Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui P. M. C. S., išvadą teikiančiai byloje institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje nustatyta, kad atsakovas P. M. C. S. ir ieškovė G. K. yra nepilnamečio D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. 1 t., 8). Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametis D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove, šalys kartu negyvena nuo 2019 m. birželio mėn. Išlaikymas vaikui iš atsakovo nėra priteistas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šioje byloje nustatyta, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. abu tėvai prašo, jog sūnaus D. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Kadangi ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina nėra, šis ieškovės reikalavimas tenkinamas ir vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove G. K. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

8. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

9. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

10. Pasisakydamas vaiko poreikių klausimu, teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 642 eurų, atskaičius mokesčius – 468,41 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114).

11. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

12. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimo reikmėms per mėnesį yra reikalinga apie 600 eurų suma: 150 Eur maistui; 20 Eur gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidoms; 50 Eur rūbams ir avalynei; 5 Eur patalynei; 30 Eur higienos priemonėms; 50 Eur sauskelnėms; 30 Eur lavinimo, ugdymo priemonėms, žaislams; 100 Eur darželiui; 50 Eur laisvalaikiui, šventėms, gimtadieniams; 25 Eur komunaliniams; 150 Eur buto nuomai su komunaliniais; 50 Eur transporto išlaidoms.

13. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje paaiškino vaiko poreikius ir jų išlaidas, kurios reikalingos vieno mėnesio vaiko poreikiams patenkinti. Teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių rašytiniais paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti, ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

14. Ieškovė teismo posėdyje patikslino, kad vaiko išlaikymui išleidžia apie 500 Eur. Maistui išleidžia 150-180 Eur, vaistams apie 30 Eur, rūbams apie 60 Eur, darželiui - 60 Eur, sauskelnėms ir paklotukams apie 50 Eur, žaislams ir knygutėms apie 40 Eur, transporto išlaidoms apie 80 Eur, vaiko draudimui - 35 Eur, bendra suma būsto komunaliniams patarnavimams – 100 Eur.

15. Atsakovas ginčija 600 Eur išlaikymo vaikui poreikių dalį dėl 150 Eur išlaidų maistui, 60 Eur sumą vaiko rūbams. Kitų išlaikymo poreikių atsakovas neginčijo. Teismo posėdžio metu, išvadą teikiančios institucijos atstovei paklausus atsakovo, ar 5 Eur maistui per dieną vaiko maitinimuisi yra normalus dydis, atsakovas sutiko, kad tai yra normali suma, tačiau pačią 150 Eur mėnesiui sumą atsakovas ginčija, nurodydamas, kad ne kiekvieną dieną išlaidos maistui yra vienodos. Taip pat atsakovas teigė, kad ieškovės nurodyta suma vaiko rūbams yra labai didelė, ypač ją susumavus per metus. Teismas pažymi, kad šalių vaikas yra 2 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikai rūbus ir avalynę greitai išauga, o taip pat ir nudėvi. Teismo nuomone, kad tiek suma maistui, tiek drabužiams, avalynei nėra per didelė. Teismas atkreipia dėmesį, jog išlaidos sauskelnėms po 50 Eur mėnesiui yra laikinojo pobūdžio ir artimoje ateityje ieškovė šių išlaidų nebepatirs. Bylos duomenimis vieno mėnesio įkainis už darželį yra 56,58 Eur (1 t., 171 b.l., DOK-43506, ZIP laikmenoje esantis priedas „Priedai(1)“).

16. Dėl kitų vaiko poreikių lentelėje nurodytų išlaidų teismas plačiau nepasisako, atsakovas jų neginčijo, todėl vertinant rinkoje vyraujančias kainas, darytina išvada, kad jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

17. Įvertinęs pateiktą poreikių detalizaciją bei išanalizavęs ją bylos kontekste, teismas daro išvadą, jog 540 Eur dydžio, iš kurių skaičiuojamos išlaidos maistui, gydymo ir sveikatos priežiūrai, rūbams ir avalynei, higienos priemonėms, lavinimo, ugdymo priemonėms, žaislams, darželiui, laisvalaikiui, šventėms, gimtadieniams, buto nuomai su komunaliniais, transporto išlaidoms, išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).

18. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad jis dirba Portugalijoje prekybos centre, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 640 Eur atskaičius mokesčius. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Kreditų, paskolų neturi. Kitų išlaikomų asmenų atsakovas neturi. Atsakovo mėnesines išlaidas sudaro 350 Eur namo nuomai, 100 Eur komunaliniams mokesčiams ir 100 Eur maistui.

19. Bylos rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu duotais ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 530 Eur atskaičius mokesčius ir 58 Eur valstybės skiriami vaiko pinigai (2 t., l. 10-17). Ieškovė nuosavybės teise nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi (2 t., l. 18,19). Kitų išlaikomų asmenų neturi. Teismas sprendžia, kad byloje esančiais įrodymais, ieškovės ir atsakovo turtinės padėtys laikytinos lygiavertėmis.

20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

21. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus D. S. gyvena su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad prašoma priteisti suma yra protinga ir atitinka vaiko interesus, tačiau turėtų būti mažinama ieškovės gaunamų vaiko pinigų suma, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas 250 Eur išlaikymas.

22. Vadovaujantis naujausia kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

23. Iš valstybės gaunamą išmoką vaikui uzufrukto teise valdo ieškovė. Išmoka turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Pažymėtina, kad ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių sūnui mokamą per mėnesį apie 60 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, nustatant reikalingą vaikui išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, šalių vaiko poreikių tenkinimui šiuo atveju tėvai iš viso turi skirti 480 Eur (540 Eur – 60 Eur) per mėnesį.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis yra pagrįstas iš dalies, todėl jis tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisiamas 240 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šis išlaikymas priteisiamas nuo 2019 m. spalio 2 d. (nuo ieškinio pateikimo dienos) iki vaiko pilnametystės, o ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-P-186/2010).

26. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo nėra. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d., kuris skaičiuojamas po 300 Eur. Priteisus iš atsakovo išlaikymą po 240 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 720 Eur (240 Eur x 3 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d.

27. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nereguliariais mokėjimais per 21 mėnesį iš viso pervedė 1535 Eur sumą vaiko išlaikymui, pirmas mokėjimas gautas 2019-09-16. Nustatyta, kad byloje buvo taikytos 2019 m. spalio 7 d. teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės - iš atsakovo P. M. C. S. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. S. po 200 Eur (du šimtus eurų) periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 2 d., iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad atsakovui geranoriškai nevykdant teismo sprendimo, ieškovė turi teisę kreiptis į antstolį, kuris vykdo teismo sprendimą bei apskaičiuoja, kokio dydžio išlaikymas buvo teiktas ir kokio dydžio įsiskolinimas pagal teismo sprendimą yra susidaręs.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2019 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 2.3-(NPT-2)-19-T-1432-11564 valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis ieškovei yra 100 proc. (1 t., 16-17 b.l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje 2021 m. kovo 9 d. Nr. (12.34Mr)-PT-1750 patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos sudaro 1203,71 Eur (2 t., 29 b.l.).

30. Reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 75 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

31. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikiant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 65 Eur (240 Eur x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.). Be to iš dalies patenkintas kitas turtinis ieškinio reikalavimas dėl 720 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimo. Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 16 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai).

32. Iš viso iš atsakovo priteistina 156 Eur (75 Eur + 65 Eur + 16 Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

33. Ieškinį patenkinus iš dalies (80 proc.), iš atsakovo priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos 962,97 Eur (1203,71 Eur x 80 proc./100) išlaidos už advokato pagalbą ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

34. 2019 m. spalio 7 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo P. M. C. S. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. S. po 200 Eur (du šimtus eurų) periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 2 d., iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje. Priėmus teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 149, 150 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. M. C. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. spalio 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo P. M. C. S., gimusio (duomenys neskelbtini), 720 Eur (septynių šimtų dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą ieškovei G. K..

Nepilnamečiui, D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų tvarkytoja paskirti jo motiną G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisės pagrindu.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą – panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovo P. M. C. S., gimusio (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 156 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo P. M. C. S., gimusio (duomenys neskelbtini), 962,97 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 97 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Luminor“ bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas. Įmokos kodas - 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.