Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir skiriant A. C. šiuos įpareigojimus ir draudimus: visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe alkoholio, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesilankyti nukentėjusios V. A. G. gyvenamoje vietoje, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradedant dalyvavimą joje ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 3 d. 17.20 val. iki 2022 m. balandžio 4 d. 15.49 val., 2 (dvi) laikino sulaikymo dienas prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

6. Iš nuteistojo A. C. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytų išvadų atitiktimi faktinėms bylos aplinkybėms, teigiama, kad A. C. atžvilgiu turi būti priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos požymių ir nusikalstamą veiką padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Taigi, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl A. C. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

9. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-270-628/2020).

10. Nagrinėjamu atveju A. C. buvo kaltinamas tuo, kad 2022 m. balandžio 3 d. apie 16 val. 55 min. namuose, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau vieną kartą sudavė savo motinai V. A. G., t. y. savo šeimos nariui, į nugaros sritį, dėl ko ji pargriuvo, tuo nukentėjusiajai V. A. G. padarė poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą.

11. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis A. C. kvestionuoja nukentėjusiosios V. A. G. parodymų patikimumą bei teismo medicinos eksperto išvadą apie nukentėjusiosios sužalojimų padarymo mechanizmą. Priešingai nei teigia apeliantas savo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino apelianto ir nukentėjusiosios nuteistojo motinos V. A. G. konfliktinę situaciją, neatskleidė jos eigos, nuteistojo A. C. atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją turinio. Susipažinus su bylos medžiaga ir pirmos instancijos proceso metu ištirtais įrodymais, nekyla abejonių dėl A. C. kaltės įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą.

12. Nuteistajam pateiktame kaltinime nurodoma, kad A. C. ne mažiau vieną kartą sudavė savo motinai į nugaros sritį, dėl ko ši pargriuvo. Šiuos kaltinimus patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad V. A. G. sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, tai yra A. C. pastūmus ir vieną kartą trenkus nukentėjusiajai. Pirmos instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas teismo ekspertas A. J., kuris patvirtino, kad buvo apžiūrėta nukentėjusioji, kuri patvirtino, kad ji buvo pastumta, griuvo ir susižalojo. (1 t., b.l. 42). Nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina byloje esantis bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame girdėti, kad nukentėjusioji V. A. G. pranešė apie pagalbos poreikį, nes jos namuose siaučia jos sūnus, mušasi. (1 t., b.l. 19-20). Į įvykio vietą atvykus pareigūnams nukentėjusioji nurodė, kad sūnus jai trenkė ir ji nugriuvo (1 t., b.l. 22-26). Pati nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad pirmiausia ji pajuto smūgį į nugarą, dėl kurio įtakos nugriuvo. Tokias aplinkybes ji nurodė 2022 m. balandžio 20 d. vykusios akistatos metu, tai yra kad pajuto stiprų smūgį į nugarą, nuo kurio parkrito ir susižalojo ranką (1 t., b.l. 102-103). Nurodyti įrodymai patvirtina nukentėjusiosios V. A. G. parodymų nuoseklumą. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad yra neaiškus nusikaltimo mechanizmas, tačiau nesutiktina su tokiu argumentu. Pirmiausia nukentėjusioji nuosekliai viso proceso metu teigė, kad pirmiausia pajautė smūgį į nugarą dėl ko nugriuvo. Jos nurodomos aplinkybės yra nuoseklios ir atitinkančios kitus byloje esančius įrodymus, iš esmės aplinkybės buvo nurodomos tapačios, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jų teisingumu ir patikimumu. Tuo tarpu būtent pačio nuteistojo pozicija keitėsi proceso metu, siekiant jam palankesnio sprendimo. Tai yra pirmiausia, ikiteisminio tyrimo (akistatos) metu jis neigė kaltę, vėliau siekdamas pasinaudoti teisine galimybe būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės jau nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nematė, kad mama pargriuvo, neatsimena, kad ją stūmė. Pateikdamas apeliacinį skundą nuteistasis ir vėl neigia savo kaltę, teigdamas, kad mama buvo neblaivi ir galimai pati nugriuvo.

13. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo skundo argumentai, kad jis nukentėjusiajai nepadarė jokio fizinio poveikio, kuris būtų priežastiniu ryšiu jos sveikatos sutrikdymui ar galimam skausmo pajautimui bei, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus apie įvykio aplinkybes, yra tik gynybinė nuteistojo pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Nuosprendyje išdėstyti teismo argumentai dėl byloje surinktų įrodymų yra logiški ir neprieštaringi.

14. Apelianto skundo argumentai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nebuvo aiškinamasi apie nukentėjusiosios V. A. G. alkoholio vartojimo įpročius bei apelianto pateikta versija, kad būtent dėl šios priežasties nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, yra deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai nesusiję su nusikalstamos veikos kvalifikavimu bei vertinimu. Teismas nesprendžia nukentėjusiosios kaltės klausimo. Bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės

15. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nusikalstamą veiką padarė jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl jis pripažintinas recidyvistu, ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

16. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad teismas sprendžia atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tokioms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors aplinkybė ir nenurodyta kaltinamajame akte, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 2K-29-976/2022). Kaltinamas asmuo turi teisę tiksliai žinoti, kuo jis yra kaltinamas (konkrečiai nurodant atsakomybės priemonių griežtumą lemiančias aplinkybes kaltinamajame akte ar bent bylą nagrinėjant teismo posėdyje). Vadovaujantis rungimosi principu, prokurorui kaltinamajame akte nenurodžius sunkinančios aplinkybės ir neprašius pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažinti esant atitinkamą aplinkybę, neturėtų prokuroras dėl šios aplinkybės skųsti teismo nuosprendį. Antra vertus, sunkinančios aplinkybės (ne)pripažinimo klausimas savo esme ir poveikiu kaltinamojo teisėms iš esmės panašus (ar netgi tapatus) į veikos kvalifikavimo klausimą: jis gali lemti bausmės rūšies parinkimą, bausmės dydį, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės vykdymo atidėjimą. Aiškiai nepatikslinus pareikštų kaltinimų, teismas negali pritaikyti griežtesnės normos, siekdamas kuo teisingiau kvalifikuoti veiką. Vertinant sunkinančių atsakomybę aplinkybių pripažinimo teisines pasekmes, tas pats teisinis režimas turėtų galioti ir joms. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019).

17. Baudžiamojoje byloje esančiame kaltinamajame akte nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Teismų praktikoje išaiškinama, kad kaltinamąjį aktą surašantis prokuroras neturi apsiriboti formaliu ankstesnių kaltinamojo teistumų nurodymu, taip pat turi aprašyti visas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaip to reikalauja BPK. Tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 2K-304-648/2019).

18. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančiame kaltinamajame akte nurodyta, kad A. C. teistumas neišnykęs, paskutinį kartą teismas 2011 m. lapkričio 17 d. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį jam paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad A. C. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teismui už tyčinį nusikaltimą, tad laikytina, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė inkriminuota pagrįstai.

19. Tuo tarpu dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmas, teisėjų kolegija konstatuoja šios aplinkybės nepagrįstą inkriminavimą. Šios sunkinančios aplinkybės nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, net gi pačiame kaltinime nėra nurodoma, kad veiksmai buvo įvykdyti esant asmeniui neblaiviam. Viso pirmos instancijos proceso metu, nebuvo pateikta prokuroro prašymų tikslinti kaltinimą, inkriminuoti nurodytą sunkinančią aplinkybę, teisėjas neįspėjo A. C. dėl galimo kaltinimo pasunkėjimo. Tik baigiamųjų kalbų metu prokuroras nurodė, kad A. C. buvo neblaivus, tačiau nebuvus procesiškai teisingo įspėjimo dėl kaltinimo sunkinimo, baigiamosios kalbos išsakytas prašymas taikyti sunkinančią aplinkybę, nelaikytinas teisėtu ir atitinkančiu kaltinamojo interesus.

20. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, kaip ir nebuvo prokuroro prašymo patikslinti kaltinamojo akto aplinkybes ir šią aplinkybę pripažinti, laikytina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pasunkino nuteistojo padėtį, todėl ši aplinkybė šalintina.

Dėl bausmės

21. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pasunkinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta ar per švelni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

22. Pirmos instancijos teismas A. C. už jo padaryta nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skyrė jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir skiriant A. C. šiuos įpareigojimus ir draudimus: visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe alkoholio, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesilankyti nukentėjusiosios V. A. G. gyvenamojoje vietoje, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradedant dalyvavimą joje ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas veikiant tiesiogine tyčia, į A. C. asmenines savybes, ankstesnius teistumus, į tai, kad A. C. nedirba. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinančiomis pripažino kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. C. ankščiau teistas keturis kartus (1 t., b. l. 123-127), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 122).

24. Atsižvelgiant į tai, kad A. C. atžvilgiu šalintina atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam parinkta bausmė savo rūšimi (laisvės apribojimas, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) ir dydžiu (vieneri metai) nėra aiškiai per griežta, todėl jos keisti nėra pagrindo, tačiau nuteistajam A. C. šalintinas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas – visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe alkoholio.

Dėl nustatyto rašymo apsirikimo

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitė laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 3 d. 17.20 val. iki 2022 m. balandžio 4 d. 15.49 val., dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Pažymėtina, kad 2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1359 (įsigaliojo nuo 2022 10 01) pasikeitė BPK 140 straipsnio 9 dalis. Šiuo metu galiojančioje nurodyto straipsnio redakcijoje laikino sulaikymo įskaitymą į bausmės laiką reglamentuoja nurodyto straipsnio 13 dalis Netiksliai nurodyta BPK 140 straipsnio dalis laikytina rašymo apsirikimu, todėl taisytina pakeičiant, kad laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. balandžio 3 d. 17.20 val. iki 2022 m. balandžio 4 d. 15.49 val. įskaitomas į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant A. C. yra 106,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

27. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

28. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo A. C. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

A. C. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. vasario 23 d. nuosprendį:

panaikinti A. C. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas);

panaikinti A. C. skirtiną įpareigojimą visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe alkoholio.

Ištaisyti 2023 m. vasario 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžio motyvuojamosios dalies 5 pastraipoje padarytą klaidą, naujai šią pastraipą išdėstant taip:

„Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsniu 13 dalimi į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. balandžio 3 d. 17.20 val. iki 2022 m. balandžio 4 d. 15.49 val., dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.“

Ištaisyti 2023 m. vasario 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžio rezoliucinės dalies 2 pastraipoje padarytą klaidą, naujai šią pastraipą išdėstant taip:

„Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsniu 13 dalimi į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 3 d. 17.20 val. iki 2022 m. balandžio 4 d. 15.49 val., dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.“

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.