Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovas mokėjimo paskirtyse nenurodydavo už kokią sąskaitą atlieka mokėjimą, todėl jo mokėjimais buvo dengiamos seniausios jo skolos.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė jo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad mokėjimo paskirtyse nenurodydavo kokią sąskaitą apmoka, kritiškai vertino nesudarytą galimybę koreguoti sąskaitas jam pačiam.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimas, kuriuo tenkintas visiškai ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklų ieškinys atsakovui J. K. ir priteista iš atsakovo ieškovei 296,16 Eur skola, 2,46 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (298,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 24,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybės naudai 9 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

21. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad buvo padaryti procesiniai pažeidimai – sprendimą priėmusi teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi šioje byloje jau buvo priėmusi sprendimą už akių ir netenkinusi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be to, teismo sprendimas pažeidžia šalių lygiateisiškumą, surašytas šališkai, sprendime skirtas dėmesys absurdiškiems ir tarpusavyje nesuderinamiems duomenims, sprendime neteisingai nurodomos teisės aktų nuostatos, teismo šaukimas šaukime buvo nurodyta, jog vyks posėdis tik dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bet ne dėl naujo sprendimo priėmimo, teismas nepagrįstai nepasisakė dėl dalies atsakovo teiginių, laikydamas juos teisiškai nepagrįstais, neteisingai nurodė taikomas teisės normas. Apeliacinis skundas taip pat motyvuojamas tuo, kad teismas nenustatė ir nepatikrino ieškinio pagrįstumo, nepagrįstai neįvertino to, jog atsakovas nebuvo sudaręs su ieškove šilumos energijos (karšto vandens) tiekimo sutarties, todėl neprivalėjo apmokėti už jų tiekimą, be to, atsakovas buvo pateikęs duomenis, jog visas ieškovės teikiamas sąskaitas už laikotarpį, už kurį prašoma priteisti skolą, buvo apmokėjęs, taip ignoravo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties išvadas.

Ginčui aktualios faktinės aplinkybės

22. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-430-600/2021 ieškovei iš atsakovo priteista 2 604,73 Eur skola, 180,39 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesinės palūkanos už priteistą sumą (2 785,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. birželio 19 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 65,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiuo sprendimu priteistas skola susidarė už atsakovui priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. tiektą šilumos energiją (karštą vandenį).

23. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16327-1077/2022 ieškovei iš atsakovo priteista 1 229,25 Eur skola, 28,02 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 257,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiuo sprendimu priteistas skola susidarė už atsakovui priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. tiektą šilumos energiją (karštą vandenį).

24. Ieškovė 2023 m. kovo 20 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš atsakovo 314,66 Eur skolos, 8,26 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 322,92 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 21 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 13,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 11 Eur žyminis mokestis, 2,13 Eur už VĮ Registrų centro išrašą.

25. Plungės apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2176-941/2023 nutarė ieškovės naudai iš atsakovo išieškoti 314,66 Eur skolos, 8,26 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 322,92 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 21 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 13,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 11 Eur žyminis mokestis, 2,13 Eur už VĮ Registrų centro išrašą.

26. Plungės apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-2176-941/2023 atsakovui atnaujino terminą prieštaravimams pateikti, priėmė atsakovo prieštaravimus dėl ieškovės pareiškimo, panaikino žymą apie 2023 m. kovo 21 d. teismo įsakymo įsiteisėjimą ir atšaukė išduotą vykdomąjį dokumentą.

27. Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-2194-941/2024 priimtas ieškovės ieškinys atsakovui dėl 296,16 Eur skolos, 2,46 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir panaikintas 2023 m. kovo 21 d. teismo įsakymas.

28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-9038-996/2024 tenkintas visiškai ieškovės ieškinys ir ieškovei iš atsakovo priteista 296,16 Eur skola, 2,46 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (298,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,13 Eur bylinėjimosi išlaidos.

29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9038-996/2024 netenkintas atsakovo pareiškimas dėl 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

30. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-973-513/2024 panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartis, atsakovo pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9038-996/2024 peržiūrėjimo tenkintas ir sprendimas už akių panaikintas, atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo grąžinta Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti toliau. Klaipėdos apygardos teismo šioje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių tam, kad būtų išnaudotos visos procesinių dokumentų įteikimo galimybės ir užtikrintas faktiškas (realus) atsakovo informavimas apie pradėtą teismo procesą, todėl sprendimas už akių nagrinėjamu atveju nebuvo galimas. Be to, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino atsakovo prieštaravimuose dėl teismo įsakymo nurodytų aplinkybių, kad sąskaitas jis apmokėjo, taip pat atsakovo į bylą pateiktų įrodymų – mokėjimo kvitų, nesiaiškino ar atsakovas apmokėjo ieškovės pateiktas sąskaitas būtent už ieškovės ieškinyje nurodytą laikotarpį, ar tai apmokėjimai už ieškovės suteiktas paslaugas ir pan.

31. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui pagal 1996 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 7-2052. Atsakovas šiuo adresu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą. Ieškovės 2024 m. kovo 18 d. mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad už atsakovui priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. tiektą šilumos energiją (karštą vandenį) susidarė 296,16 Eur atsakovo įsiskolinimas.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

33. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.

34. Pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo principas yra vienas iš svarbiausių civilinio proceso principų. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, be kitų atvejų, jeigu jis yra (ne)tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi; jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme; jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktai); taip pat kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 66 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, teigdamas, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, turi pagrįsti tai, jog byla išnagrinėta neobjektyviai, kad teisėjas, išnagrinėjęs šią bylą, buvo ar galėjo būti suinteresuotas jos baigtimi ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012).

35. Remiantis CPK 71 straipsnio 1 dalimi teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Taigi, ši nuostata draudžia tam pačiam teisėjui pakartotinai nagrinėti civilinę bylą, jei aukštesnės instancijos teismas panaikino teisėjo priimtą sprendimą, kuriuo byla buvo išspręsta iš esmės. Toks draudimas nėra taikomas, jei yra panaikinama nutartis, kuri priimama atskirais klausimais, kuriais byla nėra išsprendžiama iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-986/2010). Teismui priėmus sprendimą už akių bylos procesas nebuvo baigtas, t. y. teismo sprendimas už akių nebuvo įsiteisėjęs, nes CPK atsakovui suteikia teisę per 20 dienų pateikti pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių, kuris yra paduodamas būtent sprendimą už akių priėmusiam teismui (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Taigi, paties bylos nagrinėjimo procesas sprendimo už akių priėmimo atveju yra tęstinis ir, jei yra pateikiamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tos pačios sudėties teismas, kuris priėmė sprendimą už akių, nagrinėja minėtą pareiškimą, o nusprendus tenkinti pareiškimą, kaip nagrinėjamu atveju, byla atnaujinama ir nagrinėjama iš esmės to teisėjo, kuris priėmė sprendimą už akių. Tokios praktikos laikosi ir kiti apygardų teismai (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-130-883/2025).

36. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių skundžiamą sprendimą teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, atsakovo argumentas dėl teisėjos šališkumo grindžiamas tik prielaida, todėl nepaneigia preziumuojamo nešališkumo principo ir nėra pagrindo išvadai, jog teisėja nagrinėjamoje byloje buvo neobjektyvi ir šališka. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas, nustatęs, jog egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, naudojosi procesine teise pareikšti nušalinimą teisėjai. Priešingai, iš byloje esančios duomenų visumos matyti, kad atsakovo abejonės dėl teisėjos nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi nėra pagrįstos konkrečiais įrodymais. Pabrėžtina, kad šalies nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo ar kitų teisėjų procesiniais sprendimais nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai dėl skundžiamą sprendimą priėmusios teisėjos šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

37. Antra, CPK 329 straipsnis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas proceso teisės normų pažeidimų sąrašas. Nebaigtinis tokių pažeidimų sąrašas atskleidžiamas teismų praktikoje. Ne kiekvienas proceso teisės normos pažeidimas lemia teismo sprendimo negaliojimą. Kiekvienu atveju, nustačius proceso teisės normų pažeidimą, turi būti vertinamos individualios bylos aplinkybės ir pažeidimo pobūdis, įtaka teisės į teisingą teismą įgyvendinimui ir užtikrinimui.

38. Aiškindamas proceso teisės normos pažeidimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra dviejų rūšių, besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Pirma, absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo. CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodyti pagrindai taikomi tuomet, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, jais remiasi apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Antra, kiti proceso teisės pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokie proceso teisės pažeidimai sukelia materialinius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą. Todėl šiuo atveju teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo. Taigi ši norma draudžia naikinti sprendimą vien tik dėl formalių, neesminių proceso teisės pažeidimų. Tokia taisyklė tiesiogiai įtvirtinta ir CPK 328 straipsnyje, draudžiančiame iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį panaikinti vien formaliais pagrindais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019.

39. Apeliaciniame skunde prašant panaikinti sprendimą CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, reikia pagrįsti, kaip proceso teisės normos pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Pavyzdžiui, apeliantas, argumentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo iškviesti liudytojus, turi pagrįsti, kokias aplinkybes, paneigiančias pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, būtų galėję patvirtinti liudytojai, kurie nebuvo iškviesti pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-206-186/2015). Vertinant, ar byla galėjo būti išspręsta neteisingai dėl to, jog teismas priimdamas sprendimą rėmėsi įrodymais, dėl kurių šalys neturėjo galimybės pasisakyti, turi būti atsižvelgta į tai, ar šie įrodymai bent iš dalies nulėmė ar galėjo nulemti bylos procesinį rezultatą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-823/2021.

40. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo įvairius, jo manymu, procesinės teisės normų pažeidimus, pvz., šaukime netinkamai įvardintas procesas, skundžiamame sprendime neteisingai nurodytos taikomų teisės aktų normos, nepasisakyta dėl kai kurių atsakovo teiginių, skundžiamame sprendime mažiau skirta dėmesio atsakovo teiginiams ir pan. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Kaip minėta, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288). Kita vertus, atsakovas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė procesinės teisės normų pažeidimų dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, t. y. atsakovas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovo nurodomi pažeidimai galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo ar nutarties teisėtumui. Atsakovas nenurodė ir teismas nenustatė, kad teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme priimant skundžiamą sprendimą būtų neužtikrintos CPK 42 straipsnyje nustatytos šalių teisės, kad atsakovui būtų buvęs užkirstas kelias teikti įrodymus, paaiškinimus, atsikirtimus, būtų neteisingai paskirstyta įrodinėjimo našta ar pan. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau atsakovo nurodomų pažeidimų, kaip neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

41. Trečia, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl neatsiskaitymo už butui patiektą šilumos energiją (karštą vandenį). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. už į butą patiektą šilumos energiją (karštą vandenį) susidarė 296,16 Eur skola. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad už 2022–2023 m. visos sąskaitos yra apmokėtos.

42. Sutiktina, kad byloje nėra ginčo dėl tol, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta individuali rašytinė sutartis dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo. Tačiau atsakovas taip neginčijo aplinkybės, kad jis savo buitinėms reikmėms naudojasi ieškovės teikiama šilumos energija (karštu vandeniu) ir byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jis už ieškovės teikiamas paslaugas dalinai mokėjo. Kita vertus, iš atsakovo skolos už ieškovės tam pačiam atsakovo butui tiekiamą šilumos energiją (karštą vandenį) buvo priteistos ir ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimai.

43. CK 6.383 straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų; ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.

44. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

45. Šilumos energijos santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika formuojama kasacinio teismo. Pavyzdžiui, pasisakydamas dėl patalpų savininko pareigos mokėti už šilumos energiją, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-74-684/2020, 2009 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Rašytinė sutartis (individualiai aptartomis sąlygomis) nėra būtinoji sąlyga šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams tarp tiekėjo ir nebuitinio vartotojo susiformuoti ir egzistuoti. Šiems teisiniams santykiams, kaip ir santykiams tarp tiekėjo ir buitinio vartotojo, atsirasti ir egzistuoti yra pakankami šalių konkliudentiniai veiksmai (vartotojo šildymo įrenginių prijungimas prie bendrų šilumos perdavimo tinklų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017).

46. Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas naudojasi ieškovės teikiama šilumos energija (karštu vandeniu), už ieškovės teikiamas paslaugas atsakovas dalinai mokėjo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nustatyta, jog tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

47. Ketvirta, pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 2 dalis nurodo, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

48. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 15.1 punktą buitinis šilumos vartotojas privalo laiku deklaruoti bute esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos ir šilumos kiekio matavimo prietaisų bei kitų šilumos kiekio matavimo priemonių rodmenis ir atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais. Kad ši nuostata prieštarautų šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms nenustatyta.

49. Pagal byloje esančias ieškovės už ginčo laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išrašytas sąskaitas ir duomenis apie atsakovo atliktus mokėjimus matyti, kad atsakovas iki sąskaitose numatyto termino joms apmokėti, sumokėdavo tokią sumą, kuri atitikdavo sąskaitoje nurodytą sumą už tą mėnesį, kurį sąskaita būdavo išrašoma. Tačiau visose ginčo sąskaitose taip pat yra nurodytas įsiskolinimas ieškovei.

50. Ieškovė ieškinyje paaiškino, jog nagrinėjamu atveju aktualios atsakovui paskaičiuotos sumos, kurių apmokėjimo terminas yra suėjęs (t. y. skaičiuotinos visų sąskaitų, išrašytų iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir atsakovo sumokėtos sumos laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo dienos – 2023 m. kovo 20 d., o taip pat civilinėse bylose Nr. e2-16327-1077/2022 ir Nr. e2-430-600/2021 priteistos sumos. Per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovui buvo paskaičiuota 629,69 Eur mokėtinų mokesčių. Atsakovas per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos, įvertinant, kad tiek vykdomasis dokumentas Nr. eL2-2176-941/2023, tiek vykdomieji dokumentai civilinėse bylose Nr. e2-16327-1077/2022 ir Nr. e2-430-600/2021, jau buvo pateikti vykdyti antstoliui, sumokėjo ieškovei 971,76 Eur. Tokiu būdu iš atsakovo sumokėtos 971,76 Eur sumos 598,58 Eur buvo skirta civilinėje byloje Nr. e2-430-600/2021 daliai priteistos sumos padengti, o 58,15 Eur buvo skirta civilinėje byloje Nr. e2-16327-1077/2022 daliai priteistos sumos padengti. Todėl sąskaitoms, išrašytoms laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. liko 315,03 Eur suma (971,76 Eur – 598,58 Eur – 58,15 Eur). Ši likusi suma buvo skiriama dengti seniausiai išrašytoms sąskaitos – t. y. visiškai buvo padengtos laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. išrašytos sąskaitos, bei dalinai buvo padengta 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaita. Tokiu būdu atsakovo skola pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo metu sudarė 314,66 Eur (629,69 Eur – 315,03 Eur). Po teismo įsakymo įsiteisėjimo atsakovas 2023 m. birželio 29 d. sumokėjo ieškovei 26,76 Eur, iš kurių 5,37 Eur skirta skolai padengti, 8,26 Eur delspinigiams padengti, o 13,13 Eur – bylinėjimosi išlaidoms padengti. Teismui atnaujinus terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti atsakovo sumokėta 13,13 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms padengti buvo perkelta skolai padengti, dėl ko sumažėjo atsakovo skola (kas taip pat lemia ir mažesnių delspinigių paskaičiavimą). Atsižvelgiant į tai, atsakovo skolą sudaro 296,16 Eur už laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. suteiktas paslaugas (629,69 Eur – 315,03 Eur – 5,37 Eur – 13,13 Eur).

52. Pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį, skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina; tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas; jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola; jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.

53. Ieškovė nurodo ir byloje nėra įrodymų paneigiančių aplinkybių, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo gavęs ieškovės sutikimo skirti mokėjimus einamosioms prievolėms dengti, vietoj prievolių, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs (CK 6.55 straipsnio 1 dalis). Visose ginčo laikotarpiu ieškovės atsakovui išrašytose sąskaitose nurodytas įsiskolinimo dydis viršijo 3 000 Eur. Taigi, atsakovas neturėjo teisės be ieškovės sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs.

54. Kita vertus, sąvoka „seniausia skola“ CK 6.55 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.55 straipsniu reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Tik nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).

55. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017). Sprendžiant dėl CK 6.55 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymo konkrečių faktinių aplinkybių kontekste turi būti vertinamas pareiškimo turinys ir sprendžiama, ar atsakovas, kaip skolininkas, buvo pareiškęs valią ieškovei (kreditorei) ir informavęs ją apie įmokų sumokėjimą konkrečioms skoloms padengti. Pirma, tai galėtų būti atliekama eksplicitiškai nurodant konkrečių įmokų paskirtį (kokias skolas yra siekiama padengti); antra, išskiriant skolas, kurių įmokomis nėra siekiama apmokėti. Visais atvejais toks pareiškimo turinys turi būti aiškus, leidžiantis identifikuoti, kokias skolas atliekamais mokėjimais yra siekiama padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).

56. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas mokėjimuose ar kitu būdu būtų nurodęs ieškovei kurią sąskaitą, egzistuojant kitoms skoloms, jis apmoka. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas teisės aktų nuostatas ir vadovaudamasis teismų praktika, neturi pagrindo vadovautis atsakovo argumentais dėl įmokų įskaitymo ir šių argumentų pagrindu nesutikti su ieškovės nurodytais skaičiavimais. Taigi, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog jis yra atsiskaitęs su ieškove būtent už ginčo laikotarpį, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 296,16 Eur skolą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. už į atsakovo butą patiektą šilumos energiją (karštą vandenį).

57. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina. Atsakovui neginčijant ir nenurodant argumentų dėl kitų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis iš atsakovo priteisti delspinigiai, procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos, išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teismas pritardamas šių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių motyvams ir argumentams, jų nekartoja ir dėl jų nepasisako.

58. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl bylos procesinės baigties

59. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.