Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 1.2.14.12.2.1; 1.2.29.1.1; 1.2.29.9; 2.1.7.4; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4

2024 m. gegužės 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvydo Zederštremo,

dalyvaujant prokurorams Virgilijui Lazauskui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM), Jaunučiui Vailioniui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

nukentėjusiosios atstovui advokatui Arūnui Bertuliui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Raimundui Jurkai (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal BK 189 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir A. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant kalėjime. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2020 m. sausio 14 d. 14 val. iki 2020 m. sausio 16 d. 13.37 val. (dvi paros), nuo 2022 m. sausio 25 d. 14.30 val. iki 2022 m. sausio 27 d. 12.10 val. (viena para), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iš A. K. priteista 12 039 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės A. P. naudai.

Nuosprendžiu proceso išlaidomis pripažintos A. P. patirtos 3 855 Eur išlaidos advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti ir traktoriaus puspriekabės „AND BM20“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidos. A. P. išlaidos už advokato padėjėjos teisines paslaugas priteistos lygiomis dalimis (po 1 285 Eur) iš I. R., R. R. ir A. K. Traktoriaus puspriekabės „AND BM20“ transportavimo ir saugojimo išlaidos priteistos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui lygiomis dalimis (po 76,77 Eur) iš I. R., R. R. ir A. K.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas I. R., o R. R., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

1.1. veikdamas bendrininkų grupe su kitu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą įgyti ir realizuoti nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą – traktoriaus puspriekabę, žinodamas, kad traktoriaus puspriekabė gauta nusikalstamu būdu ir yra be dokumentų, 2021 lapkričio 26 d., tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš R. R. įgijo A. P. priklausančią traktoriaus puspriekabę ,,AND BM20”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytu būdu nugabeno į savo tėvui A. K. priklausantį garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kur traktoriaus puspriekabę perdažė žalios spalvos dažais, nuėmė valstybinį numerį ir 2021 m. gruodžio mėnesio pradžioje, bet ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 7 d., puspriekabę realizavo, tai yra pardavė kaip puspriekabę „Bronco WNDC30“ V. B., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, pirkimo – pardavimo sutartyje nurodant, jog V. B. grynais pinigais sumokėjo 15 000 eurų, kurią V. B. priregistravo savo buvusios žmonos I. B. vardu, suteikiant traktoriaus puspriekabei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), ir kuri iš I. B. buvo paimta ir grąžinta nukentėjusiajai A. P.;

1.2. laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėnesio pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, veikdamas bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais asmenimis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, siekdamas neteisėtai pakeisti traktoriaus puspriekabės identifikavimo numerį, nušlifavo ir pašalino puspriekabės „AND BM20“ identifikavimo numerį (duomenys neskelbtini), pakeičiant jį į numerį (duomenys neskelbtini);

1.3. laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenimis pagaminus netikrus traktoriaus puspriekabės registracijos dokumentus, nurodant, jog traktoriaus puspriekabės pirmos registracijos data yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), markė, modelis – „Bronco WNDC30“, tapatumo numeris – (duomenys neskelbtini), A. K. laikė ir disponavo žinomai netikru dokumentu – (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir suklastota 2021 m. lapkričio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, kurioje pateikti neteisingi traktoriaus puspriekabės ir traktoriaus puspriekabės pardavėjo duomenys, t. y. nurodyta, jog traktoriaus puspriekabę „Bronco WNDC30“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – (duomenys neskelbtini), parduoda B. H., gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), šiuos dokumentus laikė ir tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 7 d., panaudojo, t. y. perdavė V. B. kartu su traktoriaus puspriekabe.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo darant nusikalstamas veikas; nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. civilinį ieškinį jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą; apeliacinio proceso metu atlikti įrodymų tyrimą – surinkti ir patikrinti ūkininkės A. P. tvarkomos finansinės apskaitos duomenis, siekiant įvertinti nuosprendžiu priteistos turtinės žalos dydį; prireikus, atlikti ir kitus įrodymų tyrimo veiksmus, kiek tai susiję su nuosprendžio išvadų pagrįstumu.

2.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalis), teismo išvados nėra pagrįstos bylos duomenimis, įrodymai įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

2.2. Teismas nuosprendyje jokiais duomenimis nepagrindė išvados, kad jis (apeliantas) įgijo ir realizavo didelės vertės nusikalstamu būdu įgytą turtą ir bent bendrai galėjo suvokti, kad minėtas turtas buvo įgytas nusikalstamu būdu. Vien faktas, kad jis buvo kartu su asmeniu, kuris domėjosi traktoriaus puspriekabės pirkimu, bendravo su R. R. ir kitais asmenimis, nepatvirtina, kad jis suvokė, jog puspriekabė įgyta neteisėtai, netgi nusikalstamai. Be to, ir teismo nuosprendžio argumentai nepatvirtina išvados, kad jam tiesiogiai ar netiesiogiai būtų žinoma, jog puspriekabė įgyta neteisėtai. Šių aplinkybių nepatvirtino R. R., to nepatvirtina ir kiti duomenys. Pasak R. R., puspriekabės dokumentai turėjo būti pateikti vėliau, todėl vien dokumentų nebuvimas savaime neleidžia daryti išvados apie šio daikto įgijimą nusikalstamu būdu.

2.3. Pasak apelianto, kaltinime nepagrįstai nurodyta, kad jis nugabeno puspriekabę į savo tėvui A. K. priklausantį garažą, kur traktoriaus puspriekabę perdažė, nuėmė valstybinį numerį, o po to ją realizavo – pardavė kaip puspriekabę „Bronco WNDC30“ V. B., pirkimo – pardavimo sutartyje nurodydamas, kad V. B. sumokėjo grynaisiais 15 000 eurų. Ši kaltinimo dalis grindžiama tuo, jog teismas, vertindamas liudytojo A. K. parodymus, pripažino, kad A. K. negalėjo matyti garaže traktoriaus priekabos, nes tuo metu gydėsi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare. Be to, teismas nurodė, jog pas A. K. garaže rastos žalios spalvos dažų, kuriais perdažyta traktoriaus priekaba, liekanos, 5 metalinės plokštelės (raidžių fragmentai nuo priekabos), atšvaitai. Nuteistojo nuomone, jo kaltė grindžiama tik tuo, kad traktoriaus priekaba buvo perdažyta, o identifikavimo numeriai pakeisti A. K. priklausančiame garaže.

2.4. Pasak apelianto, jis nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį. Teismas nesugretino visų bylos duomenų ir nevertino, kodėl būtent jam (nuteistajam), o ne kitam su juo buvusiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui inkriminuota BK 306¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Byloje nėra biologinių pėdsakų, duomenų, gautų patikrinus telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, ir kt., kurie leistų daryti išvadą dėl galimo kaltininko.

2.5. Nuteistojo teigimu, kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra visiškai nepagrįstas. Teismas nuosprendyje nenurodė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kas ir kada, kur pagamino netikrus dokumentus, kas, kada ir kur šiuos dokumentus jam perdavė. Be to, byloje neįrodytas ir subjektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis – žinojimas, kad disponuojama netikrais dokumentais.

2.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

2.6.1. Nukentėjusiosios pateiktos sąmatos nėra tinkamas nuostolių atsiradimo ir jų dydžio įrodymas. Pareiškus reikalavimą dėl daikto atstatymo į pradinę padėtį, būtina nustatyti, ar daiktas buvo pablogintas, t. y. kokia buvo daikto vertė iki pabloginimo ir kokia daikto vertė tapo jį pabloginus. Tik tuomet galima spręsti, ar nukentėjusioji turi teisę į būtinų išlaidų, atstatant priekabos pradinę vertę, atlyginimą. Duomenys dėl konkretaus turto vertės pabloginimo gali būti gaunami atliekant ekspertizę. Deklaratyvios sąmatos neatspindi konkretaus daikto (priekabos) pabloginimo. Šios lėšos nėra realiai išleistos priekabos vertės atstatymui ir, tikėtina, kad nebus tam naudojamos. Priteisus šias išlaidas, nukentėjusioji nepagrįstai praturtėtų.

2.6.2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukštesniųjų teismų praktikos (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-530-883/2023), kuri pripažįsta, jog lokalinėje sąmatoje yra nurodytos turto atkūrimo sąnaudos, tačiau atkūrimo sąnaudos nėra tapačios turto atkuriamajai vertei, kurią būtina nustatyti, siekiant įvertinti nukentėjusiojo patirtų nuostolių dydį. Pagal teismų praktiką ieškovės pateikta lokalinė sąmata yra tik darbų ir medžiagų apimtis bei jos išraiška pinigine suma, reikalinga atstatyti sugadintą daiktą. Tuo tarpiu atkuriamoji vertė apskaičiuojama taikant fizinio nusidėvėjimo procentą. Ne atkūrimo sąnaudos, o būtent atkuriamoji vertė, kuri ir yra asmens nuostoliai, apskaičiuojama taikant nusidėvėjimą, todėl teismai taiko sąmatoje nurodytai atkūrimo sąnaudų sumai nusidėvėjimo procentą ir tokiu būdu apskaičiuoja atkuriamąją vertę.

2.6.3. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad traktoriaus puspriekabės nusidėvėjimo laipsnis yra minimalus, susijęs tik su laikotarpiu, kai ji nenaudojama stovėjo. Pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis niekuo nepagrįstu A. P. teiginiu, kad puspriekabę ji tepanaudojo vos du kartus ir puspriekabės nusidėvėjimo laipsnis yra minimalus. Tokie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Ši teismo klaida, pasak apelianto, yra esminė. Byloje nenustatyta, kokios buhalterinės vertės buvo ūkininkės A. P. ilgalaikis turtas – traktoriaus puspriekabė, kai 2021 m. spalio mėn. nukentėjusioji prarado šį turtą dėl I. R. veiksmų. Teismas, remdamasis ūkininkės A. P. vykdomos veiklos finansinės apskaitos duomenimis, privalėjo nustatyti traktoriaus puspriekabės nusidėvėjimo laipsnį 2021 m. spalio mėnesį.

2.6.4. Byloje nenustatyta, kokia puspriekabės vertė buvo tuo metu, kai ji buvo grąžinta teisėtai savininkei A. P. Apelianto nuomone, tai itin reikšmingi duomenys, nes tik nustačius daikto vertes jo praradimo ir atgavimo momentais galima objektyviai apskaičiuoti daikto atkuriamąją vertę. Toks reikalavimas kildinamas ir iš nukentėjusiosios teismui pateikto Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus rašto, kuriame nukentėjusioji įpareigota tinkamai (ne mažesne, nei atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų) atstatyti žalą turtui, kuriam įsigyti ar sukurti buvo suteikta parama. Nuteistojo teigimu, nukentėjusioji neįrodė turtinės žalos (būsimų nuostolių) dydžio, kaip to reikalaujama teismų praktikoje.

3. Nukentėjusiosios A. P. atstovas advokatas Arūnas Bertulis pateikė atsiliepimą į nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

3.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent nuteistojo A. K. nusikalstami veiksmai lėmė faktą, jog nukentėjusiajai priklausanti puspriekabė buvo neteisėtai modifikuota – nuimtas valstybinis numeris, pakeistas identifikavimo numeris, puspriekabė perdažyta. Remonto darbai pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kainuos tiek, kiek ir nurodyta nuosprendyje – 12 039,50 Eur. Todėl teismo priteista nuostolių suma yra visiškai pagrįsta.

3.2. Įstatymas nedraudžia atlyginti būsimus nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalis); jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis turėjo teisę teikti įrodymus ir sąmatą, kuriuose būtų nurodyta kitokia nuostolių suma. A. K. tokių įrodymų nepateikė, todėl teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį, remdamasis nukentėjusiosios pateikta remonto darbų sąmata.

3.3. Nukentėjusiosios A. P. nuostoliai dėl traktoriaus puspriekabės remonto darbų kilo išimtinai tik dėl nuteistojo A. K. veiksmų, todėl tarp byloje nustatytų ir visiškai įrodytų nukentėjusiosios nuostolių ir nusikalstamų A. K. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

3.4. Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Todėl nuteistasis privalo atlyginti visą nukentėjusiosios patirtą žalą (nuostolius), būtinus puspriekabės identifikavimo numerio atkūrimui ir puspriekabės perdažymui pagal teismo sprendimo priėmimo dieną nurodytas remonto darbų kainas. A. K. neįrodė, kaip nusidėvėjimo laipsnis, nustatytas puspriekabei 2021 m. spalio mėn., susijęs su jo pareiga atlyginti nuostolius dėl identifikavimo numerio atkūrimo ir puspriekabės perdažymo. Jokių naujų detalių ir/ar puspriekabės dalių remonto metu nebus panaudota, puspriekabė naujos kokybės neįgis. Todėl šiems darbams ir/ar medžiagoms nusidėvėjimas negali būti taikomas. Be to, žalos atlyginimo taisyklės reikalauja visiško žalos atlyginimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.281 straipsnio 1 dalis).

3.5. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis žinojo apie tai, kad jo įgyjama puspriekabė yra gauta nusikalstamu būdu: puspriekabė neturėjo registracijos dokumentų, be to, A. K. ketino naują puspriekabę nupirkti iš R. R. vos už 5 000 Eur, kai jos vertė siekė 15 000 Eur – 20 000 Eur. Nuteistasis nesumokėjo R. R. 5 000 Eur, nes tik žinodamas apie tai, jog puspriekabė vogta, galėjo tikėtis, kad R. R. nesikreips į policiją dėl to, jog negavo pinigų. A. K. pakeitė puspriekabės identifikavimo numerį ir spalvą, siekdamas paslėpti požymius, rodančius kad puspriekabė yra vogta.

3.6. Būtent A. K. dalyvavo perkant puspriekabę iš R. R. ir parduodant ją V. B.; nuteistasis turėjo suklastotus puspriekabės registracijos ir pirkimo – pardavimo dokumentus, juos panaudojo; vienintelis turėjo raktus nuo garažo tėvų sodyboje, kur puspriekabė buvo perdažyta ir pakeistas identifikavimo numeris. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuos nusikalstamus veiksmus atliko nuteistasis.

3.7. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimo suklastojimo faktas yra įrodytas specialisto išvada, o šį dokumentą ir pirkimo – pardavimo sutartį V. B. perdavė A. K. Neturi reikšmės, kokiu būdu šie dokumentai buvo gauti iš kitų asmenų, nes nuteistajam inkriminuojamas tik netikrų dokumentų turėjimas ir realizavimas.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 189 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies ir 306¹ straipsnio 1 dalies taikymo.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis skunde teigia, jog buvo nepagrįstai nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl prašo jį išteisinti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį A. K. skundžia įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų taikymo aspektu, tvirtindamas, jog teismo išvados nėra pagrįstos bylos duomenimis, įrodymai įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2006, 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-163-303/2017 ir kt.). Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pateikiamų pasiūlymų, prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

9. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai: 1) teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 4) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; 5) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-211-628/2022).

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį, neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė pirmiau išdėstytų duomenų pripažinimui įrodymais ir įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė.

11. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija) baudžiamas tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Būtinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kilimo sąlygos yra tiek nusikalstama turto kilmė (pirminis jo gavimo būdas), tiek kaltininko žinojimas, kad jis įgyja, valdo, naudojasi ar realizuoja ne bet kokiu neteisėtu, bet būtent nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, jog kaltininkas žino, kad įgyja, valdo, naudojasi arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2010, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016, 2K-99-628/2020). Įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-1073/2020, 2K-174-511/2020, 2K-41-697/2021).

12. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį tikro dokumento suklastojimas, netikro dokumento pagaminimas arba disponavimas žinomai suklastotu ar žinomai netikru dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms; šios veikos pavojingos tuo, kad tokie suklastoti ar netikri dokumentai gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015, 2K-7-19-942/2017, 2K-251-1073/2018).

13. Pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius. Ši nusikalstama veika pasireiškia trimis alternatyviais veiksmais: 1) suklastojant transporto priemonės identifikavimo numerį, t. y. visiškai ar iš dalies vietoj autentiško transporto priemonės identifikavimo numerio sukuriant netikrą transporto priemonės identifikavimo numerį; 2) neteisėtai sunaikinant transporto priemonės identifikavimo numerį, t. y. neteisėtai fiziškai likviduojant ar sugadinant transporto priemonės identifikavimo numerį taip, kad jis nebegali būti naudojamas transporto priemonei identifikuoti; 3) neteisėtai pakeičiant transporto priemonės identifikavimo numerį, t. y. neteisėtai, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, vietoj autentiško transporto priemonės identifikavimo numerio žymių įdedant kitokias žymes, kurios gali būti klaidinamai panašios į autentiškas transporto priemonių identifikavimo žymes. Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tik už neteisėtus veiksmus (suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą), atliktus su transporto priemonės identifikavimo numeriu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-489/2022). Nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, jog klastoja, naikina ar keičia transporto priemonės identifikavimo numerius, ir nori taip veikti.

14. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. P. priklausančią traktoriaus puspriekabę „AND BM20“ apgaulės būdu užvaldė I. R. (pagal šalių žodžiu sudarytą nuomos sutartį, I. R. nurodžius, jog išsinuomoja puspriekabę šalių sutartam terminui, pažadėjus už nuomą mokėti sutartą atlygį, pasibaigus sutarties terminui grąžinti puspriekabę savininkei ir sumokėti visus likusius pinigus už nuomą). Byloje taip pat nustatyta, jog I. R., apgaule užvaldęs puspriekabę, pardavė ją R. R. Skundžiamu nuosprendžiu I. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o R. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad A. K., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, žinodamas, kad puspriekabė gauta nusikalstamu būdu ir yra be dokumentų, įsigijo šią puspriekabę iš R. R., nugabeno ją į savo tėvui priklausantį garažą, ten puspriekabę perdažė, nuėmė valstybinį numerį ir po to pardavė ją V. B. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad A. K., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai pakeitė puspriekabės identifikavimo numerį bei laikė ir panaudojo (perdavė V. B. su traktoriaus puspriekabe) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų pagamintą netikrą (duomenys neskelbtini) transporto priemonės (traktoriaus puspriekabės) registracijos liudijimą bei suklastotą traktoriaus puspriekabės pirkimo – pardavimo sutartį.

15. A. K. pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino, nurodė, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini), parduodamą priekabą jam pasiūlė draugas. Nuvykę į vietą, apžiūrėjo priekabą, buvo susitikę su R. R. Iš pradžių pasiūlė pirkti tą priekabą A. D., bet šis atsisakė. Tuomet priekabą nupirko jo (nuteistojo) draugas. Pasak A. K., draugas neturėjo vietos, kur galėtų tą puspriekabę pasistatyti, todėl jis (nuteistasis) davė jam tėvų sodyboje esančio garažo ir vartelių raktus. Ką toliau tas draugas su puspriekabe darė ir kam ją pardavė, nežino. Nuteistasis draugo tapatybės neatskleidė, teigdamas, kad draugas žuvo, todėl jo neįvardins.

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiais nuteistojo parodymais, vertindamas juos kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės; teismas bylai reikšmingas aplinkybes nustatė, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą.

17. Pirmosios instancijos teisme R. R. parodė, kad puspriekabę pardavė A. K. ir su juo buvusiam vyriškiui. Pirkėjus surado D. A., o jis (R. R.) su pirkėjais susitarė, kad puspriekabę be dokumentų parduos jiems už 5 000 Eur. Pirkėjai sutiko ją įsigyti, todėl jis traktoriumi nutempė puspriekabę į pirkėjų nurodytą vietą, po to puspriekabę traktoriumi tempė D. A., o jis (R. R.) nuvyko paimti iš pirkėjų pinigus už puspriekabę, tačiau pastarieji pinigų nesumokėjo. Šias R. R. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų R. R. ir D. A. parodymai, R. R. ir D. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolai (2 t., b. l. 155–166; 3 t., b. l. 18–24), R. R. susirašinėjimo per „Facebook Messenger“ programą apžiūros protokolas (5 t., b. l. 67–109). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukų protokolų (2 t., b. l. 141–146; 3 t., b. l. 12–17, 42–45) matyti, kad R. R., R. R. ir D. A. atpažino A. K. kaip vieną iš vyriškių, dalyvavusių puspriekabės pirkimo–pardavimo sandoryje. Liudytojas D. A., be kita ko, parodė ir tai, kad pas jį A. K. ir dar vienas vyriškis atvyko BMW markės automobiliu su lietuvišku valstybiniu numeriu, klausinėjo apie puspriekabę, sakydami, kad tai jų puspriekabė. Vėliau, kai jie visi susitiko su R. R., ant to paties BMW markės automobilio buvo uždėtas jau užsienio valstybės numeris. Iš 2022 m. sausio 25 d. kratos protokolo (3 t., b. l. 175–178) matyti, jog pas A. K. buvo rastas ir paimtas automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, nors per kratą, kaip nurodyta policijos pareigūno A. Č. tarnybiniame pranešime (5 t., b. l. 125–126), A. K. aiškino, jog apie automobilį „BMW X5“ nieko nežino, tokio automobilio nėra turėjęs ir nėra juo važinėjęs. Įmonės “F” (5 t., b. l. 180–184) pateikti dokumentai patvirtina, kad automobilis „BMW X5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bylai aktualiu laikotarpiu buvo išnuomotas UAB “A”, tačiau dėl automobilio nuomos visais klausimais buvo bendraujama ne su šios bendrovės direktore D. K., bet su jos sūnumi A. K. Iš R. R. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo (5 t., b. l. 116–121) matyti, kad buvo apžiūrėta telefone esanti automobilio „BMW X5“, Švedijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotrauka, padaryta 2021 m. lapkričio 26 d. 20.29 val., t. y. puspriekabės pirkimo–pardavimo metu. Šie apeliacinės instancijos teismo aptarti įrodymai patvirtina, jog A. K. ir nenustatytas asmuo pas D. A. dėl puspriekabės įsigijimo atvyko automobiliu „BMW X5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio faktinis naudotojas buvo nuteistasis, o į susitikimą su R. R. – tuo pačiu automobiliu, bet jau su švedišku valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (bylos duomenimis, šis valstybinis numeris 2018 m. balandžio 25 d. buvo perduotas utilizuoti kartu su transporto priemone „VW Caddy“; 5 t., b. l. 124). Teisėjų kolegijos vertinimu, pakeisdami automobilio valstybinį numerį, A. K. su nenustatytu bendrininku siekė nuslėpti savo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Taigi, visos pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. K., bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įgijo nusikalstamu būdu gautą puspriekabę, žinodamas, kad ji gauta nusikalstamu būdu. Nuteistojo žinojimą apie šio turto nusikalstamą kilmę (veikimą tiesiogine tyčia) patvirtina puspriekabės įgijimo aplinkybės – sutikimas pirkti akivaizdžiai mažai naudotą, beveik naują, pagamintą 2020 m. (2 t., b. l. 96), traktoriaus puspriekabę be dokumentų už 5 000 Eur, automobilio „BMW X5“, kuriuo nuteistasis ir kitas asmuo atvyko pirkti puspriekabės, valstybinio numerio pakeitimas, taip siekiant nuslėpti savo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.

18. Tą aplinkybę, kad A. P. priklausanti puspriekabė, A. K. ir kitam asmeniui ją įgijus iš R. R., buvo nugabenta ir laikoma (iki jos pardavimo V. B.) nuteistojo tėvo garaže, kur ji buvo perdažyta ir nuimtas valstybinis numeris, patvirtina puspriekabės, surastos ir paimtos per kratą pas V. B. (4 t., b. l. 42–45), apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog puspriekabė buvo perdažyta iš mėlynos spalvos į žalią spalvą (4 t., b. l. 83–92), įvykio vietos (nuteistojo tėvui A. K. priklausančio garažo) apžiūros protokolas (1 t., b. l. 133–187), iš kurio matyti, kad ant garaže esančių daiktų bei garažo sienų užfiksuoti žalios spalvos dažai. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 30 d. specialisto išvada Nr. 11-461(22) patvirtina, kad šios puspriekabės dažų dangos viršutinio sluoksnio žalios spalvos dažai ir žalios spalvos dažai, paimti iš A. K. priklausančio garažo, yra vienodi (4 t., b. l. 129–135). Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė nematęs garaže nei puspriekabės, nei prilaistytų žalios spalvos dažų, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiais liudytojo A. K., suinteresuoto bylos baigtimi, parodymais, pažymėjęs, kad jis yra A. K. tėvas. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, A. K. nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d. (bylai aktualiu laikotarpiu) buvo teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos (9 t., b. l. 23–24), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog A. K. ir negalėjo matyti traktoriaus puspriekabės garaže, nes laikotarpiu, kai ši puspriekabė buvo nupirkta, perdažyta ir parduota, jis gydėsi sveikatos priežiūros įstaigose. Iš liudytojo A. K. parodymų taip pat matyti, kad raktus nuo garažo turėjo tik jis ir nuteistasis. Nors, kaip jau minėta, A. K. pirmosios instancijos teisme parodė atidavęs garažo raktus savo draugui ir teigė nežinąs, ką tas draugas darė su puspriekabe ir kam ją pardavė, tačiau šių nuteistojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Priešingai, pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai – A. K. ir V. B. naudojamų telefonų numerių išklotinių analizės (5 t., b. l. 29–33, 39–47, 57–59), liudytojų V. B., I. B., A. D. parodymai – patvirtina, kad A. K., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įgijęs nusikalstamu būdu gautą puspriekabę, ieškojo pirkėjo, kuriam galėtų šią puspriekabę parduoti, skambino A. D., siūlydamas ją pirkti; 2021 m. lapkričio 26 d. ir 2021 m. lapkričio 27 d. telefonu bendravo su V. B., kuriam 2021 m. gruodžio mėnesio pradžioje, bet ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 7 d., pardavė žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – puspriekabę už 15 000 Eur. Įvertinus tai, kad iki puspriekabės pardavimo su V. B. telefonu bendravo A. K., o V. B. teisme nurodė, jog puspriekabės dokumentus jam perdavė asmuo, su kuriuo tarėsi dėl puspriekabės pirkimo – pardavimo, darytina išvada, kad traktoriaus puspriekabės registracijos dokumentus – (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 75–79) bei 2021 m. lapkričio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį (4 t., b. l. 71–74) V. B. kartu su puspriekabe perdavė nuteistasis. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. kovo 23 d. specialisto išvados, yra atspausdintas ne pagal tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus ir jis yra netikras (4 t., b. l. 120–123), šiame dokumente nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys (puspriekabės pirmosios registracijos data, markė, modelis bei tapatumo numeris). 2021 m. lapkričio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra suklastota, joje nurodyti neteisingi puspriekabės ir jos pardavėjo duomenys, t. y. nurodyta, jog traktoriaus puspriekabę „Bronco WNDC30“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – (duomenys neskelbtini), parduoda B. H., gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini). Šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jau aptartos puspriekabės įgijimo ir jos realizavimo aplinkybės patvirtina, jog A. K. suprato, kad traktoriaus puspriekabės registracijos dokumentuose yra užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, todėl jis, panaudodamas šiuos dokumentus, t. y. perduodamas V. B. žinomai netikrą traktoriaus puspriekabės registracijos liudijimą bei žinomai suklastotą pirkimo – pardavimo sutartį, veikė tiesiogine tyčia.

19. Pirmosios instancijos teismo ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytais įrodymais nėra paneigta, kad puspriekabė nuo to momento, kai A. K. kartu su kitu asmeniu ją įgijo iš R. R., iki tol, kol ją pardavė V. B., buvo A. K. žinioje. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2022 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad puspriekabės „AND BM20“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) yra pašalintas, jį nušlifuojant, ir jo vietoje negamykliniu būdu iškaltas kitas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 111–115). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodyta, kad A. K., veikdamas bendrininkų grupe su kitais nenustatytais asmenimis, neteisėtai pakeitė traktoriaus puspriekabės identifikavimo numerį. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

20. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes, teismo išvada, kad A. K. įvykdė BK 189 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, yra teisinga ir pagrįsta. Todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašo nuteistasis, nėra teisinio pagrindo.

21. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad puspriekabės nusidėvėjimas, nukentėjusiajai ją praradus dėl sukčiavimo, buvo minimalus; tikroji puspriekabės vertė nusikalstamos veikos padarymo metu, tinkamai neįvertinus nusidėvėjimo, taip ir liko nenustatyta. Gynėjo nuomone, klausimas dėl daikto vertės yra reikšmingas, nes, atsižvelgus į baudžiamojo įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2023 m. birželio 1 d., tai gali lemti nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnyje, kvalifikavimą pagal minėto straipsnio 1 dalį. Šie gynėjo teiginiai iš dalies pagrįsti.

22. Pagal veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija) BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, inkriminuotas A. K., – didelė nusikalstamu būdu gauto turto vertė – aiškinamas vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, iš kurios matyti, jog veikos padarymo metu turtas buvo laikomas didelės vertės, kai jis viršijo 250 MGL dydžio sumą (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija). Nusikalstamos veikos padarymo metu (ir šiuo metu) 1 MGL lygus 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“), taigi, pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalį didelės vertės turtu buvo laikomas toks turtas, kuris viršijo 12 500 Eur. Nuo 2023 m. birželio 1 d. turtas laikomas didelės vertės, kai jis viršija 400 MGL dydžio sumą ir neviršija 900 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Vadinasi, šiuo metu didelės vertės turtu laikomas toks turtas, kuris viršija 20 000 Eur, bet neviršija 45 000 Eur.

23. Nukentėjusioji A. P. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad 2020 m. puspriekabe naudojosi vieną mėnesį, 2021 m. (iki puspriekabės užvaldymo apgaulės būdu) – du mėnesius. Puspriekabė buvo tam tikrą laiką naudojama, jos nusidėvėjimas nurodytas ilgalaikio turto apskaitos kortelėje. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos ūkininkės A. P. ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 37, 50), puspriekabės „AND BM20“ nusidėvėjimas per laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. spalio mėnesio (imtinai) sudaro 4 785,93 Eur. Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateikta UAB “An” 2024 m. vasario 20 d. pažyma (10 t., b. l. 38, 48), kurioje nurodyta, jog 2021 m. spalio 29 d. tokios pačios puspriekabės „AND BM20“ standartinė kaina buvo apie 28 000 Eur + PVM, o 2024 m. vasario 20 d. tokios puspriekabės standartinė kaina – apie 33 000 Eur + PVM.

24. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji A. P. traktoriaus puspriekabę „AND BM20“ įsigijo 2020 m. rugsėjo 8 d. už 26 862 Eur (2 t., b. l. 97, 98). Byloje nustatyta, jog I. R. nukentėjusiajai priklausančią puspriekabę užvaldė apgaulės būdu 2021 m. spalio 22 d., pardavė ją R. R. 2021 m. spalio 28 d., o A. K. šią nusikalstamu būdu gautą puspriekabę įsigijo iš R. R. 2021 m. lapkričio 26 d. A. K. įsigyjant puspriekabę iš R. R., jos vertė, atsižvelgus į nusidėvėjimą pagal ilgalaikio turto apskaitos kortelę, buvo 22 076,07 Eur (26 862 Eur – 4 785,93 Eur = 22 076,07 Eur). Taigi, tokia turto vertė yra didelė ir pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją, todėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti į BK 189 straipsnio 1 dalį, pasikeitus baudžiamajam įstatymui.

25. Dėl bausmės nuteistajam A. K.

26. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

27. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau, įvertinus BK 54 straipsnio nuostatas, teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

28. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, ir kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014).

29. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas A. K. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteisė laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

30. Skirdamas apeliantui bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas – vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis, 189 straipsnio 2 dalis) ir du nesunkius (BK 11 straipsnio 3 dalis, 306¹ straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog A. K. anksčiau teistas, vėl nusikalto per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, baustas administracine tvarka, dirba, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, pripažino, jog A. K. išvadų iš ankstesnių nuteisimų nepadarė ir elgesio nepakeitė, todėl nusprendė už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skirti jam griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

31. Iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas šešis kartus (nuo 2014 m. iki 2021 m.) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1, 2 dalis, 284 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, baudžiamoji byla, 2 t., b. l. 113–121), nagrinėjamoje byloje inkriminuotus nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas teistas. Be to, nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (6 t., b. l. 122–123). Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, linkęs nusikalsti, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą.

32. A. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kaip minėta, už nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 306¹ straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus – atitinkamai, 3 ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. BK 189 straipsnio 2 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkiu laikoma 3 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, BK 306¹ straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, o BK 300 straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metų 7 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė už sankcijos vidurkį; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė (5 mėnesiai laisvės atėmimo) artima minimaliai baudžiamajame įstatyme nustatytai laisvės atėmimo bausmei (minimali laisvės atėmimo bausmė pagal BK 50 straipsnio 2 dalį – 3 mėnesiai laisvės atėmimo), o už BK 306¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. K. buvo skirta minimali 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visumą anksčiau aptartų aplinkybių, sprendžia, jog A. K. pagrįstai, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimų, už padarytas nusikalstamas veikas buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, jos nėra per griežtos, tinkamai individualizuotos ir atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Paskyrus apeliantui švelnesnes už laisvės atėmimą bausmių rūšis arba sumažinus skirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. A. K. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ir skyrė jam subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Konstatuotina, jog nuteistajam paskirta subendrinta bausmė yra teisinga, ne per griežta ir jos švelninti teisinio pagrindo nėra.

33. Skirdamas A. K. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas apeliantui paskirtą subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taikydamas BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, bendrino su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams, nustatydamas bausmę atlikti kalėjime.

34. Kaip jau nurodyta anksčiau, A. K. jam inkriminuotus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas nagrinėjamoje byloje, padarė per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Jeigu naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, bausmės yra subendrinamos pagal BK 64 straipsnį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas apeliantui skundžiamu nuosprendžiu ir 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalimi ir taip pažeidė bausmių bendrinimo tvarką. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, A. K. atžvilgiu iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo priimti dar du apkaltinamieji teismo nuosprendžiai – Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendis (įsiteisėjęs; pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu) ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendis (neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka). A. K. įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, t. y. subendrinus minėtu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirtą bausmę su neatlikta bausme pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 17 d. nuosprendį.

35. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal A. K. apeliacinį skundą, kuriuo nuteistasis prašo jį išteisinti, o nuteistojo padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (non reformatio in peius). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Todėl teisėjų kolegijai nustačius, jog skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu galutinė subendrinta bausmė apeliantui paskirta pažeidus bausmių bendrinimo taisykles (kaip jau nurodyta anksčiau, skundžiamu nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes neteisingai subendrinus pagal BK 63 straipsnio 9 dalį), o minėtu 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė jau yra subendrinta su bausme, paskirta įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, naikinama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalis dėl apeliantui paskirtos galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija tokį sprendimą priima, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą non reformatio in peius principą, taip pat siekdama išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, o kartu įvertinusi ir apeliacinės instancijos teismo paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės subendrinimo su kitais apelianto atžvilgiu priimtais įsiteisėjusiais ir neįvykdytais teismo nuosprendžiais klausimą privalės išspręsti pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 347 straipsniu, kuris reglamentuoja kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarką.

36. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam galutinę subendrintą bausmę, nepagrįstai nustatė šios bausmės atlikimo vietą – kalėjimą. BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu 2020 m. liepos 1 d., buvo pripažinta netekusia galios. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, parenka ne teismas, o laisvės atėmimo vietų įstaiga, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl A. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės, naikinamas ir toje pačioje nuosprendžio rezoliucinėje dalyje suformuluotas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (kalėjimo) (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

37. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

38. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

39. Skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta, tačiau tai nelaikytina esminiu nuosprendžio trūkumu. Nuteistojo A. K. padėties tai nepasunkino, o taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad formalieji bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai nagrinėjamu atveju nors ir egzistuoja, tačiau teismas, spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jau išdėstė motyvus, dėl kurių nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas už įvykdytus nusikaltimus pagrįstai skyrė A. K. laisvės atėmimo bausmes. Nekartodama šių motyvų, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad A. K. bausmės vykdymo atidėjimo institutas buvo taikytas jau 4 kartus, tačiau apeliantas savo elgesio nepakeitė, vėl darė nusikalstamas veikas, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimus, padarytus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai patvirtina, jog A. K. yra linkęs nusikalsti, o veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas. Dėl aptartų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

42. Dėl civilinio ieškinio.

43. Skundžiamu nuosprendžiu iš A. K. nukentėjusiajai A. P. priteista 12 039 Eur turtinei žalai (būsimoms išlaidoms, susijusioms su traktoriaus puspriekabės remontu) atlyginti. Apeliantas skunde nurodo, jog nukentėjusioji neįrodė turtinės žalos (būsimų nuostolių) dydžio. Pasak A. K., nukentėjusiosios pateiktos sąmatos nėra tinkamas tokių nuostolių atsiradimo ir jų dydžio įrodymas, nes objektyviai apskaičiuoti puspriekabės atkuriamąją vertę galima tik nustačius, kokia buvo jos vertė praradimo momentu ir kokia – ją atgavus. Tik tuomet galima spręsti, ar nukentėjusioji dėl daikto (puspriekabės) pabloginimo turi teisę į būtinų išlaidų, atstatant puspriekabės pradinę vertę, atlyginimą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajai A. P. 12 039 Eur už numatomus atlikti puspriekabės remonto darbus atitinka CK 6.249 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos turinį.

44. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti, remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žala nukentėjusiojo yra įrodyta kaip tikrai atsirasianti ateityje ir jos atsiradimas yra neišvengiamas.

45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistasis A. K., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įgijęs nusikalstamu būdu gautą turtą – A. P. priklausančią traktoriaus puspriekabę „AND BM20“, ją perdažė, nuėmė valstybinį numerį, be to, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nušlifavo ir pašalino puspriekabės identifikavimo numerį bei pakeitė jį į kitą. Dėl to puspriekabė buvo apgadinta ir teismas pagrįstai pripažino, kad turtas buvo apgadintas dėl nuteistojo A. K. nusikalstamų veiksmų.

46. A. P. traktoriaus puspriekabę įsigijo kaip jaunoji ūkininkė, pasinaudojusi Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra) suteikta parama gyvulininkystės ūkio įkūrimui (Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonė „Ūkio ir verslo plėtra“, veiklos sritis „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“), o Nacionalinė mokėjimo agentūra informavo nukentėjusiąją, kad ji privalo tinkamai (ne mažesne, nei atkuriamąja verte, ir ne mažesnių techninių parametrų) atstatyti patirtą žalą turtui, kuriam įsigyti ar sukurti buvo suteikta parama (2 t., b. l. 74–77, 85; 9 t., b. l. 88–89). Vadinasi, nukentėjusioji, atstatydama turtui padarytą žalą (atkurdama sugadinimus), neišvengiamai patirs nuostolius, kurių atlyginimo galimybė, kaip jau minėta, yra nustatyta CK 6.249 straipsnio 3 dalyje.

47. Kaip matyti iš UAB “An” 2022 m. liepos 12 d. puspriekabės planuojamų remonto darbų atlikimo akto (2 t., b. l. 78, 92) ir apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2024 m. balandžio 19 d. UAB “An” išrašytos išankstinio apmokėjimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 79), traktoriaus puspriekabės remonto darbų kaina sudarys 12 039,50 Eur. Nukentėjusioji A. P., apklausta apeliacinės instancijos teisme, nurodė, jog puspriekabė šiuo metu yra remontuojama, ją atsiims jau kitą savaitę. Nukentėjusioji paaiškino, kad išankstinės sąskaitos dar neapmokėjo, apmokės, atsiimdama puspriekabę po remonto darbų.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, sprendžia, jog puspriekabės remonto darbų išlaidos yra susijusios su šio daikto apgadinimo padarinių šalinimu, yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos. Be to, kaip jau minėta, žalą padaręs asmuo turi atlyginti nebūtinai faktiškai jau patirtas išlaidas, susijusias su turto atstatymu po apgadinimo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs būsimą žalą remiantis realia jos atsiradimo tikimybe ir patenkinęs nukentėjusiosios A. P. reikalavimą priteisti būsimas traktoriaus puspriekabės remonto išlaidas, netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias turtinės žalos atlyginimą.

49. Dėl nukentėjusiosios A. P. atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

50. Nukentėjusiosios A. P. atstovas advokatas Arūnas Bertulis atsiliepime į apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė priteisti iš nuteistojo A. K. nukentėjusiosios patirtas 363 Eur išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

51. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

52. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, kuriame buvo ginčijamas jo dalyvavimas padarant nusikalstamas veikas bei iš jo priteistas turtinės žalos atlyginimas. Išnagrinėjus apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, A. K. lieka nuteistas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nesikeičia ir iš jo nukentėjusiosios naudai priteistos turtinės žalos dydis. Nukentėjusiosios A. P. patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir dalyvaujant bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstos (10 t., b. l. 80, 81), nėra neproporcingai didelės, todėl turi būti priteistos iš A. K. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija prašymą dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti tenkina visiškai ir nusprendžia išieškoti A. P. iš nuteistojo A. K. 363 Eur išlaidoms už advokato teisines paslaugas atlyginti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant kalėjime.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo A. K. A. P. 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) patirtoms išlaidoms už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme apmokėti.