Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. Ž. ir R. Ž. ieškinį atsakovui D. S. dėl iškeldinimo iš patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą nutartį Nr. 415-2N/2010 dėl 82484,98 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. S., parduodant įkeistą daiktą - dviejų kambarių butą su rūsiu, bendras buto plotas 50,52 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

6. 2023 m. lapkričio 22 d. vykusių varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo parduotas 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvęs turto savininkas D. S.. Šį butą įsigijo ieškovas M. Ž. už 70 200 Eur, visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2023 m. gruodžio 18 d. Antstolis 2024 m. kovo 14 d. surašė Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pranešimą dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo butas 2024 m. balandžio 16 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ieškovo nuosavybės teise.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo D. S. apeliacinio skundo motyvus, pažymi, kad apeliacinio skundo turinį sudaro argumentai dėl pirmosios instancijos teisme padarytų procesinių pažeidimų: 1) byla išnagrinėta šališkai ir netinkamos sudėties teismo; 2) byla išnagrinėta nepranešus atsakovui apie bylos nagrinėjimą; 3) atsakovui neužtikrinta teisė byloje turėti atstovą – advokatą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija toliau nurodomų motyvų pagrindu pasisako dėl minėtų esminių apelianto argumentų.

Dėl teismo sudėties ir (ne)šališkumo nagrinėjant civilinę bylą vertinimo

8. Apeliantas D. S. nurodo, kad byla buvo išnagrinėta šališko teismo, be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams 2024 m. liepos 22 d. nutartimi panaikinus sprendimą už akių, byla turėjo būti perduota nagrinėti kitam teisėjui, tačiau civilinė byla toliau buvo nagrinėjama tos pačios sudėties teismo, kuris ir priėmė sprendimą už akių.

9. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais apelianto argumentais, pažymi, kad reikalavimai teismo sudėčiai pirmosios instancijos teisme yra numatyti CPK 62 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas teisėjui, dalyvavusiam nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat draudimas dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai M. Ž. ir R. Ž. inicijavo bylą pateikdami ieškinį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Bylą nagrinėti paskirta teisėja Laura Spalvienė. Teismas 2024 m. gegužės 8 d. pranešimu informavo atsakovą D. S. apie priimtą ieškinį ir nustatė 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. 2024 m. gegužės 16 d. atsakovui asmeniškai įteikus teismo pranešimą, tačiau atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. birželio 3 d. byloje priėmė sprendimą už akių ir išaiškino atsakovo teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Bylos duomenimis atsakovas 2024 m. birželio 27 d. pateikė pareiškimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

11. Svarbu pažymėti, kad apeliantas nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams 2024 m. liepos 22 d. panaikinus priimtą sprendimą už akių byla turėjo būti perduota nagrinėti kitam teisėjui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui priėmus sprendimą už akių bylos procesas nebuvo baigtas, t. y. teismo sprendimas už akių nebuvo įsiteisėjęs, nes CPK atsakovui suteikia teisę per 20 dienų pateikti pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių, kuris yra paduodamas būtent sprendimą už akių priėmusiam teismui (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Taigi, paties bylos nagrinėjimo procesas sprendimo už akių priėmimo atveju yra tęstinis ir, jei yra pateikiamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tos pačios sudėties teismas, kuris priėmė sprendimą už akių, nagrinėja minėtą pareiškimą, o nusprendus tenkinti pareiškimą, kaip nagrinėjamu atveju, byla atnaujinama ir nagrinėjama iš esmės to teisėjo, kuris priėmė sprendimą už akių.

12. Apeliantas argumentuodamas dėl teismo sudėties neteisėtumo, taip pat akcentuoja, jog panaikinus sprendimą už akių, bylą turėjo nagrinėti kitas teisėjas, siekiant išvengti iš anksto susiformuotos teisėjo nuomonės apie atsakovą.

13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, teigdamas, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, turi pagrįsti tai, jog byla išnagrinėta neobjektyviai, kad teisėjas, išnagrinėjęs šią bylą, buvo ar galėjo būti suinteresuotas jos baigtimi ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, atsakovo argumentas dėl teisėjos šališkumo grindžiamas tik prielaida, todėl nepaneigia preziumuojamo nešališkumo principo ir nėra pagrindo išvadai, jog teisėja nagrinėjamoje byloje buvo neobjektyvi ir šališka.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas, nustatęs, jog egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, naudojosi procesine teise pareikšti nušalinimą teisėjai. Priešingai, iš byloje esančios duomenų visumos matyti, kad atsakovo abejonės dėl teisėjos nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi nėra pagrįstos konkrečiais įrodymais. Pabrėžtina, kad šalies nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo ar kitų teisėjų procesiniais sprendimais nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu.

15. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėtą būtų tuo atveju, jei bylą nagrinėjantis teisėjas būtų paskirta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas, nesantis pagal CPK 62 straipsnį paskirtas nagrinėti konkrečią bylą, taip pat jei teisėjas pažeistų CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą panaikinus sprendimą (aukštesnės instancijos teismo), kuris buvo priimtas jam dalyvaujant ar teisėjas nagrinėtų bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, kurios patvirtintų apelianto argumentus, o aplinkybė, kad teismas galimai buvo šališkas, nesudaro jokio teisėto pagrindo konstatuoti, jog byla buvo išnagrinėta netinkamos sudėties teismo.

Dėl atsakovo informavimo apie bylos procesą

16. Vienas iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų yra netinkamas atsakovo informavimas apie vykstantį bylos procesą bei bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija, remdamasis teismų informacinės sistemos duomenimis, nesutinka su minėtais apelianto argumentais ir akcentuoja toliau nurodomus esminius aspektus.

17. Ieškovams byloje pateikus ieškinį, pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 8 d. pranešimu atsakovui nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į pateiktą ieškinį pateikti. Atsakovui D. S. pranešimas įteiktas asmeniškai 2024 m. gegužės 16 d., tačiau teismo nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas 2024 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą už akių. Atsakovas, nesutikdamas su priimtu sprendimu už akių, 2024 m. birželio 27 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį teismas 2024 m. liepos 22 d. nutartimi tenkino, panaikino priimtą sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas taip pat skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2024 m. rugsėjo 24 d. 9.30 val. Atsakovui 2024 m. liepos 23 d. paštu išsiųstas teismo šaukimas, kuris buvo įteiktas asmeniškai atsakovui 2024 m. liepos 29 d.

18. Byloje esanti 2024 m. rugsėjo 24 d. vykusio teismo posėdžio metu parengta informacinė pažyma patvirtina, kad teismo posėdyje dalyvavo ieškovų atstovas advokatas R. M. ir atsakovas D. S.. Pažymėtina, kad vykusio teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir kitas teismo posėdis skirtas 2024 m. spalio 23 d. 13.30 val., kurio metu parengta informacinė pažyma taip pat patvirtina ieškovo atstovo ir atsakovo D. S. dalyvavimą teismo posėdyje. Taigi, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo ieškovai, atsakovas D. S. buvo informuotas ir dalyvavo abiejuose teismo posėdžiuose.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius dokumentus, bylos nagrinėjimo eigos fiksavimą patvirtinančius duomenis, atmeta atsakovo argumentus, kad nei apie vieną teismo posėdį jis nebuvo informuotas ir atsakovui nebuvo sudaryta galimybė teismo posėdžiuose dalyvauti bei juose pasisakyti, nes šių atsakovo teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo atsakovą apie vykstantį teismo procesą, numatytus teismo posėdžius, o apelianto argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl atsakovo teisės turėti atstovą

20. Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme jam nebuvo suteikta galimybė turėti atstovą, tačiau teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus; paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą.

21. Bylos duomenimis atsakovui apie byloje pareikštą ieškinį tapo žinoma 2024 m. gegužės 16 d., kai jam buvo įteiktas teismo pranešimas su nustatytu terminu atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2024 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą už akių, o atsakovas 2024 m. birželio 4 d. pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, kuriame nurodė, kad ketina su advokatu 2024 m. birželio 10 d. sudaryti atstovavimo sutartį. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas 2024 m. birželio 27 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau nors šiame pareiškime ir motyvavo, kad jam teisme nesuteikė teisės būti atstovaujamam advokato, jis sudarytos sutarties su advokatu taip pat nepateikė.

22. Pirmosios instancijos teismui 2024 m. liepos 22 d. nutartimi panaikinus sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimą atnaujinus iš esmės bei bylą skyrus nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. rugsėjo 24 d., šiame teismo posėdyje dalyvavo ir atsakovas, kuris nurodė, kad yra sutaręs su advokatu (tikslios advokato pavardės negalėjo įvardinti) dėl atstovavimo, tačiau advokatas negalėjo dalyvauti, be to, atsakovas patvirtino, kad sutarties su advokatu nėra sudaręs. Teismas, siekdamas suteikti atsakovui galimybę būti atstovaujamam advokato teismo posėdį atidėjo ir nustatė terminą D. S. iki 2024 m. spalio 8 d. pateikti su advokatu sudarytą atstovavimo sutartį, tačiau įpareigojimas įvykdytas nebuvo. 2024 m. spalio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad atstovavimo sutarties su advokatu nesudarė, tačiau derino atstovavimo galimybę su tam tikru advokatu, kuris šiuo metu neturi galimybės atsakovo atstovauti. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus, į laikotarpį, per kurį atsakovas turėjo galimybę susirasti tinkamą atstovą bei siekdamas nepažeisti ir ieškovų teisėtų interesų, bylą šiame teismo posėdyje išnagrinėjo iš esmės.

23. Apibendrinant nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl jis pats laiku nepasirūpino atstovavimu. Pažymėtina, kad nuo ieškinio pateikimo iki pirmo teismo posėdžio (2024 m. rugsėjo 24 d.) atsakovas turėjo daugiau negu 4 mėnesius sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, be to, teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, suteikė papildomą terminą atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pasitelkiant jo interesus galintį atstovauti advokatą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent atsakovo nerūpestingumas ir aplaidus požiūris į savo procesines galimybes neleido jam pasinaudoti atstovo teisine pagalba, jei tokių ketinimų jis realiai turėjo (atstovavimo santykius patvirtinantys įrodymai teismui nebuvo pateikti) bei laiku informuoti teismą apie atstovavimo santykius.

24. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad dalyvaujantis byloje asmuo turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, jam priklausančiomis teisėmis naudotis sąžiningai, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu šalies pasyvumas, nerūpestingumas procese, neišnaudojimas visų jai įstatymo suteiktų procesinių galimybių, konkrečioje situacijoje gali būti vertinamas kaip dispozityvumo principo pažeidimas (CPK 13 straipsnis), galintis sukelti pačiai šaliai neigiamas procesines pasekmes.

25. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs civilinio proceso įstatyme numatytas bylos nagrinėjimo proceso nuostatas, todėl daro išvadą, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta tinkamai.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovai bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.