Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklų ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad atsakovas mokėjimo paskirtyse nenurodydavo už kokią sąskaitą atlieka mokėjimą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jo mokėjimais buvo dengiamos jo seniausios skolos.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė jo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad mokėjimo paskirtyse nenurodydavo kokią sąskaitą apmoka, kritiškai vertino nesudarytą galimybę koreguoti sąskaitas jam pačiam.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui (el. b. t. I, l. 8–9); atsakovas šiuo adresu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (el. b. t. I, l. 83); ieškovė 2024 m. kovo 18 d. išdavė mokesčių apskaičiavimo pažymą, kurioje nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. susidarė 296,16 Eur atsakovo įsiskolinimas.

Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį, sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais.

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį, skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs.

Pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 2 dalis nurodo, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 1 punktą, šilumos tiekimo ir vartojimo Taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklės privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams bei kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems asmenims (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 19.1 punkte nustatyta, kad tarp šilumos tiekėjo su pastato savininku – šilumos vartotoju – sudaroma neterminuota šilumos pirkimo – pardavimo sutartis. Pagal Taisyklių 26 punktą šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas. Standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų (Taisyklių 27 punktas). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas, kurio 7 punktas numato, kad sutartis pagal šį aprašą laikoma sudaryta nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-74-684/2020).

Byloje nėra ginčo dėl tol, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta individuali rašytinė sutartis dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad rašytinė sutartis (individualiai aptartomis sąlygomis) nėra būtinoji sąlyga šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams tarp tiekėjo ir nebuitinio vartotojo susiformuoti ir egzistuoti. Šiems teisiniams santykiams, kaip ir santykiams tarp tiekėjo ir buitinio vartotojo, atsirasti ir egzistuoti yra pakankami šalių konkliudentiniai veiksmai (vartotojo šildymo įrenginių prijungimas prie bendrų šilumos perdavimo tinklų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012).

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis nustatyta, kad atsakovui priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) pagal 1996 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 7-2052. Atsakovas šiuo adresu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Remiantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, teismas sprendžia, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta nuo buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, esant vartotojo šildymo įrenginių prijungimui prie bendrų šilumos perdavimo tinklų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovę dėl rašytinės sutarties sudarymo, ieškovė ieškinyje nurodė, jog tokio kreipimosi nebuvo. Teismas atmeta atsakovo teiginius, kad ieškovei yra naudinga nesudaryti rašytinės sutarties kaip neįrodytus ir nepagrįstus. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jis naudojasi ieškovės teikiama šilumos energija/karštu vandeniu. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis už ieškovės teikiamas paslaugas dalinai mokėjo, tuo patvirtindamas, kad tarp šalių egzistuoja sutartiniai prievoliniai santykiai.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl neatsiskaitymo už butui patiektą šilumos energiją/karštą vandenį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. už į butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį susidarė 296,16 Eur skola. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad už 2022–2023 m. visos sąskaitos yra apmokėtos.

Byloje jau nustatyta, kad tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė tiekė atsakovui šilumos energiją/karštą vandenį. Į bylą pateikta ieškovės 2024 m. kovo 18 d. mokesčių apskaičiavimo pažyma patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. susidarė 296,16 Eur atsakovo įsiskolinimas ieškovei. Teismas pažymi, kad atsakovas byloje yra pateikęs mokėjimo patvirtinimus, kad jis per bendrovę UAB „Maxima LT“ mokėjo ieškovei už teikiamas paslaugas, tačiau sąskaitose taip pat yra nurodytas egzistuojantis įsiskolinimas ieškovei, tuo labiau, pats atsakovas patvirtino, kad nei mokėjimuose, nei ieškovei kitu būdu atlikdamas mokėjimus mokėjimo paskirties nenurodydavo, t. y. nenurodydavo, kurią sąskaitą, egzistuojant skolai, jis apmoka. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė atsakovui tiekė šilumos energiją/karštą vandenį, tuo tarpu atsakovas savo prievoles vykdė netinkamai ir laiku neatsiskaitė su ieškove už ginčo laikotarpį. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis yra atsiskaitęs su ieškove būtent už ginčo laikotarpį, o ieškovė, atsakovui atliekant mokėjimus ir nenurodant mokėjimo paskirties, tinkamai taikė CK 6.55 straipsnio nuostatas ir atsakovo mokėjimais dengė jo seniausias skolas. Kartu pastebėtina, kad atsakovo teiginiai apie nesudarytą galimybę jam koreguoti ieškovės išrašomas sąskaitas nekeičia aukščiau teismo aukščiau padarytų išvadų, kaip ir atsakovo teiginiai apie esant atliekamus vykdymo veiksmus, dėl kurių, jo manymu, negalimas seniausių skolų dengimas, kadangi, teismas pažymi, antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus, tikrina skolos likutį, o ieškovė privalo vadovautis CK 6.55 straipsnio nuostatomis. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia jai iš atsakovo 296,16 Eur skolą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. už į atsakovo butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 2,46 Eur delspinigius. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 37¹ punktą, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo 0,02 procento dydžio delspinigių. Ieškovė, taikydama 0,02 procento delspinigių normą, už kiekvieną praleistą dieną nuo nesumokėtos sumos paskaičiavo atsakovui 2,46 Eur delspinigius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 2,46 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Ieškovė taipogi prašo priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (298,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiama 296,16 Eur skola, 2,46 Eur delspinigiai ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 298,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisia jos patirtas 24,13 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 2,13 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašus bei Gyventojų registro duomenų išrašą.

Teismas šioje byloje patyrė 8,64 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 9 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklų ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei Vilniaus šilumos tinklams (į. k. 124135580) iš atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 296,16 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt šešių eurų ir šešiolikos centų) skolą, 2,46 Eur (dviejų eurų ir keturiasdešimt šešių centų) delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (298,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 24,13 Eur (dvidešimt keturių eurų ir trylikos centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 9 Eur (devynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.