Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovei R. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo atsakovės pusėje D. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl gaisro metu padarytos žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

19. Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei po ½ dalį priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 1 val. nakties, minėtame gyvenamajame name kilo gaisras.

20. 2021 m. rugpjūčio 16 d. Akte dėl kilusios gaisro Nr. 50.6-634 nurodyta, kad gaisro kilimo priežastis – avarinis darbo režimas pastato elektros instaliacijoje. Akte nurodyta, kad savininkės L. R. ir R. R. dėl gaisro priežasties pastabų neturi, dėl kilusios gaisro ikiteisminio tyrimo prašo nepradėti.

21. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo Nr. V-6-4417 Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius vidaus tarnybos kapitonas V. K. nurodė, kad gaisro židinio zona yra vakarinėje pastato pusėje R. R. priklausančioje namo dalyje, pagal išdegusios virtuvės požymius galima teigti, kad gaisras kilo virtuvės patalpoje; matyti atviri, apdegę elektros instaliacijos laidai, kurie buvo pritvirtinti prie medinės sienos.

22. 2021 m. rugpjūčio 18 d. pažymoje Nr. 9.4.6-807 (11.6.80E) nurodyta, kad gaisro metu sudegė namo stogas, pradegė medinis perdengimas. Apdegė namo vidus ir jame buvę namų apyvokos daiktai. Išdegė atsakovei priklausančios namo dalies virtuvės patalpa. Virtuvės patalpose esančios medinės lentų sienos apdegusios ir apanglėjusios. Medinis perdengimas sukritęs. Patalpose apsilydė virtuvės baldai, apdegė šaldytuvas ir vandens šildytuvas. Prieangį ir kitus kambarius nuo virtuvės skyrė medinės durys, kurios apdegė. Apdegė kambario medinės dailylentės, aprūko kitų kambarių sienos ir lubos. Nuo karščio apsilydė namų apyvokos daiktai. Rytinėje – L. R. priklausančioje namo pastato dalyje pradegė ir sukrito perdengimas. Apdegė prieangio sienos ir durys. Aprūko ir vandeniu sulieti kambariai, jų sienos ir lubos, namų apyvokos daiktai. Nesant kitų gaisro kilimo priežasčių požymių ir aplinkybių, labiausiai tikėtina šio gaisro kilimo priežastis – avarinis darbo režimas namo elektros instaliacijoje.

23. 2021 m. rugsėjo 17 d. pažymoje Nr. 9.4.6-892(11.6.80E) be gaisro padarytos žalos namui aprašymo, pažymėta, kad gaisro zona yra vakarinėje pastato pusėje R. R. priklausančioje namo dalyje; pagal išdegusios virtuvės požymius galima teigti, kad gaisras kilo virtuvės patalpoje, matyti atviri apdegę elektros instaliacijos laidai, kurie buvo pritvirtinti prie medinės sienos.

24. 2022 m. birželio 11 d. Telšių apskrities vyriausiame policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, t. y. pagal 2022 m. balandžio 15 d. gautą atsakovės ir trečiojo asmens pareiškimą, kuriame nurodyta, jog 2021 m. rugpjūčio 14 d. gaisro, kilusio gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), priežastis yra padegimas. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) 2023 m. vasario 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl įrodymų vertinimo

26. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civilinės bylos nagrinėjamos teisme laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

27. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, teismas nustato faktinius duomenis šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo pareiga patikrinti ir įvertinti šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

28. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

29. Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančias Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymas, gaisro tyrimo išvadas, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus apie kilusį gaisrą.

31. Apeliantė siekia įrodyti, kad Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvados yra neišsamios, klaidingos, nes neapžiūrėtos visos namo patalpos, krosnis su dūmtraukiu, elektros instaliacija, skydinė, nenustatyta gaisro eiga. Teigdama, kad bylą išnagrinėjęs teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog gaisro židinys buvo atsakovei nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, apeliantė remiasi UAB „O.“ gaisro tyrimo išvada ir teigia, kad teismas neanalizavo minėtos išvados turinio.

32. Minėtas gaisro tyrimas atliktas 2022 m. liepos 25 d. gavus trečiojo asmens D. R. prašymą, gaisravietės apžiūra atlikta 2022 m. liepos 28 d. Ta aplinkybė, jog nurodyta gaisro tyrimo išvada parengta trečiojo asmens užsakymu, nėra pagrindas ja nesivadovauti. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad aptariama išvada prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Atkreiptas dėmesys, kad apžiūros metu L. R. pusėje buvo atliekamas remontas, pašalinta daug vidinių elementų su degimo krypties ir kitais požymiais. Taip pat pažymėta, kad L. R. namo dalyje buvo įrengta kieto kuro viryklė, kurios dūmų kanalas buvo arti sienos – rąstų konstrukcijos, kur matomas gilus apanglėjusios medienos sluoksnis; R. namo dalyje labiausiai nukentėjusi patalpa virš kurios perdegusios lubos ir katilinės patalpa; ugnis patalpose plito iš viršaus į apačią, kiauryminių grindų pradegimų nėra, tolstant nuo gaisro židinio zonos ugnies pažeidimai mažėja ir yra tik lubų zonoje; apžiūrėjus likusią name elektros instaliaciją, aptikti laidų izoliacijos nudegimai, elektros laidų gyslų apsilydimų, būdingų trumpajam jungimui, vizualiai nenustatyta. Išvadoje nurodyta, kad gaisro židinio zona (pradinis degimas) yra bendroje patalpoje prie dūmtraukio, perdengimo/lubų lygyje medinėse konstrukcijose; ugnis plito degiomis gyvenamojo namo pastogės medinėmis konstrukcijomis ir pradegus perdengimui – į gyvenamąją patalpų zoną.

33. Pateikdamas išvadas dėl gaisro kilimo priežasčių, ekspertas atmetė versiją, kad gaisras kilo dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, darydamas prielaidą, kad kylant gaisrui automatiniai jungikliai galėjo būti atjungtoje padėtyje. Išvadoje nurodyta, kad gaisras galėjo kilti dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio arba dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo nuo krosnies ar dūmtraukio gedimo.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmoji versija dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio pagrįstai atmesta, nes ikiteisminio tyrimo medžiaga (Nr.01-1-22636-22) paneigė padegimo galimybę.

35. Analizuodamas versiją dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo ekspertas nurodė, kad tiriamuoju atveju nėra duomenų, kad buvo kūrenama; nustatė, kad kieto kuro krosnis įrengta su pažeidimais (neišlaikyti atstumai iki degių namo konstrukcijų), stipriausi rastų apanglėjimai yra iš L. R. namo pusės, išdegimas matomas prie bendro dūmtraukio. Ekspertas nenustatė, kad gaisro židinio vietoje būtų laikomos kokios nors degios medžiagos ar jų liekanos, dėl kurių galėjo įvykti savaiminis medžiagų užsiliepsnojimas. Ekspertas nurodė, kad apibendrinus tyrimo rezultatus ir gaisro židinio zoną, negalima atmesti versijos dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo ir kaip tikėtiną nurodė versiją dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo nuo krosnies ar dūmtraukio gedimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia eksperto išvada nėra pagrįsta nei paties eksperto surinktais duomenimis, nei bylos medžiaga. Kaip jau minėta, ekspertas pripažino, kad degių medžiagų nebuvo ir kad krosnis nebuvo kūrenama. Nagrinėjamu atveju ekspertas apsiribojo nurodymu, kad kieto kuro krosnis yra arti sienos, kad akivaizdžiai neišlaikyti atstumai iki degių namo konstrukcijų, tačiau nenustatė kokių nors krosnies ar dūmtraukio gedimų.

36. Apklausiamas liudytoju Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas V. K. nurodė, kad krosnis tvarkinga, dūmtraukis taip pat, kai kilo gaisras, krosnimi nebuvo naudotasi; apžiūrėjus dūmtraukį, jis stovėjo kitoje patalpoje nei degimo zona, todėl gaisro židinys negalėjo būti dūmtraukis; krosnelė nebuvo termiškai paveikta, ja nebuvo naudotasi.

37. Apeliantė teigia, kad teismas galėjo kviesti tyrimą atlikusį ekspertą, užduoti jam klausimus, siekiant išsiaiškinti išvados pagrįstumą. Tyrimą atlikusio eksperto iškvietimas duoti paaiškinimus turi būti sprendžiamas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, atsižvelgiant į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertinus galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymų visetą, nustatė prieštaravimus, nurodė argumentus, dėl kurių nesivadovavo gaisro tyrimo išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, iš kurių galima nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat juos palyginus, nuspręsti dėl jų patikimumo ir pakankamumo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo kviesti ekspertą paaiškinti išvadų pagrįstumą.

38. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad bylą išnagrinėjęs teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai nustatė, kad gaisro židinys buvo atsakovei nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje. Tai kad, gaisro židinio zona yra vakarinėje pastato pusėje R. R. priklausančioje namo dalyje nurodyta netrukus po gaisro parengtame 2021 m. rugpjūčio 17 d. Tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo Nr. V-6-4417, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra avarinis darbo režimas pastato elektros instaliacijoje sutiko ir atsakovė, pasirašydama 2021 m. rugpjūčio 16 d. aktą dėl kilusio gaisro.

39. Tai, kad apeliantė kitaip vertina bylos įrodymus, teigia, kad teismas jų neįvertino, nėra pagrindas apskųsto teismo sprendimo neteisėtumui ar nepagrįstumui konstatuoti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 113-611/2018).

40. Ginčydama teismo padarytas išvadas, atsakovė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad teismas netinkamai ar neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, o ta aplinkybė, kad pati atsakovė kitaip nei teismas vertina tam tikrus byloje esančius duomenis ir jų pagrindu daro kitokias išvadas, kaip minėta, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir kad teismo išvados yra nepagrįstos.

41. Taigi, deliktinės civilinės statinių savininko atsakomybės aspektu apeliantė neįrodė, kad ji nekalta dėl kilusio gaisro ir namo bendraturčio patalpų bei jose buvusio turto apgadinimo (sudegimo). Nustačius, kad turtas apgadintas, sudegė dėl apeliantės patalpoje kilusio gaisro, darytina išvada, kad jos veiksmai neteisėti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos visos apeliantės, kaip statinių savininkės (valdytojos), deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.250 straipsniuose, todėl jai kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą.

Dėl žalos

42. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, tarp jų ir teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

43. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė – ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.

44. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.

45. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).

46. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti 19213,49 Eur žalos atlyginimo. Ieškovės atstovė 2023 m. gegužės 12 d. posėdyje žodžiu nurodė, kad ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą, ir prašė priteisti 11 275,49 Eur žalos atlyginimą. Sprendimu teismas priteisė 5579,66 Eur žalai atlyginti. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai nustatė žalos dydį ir netinkamai ją apskaičiavo. Apeliantės teigimu, teismas darbų vertę sumažino per maža apimtimi, nes neišminusavo sienų garso ir vėjo izoliacijos, kurios anksčiau name nebuvo, montavimo darbų; išminusavęs dvejas duris, neišminusavo likusių durų, kurių vertė su darbu yra 1092,21 Eur; 1865,17 Eur medžiagų ir darbų vertė yra be lokalinėje sąmatoje nurodytų mokestinių priedų, apeliantės skaičiavimu, turi būti atimama 2960 Eur; teismas nenurodė, kokiais duomenimis vadovaudamasis nustatė 20 procentų nusidėvėjimą.

47. Teismų praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Ieškovės pateikta specialisto sąmata yra darbų ir medžiagų apimtis bei jos išraiška pinigine suma, reikalinga atstatyti sugadintą daiktą. Ieškovės sąmatoje nurodytos lėšos, reikalingos turtui atkurti. Pirmosios instancijos teismas dalį lėšų minusavo, siekdamas nustatyti realiausią sumą, būtiną gaisre sunaikintam turtui atkurti.

48. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas iš lokalinės sąmatos atimdamas 1865,17 Eur medžiagų ir darbų vertę, neįvertino mokestinių priedų ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti atimta 1868,17 Eur plius PVM, t. y. 2260,49 Eur. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad sienų garso, vėjo izoliacijos įrengimas kainuoja 238,24 Eur be PVM. Apeliantė nurodo, kad tokia izoliacija anksčiau name įrengta nebuvo, todėl nesant duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, iš lokalinės sąmatos minusuotina taip pat 238,24 Eur su PVM suma, t. y. 288,27 Eur.

49. Ieškovė prašė priteisti prieš gaisrą būsto atnaujinimui nupirktas dvejas duris, kurių vertė 110 ir 150 Eur. Lokalinės sąmatos skyriuje „Durys“ nurodyta, kad darbų ir medžiagų, išdėstytų pozicijose 31-33, vertė yra 1092,21 Eur. Apeliantės teigimu, iš lokalinės sąmatos turi būti išminusuota durų ir jų įrengimo darbų vertė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atskirai išskirto reikalavimo atlyginti žalą už dvejas duris, kadangi durų montavimo darbai yra įtraukti į lokalinę sąmatą ir šiuos darbus bei medžiagas teismas vertino pagrįstais.

50. Lokalinėje sąmatoje yra nurodytos turto atkūrimo sąnaudos, tačiau atkūrimo sąnaudos nėra tapačios turto atkuriamajai vertei, kurią būtina nustatyti siekiant įvertinti nukentėjusiojo nuostolių dydį. Ieškovės pateikta lokalinė sąmata yra tik darbų ir medžiagų apimtis bei jos išraiška pinigine suma, reikalinga atstatyti sugadintą daiktą (perkamos prekės, darbai, paslaugos), tačiau tai nėra tapatu daikto atkuriamajai vertei. Atkuriamoji vertė apskaičiuojama taikant fizinio nusidėvėjimo procentą. Atsižvelgiant į tai, kad ne atkūrimo sąnaudos, o būtent atkuriamoji vertė, kuri ir yra ieškovės nuostoliai, apskaičiuojama taikant nusidėvėjimą, darytina išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytai atkūrimo sąnaudų sumai taikė nusidėvėjimo procentą ir tokiu būdu apskaičiavo atkuriamąją vertę.

51. Apeliantė nesutinka, kad, nustatydamas priteistinos žalos dydį gyvenamojo namo nusidėvėjimą prieš kylant gaisrui, teismas fizinį nusidėvėjimą vertino 20 procentų, nenurodė, kokių metų VĮ RC duomenimis vadovaujasi ir nusidėvėjimo procentą nustatė spėjimo būdu. Iš byloje esančio 2022 metų VI Registrų centro išrašo negalima nustatyti, koks gyvenamojo namo fizinio nusidėvėjimo procentas buvo turto sunaikinimo dieną. Iš minėto išrašo matyti, kad 2008 metais 1968 metų statybos gyvenamojo namo atkūrimo sąnaudos buvo 18 974 Eur ir atkuriamoji vertė - 10619 Eur, fizinio nusidėvėjimo koeficientas nenurodytas. Šalys byloje neteikė įrodymų dėl nusidėvėjimo koeficiento, todėl teismas vadovavosi kitų statinių, esančių tame pačiame sklype, pastatytų tais pačiais metais iš tų pačių medžiagų (rastų), nurodytu fizinio nusidėvėjimo koeficientu – 20 procentų. Apeliantė, abejodama dėl pritaikyto nusidėvėjimo koeficiento, nepateikė jokių tokias abejones pagrindžiančių duomenų apie kitokį nusidėvėjimo koeficientą, nei pritaikė teismas. Nesant duomenų, paneigiančių teismo pritaikytą nusidėvėjimo procentą, nėra pagrindo teigti, kad nustatytas ieškovės nuostolių dydis yra nepagrįstas ir per didelis.

52. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas patikslina ieškovei priteistinos žalos dydį ir sprendžia, kad gyvenamojo namo atkuriamoji vertė yra 12 903,78 Eur: (18678,49 Eur (lokalinėje sąmatoje nurodyta suma su PVM) – 2260,49 (minusuotina medžiagų ir darbų suma su PVM) – 288,27 Eur (garso ir vėjo izoliacijos įrengimas su PVM)) – 3225,95 (nusidėvėjimas (16129,73x0,20).

53. Atsižvelgus į ieškovės gautą 7938 Eur paramą, iš atsakovės ieškovei priteistina 5195,78 Eur žalai atlyginti (12 903,78 Eur +275 Eur (sekcijos, šviestuvo, roletų sugadinimas) -7938 Eur (gauta parama).

Dėl teismo šališkumo

55. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad apeliantė nepasitikėjimą teismu grindžia išskirtinai teismo veiksmais procese, tačiau procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas privalo būti pareikštas tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Dėl procesinės bylos baigties

56. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą keisti skundžiamo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimą, priteisiant iš atsakovės ieškovei 5195,78 Eur žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Išlaidų advokato ar advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas yra išsprendžiamas pagal tą patį principą – jos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (CPK 98 straipsnis).

58. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kinta ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, todėl keistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kaip jau minėta, ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl 19213,49 Eur žalos priteisimo, 2023 m. gegužės 12 d. posėdyje ieškovės atstovė pareiškė, kad ieškovė mažina ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti 11 275,49 Eur žalos atlyginimą.

59. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ieškovo teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus; dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, tačiau atlikdamas šiuos veiksmus taip pat turi laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų. Ieškovui pareiškus dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo sumažinimo, teismas šiuo klausimu turi priimti procesinį sprendimą ir jame konstatuoti ieškinio reikalavimo sumažinimo bei toliau nagrinėti bylą pagal sumažintą ieškinio reikalavimą. Toks teismo procesinis veiksmas yra reikšmingas sprendžiant žyminio mokesčio grąžinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus.

60. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo jį sumažinant raštu pareikštas nebuvo. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas žalą skaičiavo remdamasis ieškinyje nurodyta reikalavimo suma, o ne nuo sumažinto reikalavimo, t. y. teisminio nagrinėjimo objektu išliko ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas bei jame suformuluoto reikalavimo išsprendimas.

61. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad faktas, jog baigiant nagrinėti bylą ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, neatleidžia jos nuo dalies bylinėjimosi išlaidų, todėl sprendžia, kad priteisiant 5195,78 Eur, ieškinys yra tenkinamas 27 procentais.

62. Ieškovė nuo 432 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista, suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 880 Eur, todėl, ieškinį tenkinus iš dalies (27 procentais), iš atsakovės valstybei priteistina 116,64 Eur žyminio mokesčio ir 237,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

63. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1700 Eur atstovavimo išlaidų, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 1241 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

64. Trečiasis asmuo už UAB „O.“ atliktą gaisro ekspertizę sumokėjo 1331 Eur, todėl iš ieškovės proporcingai atmestai jos ieškinio reikalavimų daliai priteistina trečiajam asmeniui 971,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Atsakovė teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 126 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (7 procentais), todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 8,82 Eur žyminio mokesčio ir 56 Eur atstovavimo išlaidų, viso 64,82 Eur. Ieškovė už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėjo 250 Eur, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 232,50 Eur. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 167,68 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5195,78 Eur (penkis tūkstančius šimtą devyniasdešimt penkis eurus 78 ct) žalos atlyginimui. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 116,64 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 64 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 237,60 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 60 ct) valstybės turėtas garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630).

Priteisti atsakovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1241 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 971,63 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 167,68 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.