir pareigos; jais pakeistas privalomasis nurodymas iš esmės neatitinka surašyto savavališkos statybos akto; Potvarkiai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms dėl klaidų taisymo tvarkos; ginčijamais potvarkiais nebuvo taisoma techninė klaida, toks ištaisymas keičia administraciniu aktu nustatytas asmens teises ir pareigas, nes nurodoma griauti kito pastato kitą dalį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:
3.1. Ginčijami potvarkiai neatsiejamai susiję su teisme ginčijamais savavališkos statybos aktu ir privalomuoju nurodymu, todėl skundžiamas Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, kad administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme arba byla nutraukta. Be to, pareiškėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Inspekcijos Klaipėdos departamento tarnautoja 2015 m. sausio 7 d. privalomuoju nurodymu Nr. PRN-30-150107-0001 nurodė pareiškėjui ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 16 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2014 m. gruodžio 10 d. surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu, prašydamas panaikinti Inspekcijos Klaipėdos departamento 2014 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktą ir 2015 m. sausio 7 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150107-0001. Ieškinio pagrindu Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmuose iškelta civilinė byla Nr. 2-27-328/2019, kuri iki šiol nėra išnagrinėta. Inspekcijos Klaipėdos departamento tarnautoja 2017 m. birželio 1 d. surašė tarnybinį pranešimą Inspekcijos viršininko pavaduotojui, nurodydama, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog privalomajame nurodyme suklysta nurodant pastato puses (sukeista šiaurinė pusė su pietine), ir prašydama vadovaujantis Inspekcijos darbo reglamento, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1V-56 (toliau – ir Inspekcijos darbo reglamentas), 75.2.4 punktu leisti ištaisyti privalomajame nurodyme padarytą klaidą. Inspekcijos viršininko pavaduotojas 2017 m. birželio 29 d. potvarkiu Nr. P1-57, atsižvelgdamas į minėtą tarnybinį pranešimą ir vadovaudamasis VAĮ 35 straipsniu (ginčui aktuali įstatymo redakcija), Inspekcijos darbo reglamento 75.2.4 punktu, pakeitė privalomąjį nurodymą ir jame padarytą techninę klaidą, pakeičiant žodžius „iš pietų pusės“ įrašant „iš šiaurinės pusės“ ir pakeičiant žodžius „ant šiaurinės stogo dalies“ įrašant „ant pietinės stogo dalies“. Inspekcijos viršininko pavaduotojas 2017 m. rugpjūčio 22 d potvarkiu Nr. P1-76(1.19) ištaisė Inspekcijos 2017 m. birželio 29 potvarkio 1 punkte padarytą techninę klaidą pašalinant žodžius „2017 m.“ ir vietoje jų įrašant „2015 m.“. Pareiškėjas dėl šių Inspekcijos viršininko pavaduotojo potvarkių panaikinimo padavė skundą Inspekcijos viršininkui, tačiau 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. (1.8)-2D-13248 jo skundas netenkintas. Pareiškėjas 2017 m. spalio 23 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2017 m. birželio 29 d. potvarkį Nr. P1-57 ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. potvarkį Nr. P1-76, tačiau Komisija šioje byloje ginčijamu Komisijos pirmininko 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 2R-348(4R-592), vadovaudamasi Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Komisijos pirmininkas nurodytu teisiniu pagrindu nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Susiklosčiusi faktinė situacija neatitiko Administracinių ginčų komisijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų sąlygų, kadangi Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamas civilinis, bet ne administracinis ginčas, kuriame pareiškėjas skundžia kitus teisės aktus, t. y. Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjami pareiškėjo reikalavimai panaikinti Inspekcijos Klaipėdos departamento 2014 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktą ir 2015 m. sausio 7 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150107-0001. Tuo tarpu Komisijai pateiktame skunde prašoma panaikinti Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2017 m. birželio 29 d. potvarkį Nr. P1-57 ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. potvarkį Nr. P1-76. Be to, Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamame ginče pareiškėjo reikalavimai grindžiami kitomis aplinkybėmis (argumentais), nei skunde Komisijai reiškiami reikalavimai. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad pareiškėjo skundu Komisijai keliamas ginčas nebuvo tapatus ginčui, nagrinėjamam Klaipėdos apylinkės teisme.
7. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nors ir Komisija netinkamu teisiniu pagrindu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau iš esmės toks procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas vertino, kad šiuo atveju Komisijos pirmininkas turėjo įgaliojimus atsisakyti priimti pareiškėjo skundą Administracinių ginčų komisijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, jog skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai. Pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 1, 7 straipsnius (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) Komisijai buvo priskirta ikiteismine tvarka nagrinėti skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje. Pagal šiame sprendime jau aptartą teismų praktiką, ginčus dėl Inspekcijos privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius kompetentingi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismai, kadangi reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Inspekcijos sprendimai, kuriais keičiami privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat yra tiesiogiai susiję su civiliniais teisiniais santykiais, kadangi tokiais pakeitimais daroma ar gali būti daroma įtaka jau duotiems privalomiesiems nurodymams (jų turiniui, apimčiai), o tai taip pat įtakoja statinio savininko nuosavybės teises ir keičia ar gali pakeisti taikomus šių teisių ribojimus. Teismas laikėsi nuostatos, kad Inspekcijos sprendimai, kuriais keičiami privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, turi būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismams.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad nors pareiškėjas nurodo, jog ginčą jis kelia dėl individualaus administracinio akto keitimo tvarkos – ar galima keisti aktą, kuris ginčijamas teisme, tačiau bendrosios kompetencijos teismas, kaip turintis platesnę kompetenciją, gali įvertinti ir tokius pareiškėjo reiškiamus argumentus (absorbcijos principas). Kartu teismas pažymėjo, kad teismų sistema turi tarnauti tam, jog kilę ginčai būtų išnagrinėti teisingai ir per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 str.). Šio tikslo neatitiktų situacija, kai ginčas dėl Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo būtų nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (šiuo atveju Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmuose), o ginčas dėl Inspekcijos sprendimų pakeisti minėtą privalomąjį nurodymą būtų nagrinėjamas Komisijoje ir, galimai, administraciniame teisme, nors tokie ginčai neatsiejamai susiję ir turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje.
9. Pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui teisė reikalavimus dėl Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2017 m. birželio 29 d. potvarkio Nr. P1-57 ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. potvarkio Nr. P1-76 panaikinimo pareikšti Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-27-328/2019 ir konstatavo, jog Komisijos pirmininkas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 2R-348(4R-592), nors ir nurodė netinkamą teisinį pagrindą, tačiau iš esmės pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:
10.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės ir materialiosios teisės normos, lėmusias neteisingą bylos išsprendimą, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ABTĮ nustatyta tvarka.
10.2. Ginčas kilo viešojo administravimo srityje Inspekcijai keičiant individualių administracinių aktų turinį, t. y. iš administracinių santykių, todėl pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog ginčo esmė yra pati savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra ir byla turi būti nagrinėjama bendros kompetencijos teisme. Nagrinėjamas ginčas yra administracinio pobūdžio dėl Inspekcijos netinkamai taikytos klaidų ištaisymo procedūros, numatytos VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje.
10.3. Administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti (VAĮ 35 str. 1 d.). Pirmiausia, ši teisės norma nenumato galimybės klaidų ištaisymo procedūros pradėti pačiam viešojo administravimo subjektui savo iniciatyva. Antra, ši procedūra gali būti taikoma išskirtinai tik dėl techninių klaidų, nesusijusių su jau asmeniui suteiktų teisių ir nustatytų pareigų keitimu, ištaisymo, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo. Trečia, tokia procedūra išvis negali būti taikoma, kai jau teisme yra ginčijamas norimas taisyti administracinis aktas.
10.4. Inspekcijos Potvarkiais buvo pakeista 2015 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo esmė (tai patvirtino pati Inspekcija savo paaiškinimuose), t. y. pareiškėjui kilo pareiga pašalinti pažeidimus kitoje statinių dalyje, todėl administracinio akto turinys pasikeitė iš esmės ir negali būti laikoma, kad taip buvo ištaisyta tik techninė klaida. Pareiškėjui kilo abejonė, ar Inspekcija tinkamai pritaikė VAĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes tokiu atveju administracinė procedūra dėl galimai savavališkos statybos turėtų būti pradėta iš naujo, tinkamai tiriant visas faktines aplinkybes ir įvertinant, ar tikrai buvo padaryta techninė klaida, o gal tai faktinių aplinkybių konstatavimo klausimas. Tampa neaišku, kurioje pastato vietoje yra padarytas pažeidimas ir toks klaidos ištaisymas, netiriant iš naujo visų aplinkybių, gali lemti, kad pareiškėjui reikės nugriauti ir teisėtai pastatytas pastato dalis. Taip pat pareiškėjas nesupranta, kodėl tokia klaidų ištaisymo procedūra išvis buvo reikalinga, kai tas pats administracinis aktas yra apskųstas teisme ir juo nustatytas faktines aplinkybes tiria teismas, kuris ir nustatys, ar buvo klaida, ar ne, ar reikia taisyti, ar ne šį administracinį aktą.
10.5. Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris reiškia, jog viešojo administravimo subjektas negali panaikinti (pakeisti) savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (VAĮ 3 str.). Inspekcija savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) reguliuojamoje srityje, tačiau nei Statybos įstatyme, nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nenumatyta, kad Inspekcija turi teisę pati panaikinti (pakeisti) savo surašytus savavališkos statybos aktą ir (ar) privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šiuo konkrečiu atveju yra keičiama pareiškėjo pareigų pagal privalomąjį nurodymą apimtis, nurodant nugriauti kito pastato kitą dalį, o tai jau yra faktinio konteksto, kuriame buvo priimtas administracinės procedūros sprendimas, pasikeitimas, atitinkamai turintis įtakos ir šiuo sprendimu nustatytoms pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl ši situacija negali būti laikoma techninio pobūdžio klaida, taisytina VAĮ 35 straipsnio pagrindu. Teismas netinkamai vertino šias aplinkybes, todėl netinkamai taikė ir aiškino VAĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatas.
10.6. Inspekcija, nepriklausomai nuo to, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai nagrinėja privalomojo nurodymo teisėtumo klausimą, pradėjo administracinę procedūrą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, t. y. dėl jame padarytų klaidų ištaisymo. Žinodama, kad tuo pačiu klausimu vyksta ginčas teisme, Inspekcija šios administracinės procedūros nesustabdė (nenutraukė) ir tuo pažeidė VAĮ 27 straipsnio 5 dalį. Tiek Komisija, tiek teismas turėjo užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui teise ir panaikinti Potvarkius, tuo labiau, kad tuo tikslu buvo sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-27-328/2019 nagrinėjimas, kol galutiniu sprendimu bus išspręstas Inspekcijos Potvarkių teisėtumo klausimas. To nepadarius Inspekcijos veiksmų teisėtumo tyrimas teisme būtų beprasmis, nes Inspekcija, matydama, kad jos veiksmai atlikti netinkamai, gali nuolat keisti savo priimtus administracinius aktus bylos nagrinėjimo metu ir taip vilkinti sprendimo byloje priėmimą.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime nurodo:
11.1. Inspekcijos sprendimas, kuriuo keičiamas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150107-0001, tiesiogiai susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, kadangi tokiu pakeitimu daroma įtaka jau duotam privalomajam nurodymui, o taip pat įtakojamos pareiškėjo nuosavybės teisės. Todėl Inspekcijos sprendimai, kuriais keičiami privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, turi būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Nors pareiškėjas nurodo, kad ginčą kelia dėl individualaus administracinio akto keitimo tvarkos, t. y. ar galima keisti aktą, kuris ginčijamas teisme, tačiau bendrosios kompetencijos teismas pagal absorbcijos principą gali įvertinti ir šiuos pareiškėjo reiškiamus argumentus. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme – Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-27-328/2019.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos pirmininko 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad nors Komisija atsisakydama priimti nagrinėti pareiškėjo skundą nurodė netinkamą teisinį pagrindą, t. y. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau iš esmės toks procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, remiantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas vertino, kad šiuo nagrinėjamu atveju Inspekcijos Potvarkiai, kuriais pakeistas Inspekcijos Klaipėdos departamento 2015 m. sausio 7 d. privalomasis nurodymas Nr. PRN-30-150107-0001 pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra tiesiogiai susiję su civiliniais teisiniais santykiais ir Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. 2-27-328/2019, kurioje pareiškėjas ginčija Inspekcijos Klaipėdos departamento 2014 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-141210-00061 ir 2015 m. sausio 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-30-150107-0001, kadangi tokiais pakeitimais daroma ar gali būti daroma įtaka jau duotiems privalomiesiems nurodymams (jų turiniui, apimčiai), o tai taip pat įtakoja statinio savininko nuosavybės teises ir keičia ar gali pakeisti taikomus šių teisių ribojimus. Teismas išaiškino pareiškėjui teisę reikalavimus dėl Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2017 m. birželio 29 d. potvarkio Nr. P1-57 ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. potvarkio Nr. P1-76 panaikinimo pareikšti Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-27-328/2019.
14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad ginčas byloje kilo viešojo administravimo srityje dėl Inspekcijos netinkamai taikytos klaidų ištaisymo procedūros, numatytos VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali įstatymo redakcija), priimant ginčijamus potvarkius. Pareiškėjas teigia, kad Inspekcijos Potvarkiais buvo pakeista 2015 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-30-150107-0001 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo esmė, t. y. pareiškėjui kilo pareiga pašalinti pažeidimus kitoje statinių dalyje, todėl administracinio akto turinys pasikeitė iš esmės ir negali būti laikoma, kad taip buvo ištaisyta tik techninė klaida. Pareiškėjui kilo abejonė, ar Inspekcija tinkamai pritaikė VAĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes tokiu atveju administracinė procedūra dėl galimai savavališkos statybos turėtų būti pradėta iš naujo, tinkamai tiriant visas faktines aplinkybes ir įvertinant, ar tikrai buvo padaryta techninė klaida.
15. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.
16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2017 m. birželio 29 d. potvarkį Nr. P1-57 ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. potvarkį Nr. P1-76 teismingumo bendrosios kompetencijas ar administraciniam teismui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus vertins tik šiuo aspektu, nepasisakydama dėl argumentų, susijusių su ginčijamų patvarkymų teisėtumu ar pagrįstumu.
17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Inspekcijos 2017 m. birželio 29 d. potvarkį Nr. P1-57 ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. potvarkį Nr. P1-76, skundą iš esmės grįsdamas argumentais dėl netinkamo VAĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo (Komisijos byla, b. l. 1–7). Komisija ginčijamame sprendime nurodė, kad iš pateikto skundo ir prie jų pateiktų dokumentų matyti, jog Potvarkiai ištaisytos klaidos, padarytos Inspekcijos Klaipėdos departamento 2015 m. sausio 7 d. privalomajame nurodyme Nr. PRN-30-150107-0001, o Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-27-328/2019 dėl Inspekcijos Klaipėdos departamento 2014 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-141210-00061 ir 2015 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-30-150107-0001 panaikinimo. Komisija sprendė, kad 2015 m. sausio 7 d. privalomasis nurodymas Nr. PRN-30-150107-0001 ir jį keičiantys Potvarkiai turėtų būti vertinami vienoje byloje, dėl ko pareiškėjo skundą atsisakė priimti Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad Komisija turėjo pareiškėjo skundą atsisakyti nagrinėti Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o pareiškėjas reikalavimą dėl Potvarkių panaikinimo turėtų pareikšti Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-27-328/2019. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad bendrosios kompetencijos teismas minėtoje civilinėje byloje galėtų įvertinti pareiškėjo reiškiamus argumentus dėl individualaus administracinio akto keitimo tvarkos, t. y. tinkamo VAĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo (absorbcijos principas).
18. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 22 str. 1 d.), o administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą, ar byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ar administraciniame teisme, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis (CPK 36 str. 2 d., ABTĮ 22 str. 2 d.). Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-989/2000). Šią principinę nuostatą yra ne kartą nurodžiusi ir Specialioji teisėjų kolegija savo priimtose nutartyse (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą byloje J. Š. ir kiti v. Č. S. ir kiti.; 2004 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2003 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą byloje R. G., I. G. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt.).
19. Specialioji teisėjų kolegija bylų rūšinio teismingumo klausimams spręsti yra ne kartą nurodžiusi, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Statybos įstatyme. Ginčijant savavališkos statybos aktą ir / ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas (anksčiau galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 281 straipsnio dalies 1 punktas (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) ir tokie ginčai teismingi bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 15 d. nutartį Nr. T-8/2018).
20. Šiuo nagrinėjamu atveju ginčijamais potvarkiais buvo ištaisytos klaidos Inspekcijos Klaipėdos departamento 2015 m. sausio 7 d. privalomajame nurodyme Nr. PRN-30-150107-0001, kuris kartu su 2014 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-141210-00061 yra ginčijami Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-27-328/2019. Taigi nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai esant pradėtam teisminiam procesui bendrosios kompetencijos teisme dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo buvo priimti potvarkiai, kuriais ištaisytos klaidos privalomajam nurodyme ir kuriuos pareiškėjas siekia apskųsti kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Nors pareiškėjas teigia, kad ginčas byloje kilo viešojo administravimo srityje dėl Inspekcijos netinkamai taikytos klaidų ištaisymo procedūros, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Potvarkiai šiuo nagrinėjamu atveju yra tiesiogiai susiję su 2015 m. sausio 7 d. privalomuoju nurodymu Nr. PRN-30-150107-0001 ir 2014 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-141210-00061, kurie ginčijami bendrosios kompetencijos teisme, nes jais daroma ar gali būti daroma įtaka jau duotam privalomajam nurodymui (o turiniui, apimčiai), o tai įtakoja statinio savininko (pareiškėjo) nuosavybės teises ir keičia ar gali pakeisti taikomus šių teisių ribojimus. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nors pareiškėjo ginčijami Potvarkiai yra priimti viešojo administravimo subjekto, tačiau sukelia civilines teisines pasekmes, todėl pagal savo esmę yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais (Potvarkiai tampa privalomojo nurodymo sudedamąja dalimi, kadangi jais buvo tikslintas privalomojo nurodymo turinys). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-27-328/2019 pareikšti reikalavimai vertintini kaip pagrindiniai, o atsakovo priimti Potvarkiai turi įtakos skundžiamo 2015 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-30-150107-0001 turiniui, kuris yra sudedamoji civilinės bylos dalyko dalis. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti absorbcijos principą, nes bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio, o byloje esant skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimams, dominuoja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai.
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išvada, jog pareiškėjas Potvarkius turi teisę skųsti tikslindamas reikalavimus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-27-328/2019, pareiškėjo teisinės padėties nepablogina, tačiau, priešingai, nagrinėjant visus pareiškėjo ginčijamus Inspekcijos priimtus sprendimus, susijusius su savavališkos statybos civiliniais teisiniais santykiais, būtų pasiektas greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimas, pats procesas būtų operatyvesnis ir ekonomiškesnis. Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą dėl Komisijos pirmininko 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 2R-348(4R-592) panaikinimo atmetė, išaiškindamas, jog pareiškėjas Potvarkių teisėtumą ir pagrįstumą turėtų ginčyti toje pačioje byloje kaip ir savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą.
22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Išaiškinti pareiškėjui P. J., kad jis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2017 m. birželio 29 d. potvarkį Nr. P1-57 „Dėl 2015 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150107-0001 pakeitimo“ ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. potvarkį Nr. P1-76 „Dėl 2017-06-29 potvarkio Nr. P1-57(1.19) pakeitimo“ turi teisę ginčyti Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-27-328/2019.
Nutartis neskundžiama.