Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Irma Čuchraj,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo J. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti teismo sprendimą už akių, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-826/2023, 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023).

Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių buvo priimtas pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį.

Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių; 2) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Bylą nagrinėjantis teismas privalo suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę išreikšti savo poziciją dėl bylos dalyko. Šios galimybės įgyvendinimas susijęs su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, taip suteikiant teisę pateikti atsiliepimą ir naudotis visomis kitomis proceso dalyvio procesinėmis teisėmis. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus reglamentuoja CPK 117–132 straipsniai. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

Bendra procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tvarka įtvirtinta CPK 123 straipsnyje: jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o, jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (1 dalis); kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis). CPK 124 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinių dokumentų dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami šio CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Aptardamas procesinių dokumentų įteikimo būdus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Taigi įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020).

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis ir civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2023 m. kovo 21 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2176-941/2023, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko J. K. 314,66 Eur skolą, 8,26 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 322,92 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 21 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 13,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartimi skolininkui atnaujintas praleistas terminas prieštaravimams pateikti, priimti jo prieštaravimai dėl kreditorės reikalavimo, panaikinta žyma apie teismo įsakymo įsiteisėjimą ir atšauktas išduotas vykdomasis dokumentas, kreditorei išaiškinta, kad ji turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartis skolininkui išsiųsta elektroniniu paštu 2024 m. kovo 4 d.

Ieškovė 2024 m. kovo 19 d. pareiškė ieškinį, tos pačios dienos nutartimi jis priimtas, panaikintas 2023 m. kovo 21 d. teismo įsakymas ir civilinė byla pagal teismingumą perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo ir procesiniai dokumentai atsakovui 2024 m. kovo 21 d. ir pakartotinai 2024 m. balandžio 8 d. išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismas 2024 m. balandžio 8 d. taip pat nustatė, kad atsakovas verčiasi individualia veikla, tačiau jos vykdymo vieta nenurodyta, todėl nebuvo galimybės procesinius dokumentus atsakovui siųsti per darbovietę. Dokumentai atsakovui laikyti įteiktais 2024 m. gegužės 10 d., t. y. praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla rašytinio proceso tvarka išnagrinėta 2024 m. gegužės 24 d. ir priimtas sprendimas už akių. Teismas nurodė, kad atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada dėl tinkamo atsakovo informavimo. Konstatuotina, kad procesiniai dokumentai ir priimtas teismo sprendimas už akių formaliai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Tačiau tokia išvada savaime nepaneigia fakto, kad atsakovas tiek apie ieškovės ieškinį, tiek apie teismo priimtą sprendimą už akių buvo informuotas tik teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, nes faktiškai procesiniai dokumentai atsakovui įteikti nebuvo. Be to, sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nesiuntė jam procesinių dokumentų elektroninio pašto adresu, kurį jis buvo nurodęs Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje dėl teismo įsakymo, nors teismas objektyviai tokią galimybę turėjo ir galėjo ją išnaudoti dėdamas maksimalias pastangas įteikti atsakovui procesinius dokumentus.

Pažymėtina, jog Plungės apylinkės teismas tas pačias priežastis, t. y. formalų, bet ne realų atsakovo informavimą apie priimtą teismo įsakymą, vertino kaip svarbias ir sudarančias pagrindą atnaujinti atsakovui praleistą terminą prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju panaikinus teismo įsakymą ir ieškovei pareiškus ieškinį procesas transformavosi iš supaprastinto į ginčo teiseną, tačiau tai nereiškia, jog neturi būti vertinamas kaip vientisas procesas. Taigi byloje esant nurodytam atsakovo elektroninio pašto adresui ir telefonui, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą už akių, turėjo realią galimybę informuoti atsakovą ne tik siųsdamas procesinius dokumentus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, bet ir kitais žinomais kontaktais ir būdais. Konstatuotina, kad atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir procesiniams dokumentams grįžus neįteiktiems, pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų galima kitais įstatyme numatytais būdais informuoti atsakovą apie prieš jį pradėtą teisminį procesą. Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, kad būtų išnaudotos visos procesinių dokumentų įteikimo galimybės ir užtikrintas faktiškas (realus) atsakovo informavimas apie pradėtą teismo procesą.

Realaus susižinojimo apie pradėtą teisminį procesą svarba akcentuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta teisė į teismą, nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48). Taigi, tam, kad asmenys galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas (pvz., pateikti atsiliepimą į ieškinį, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022, 35 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ypač neformalus turi būti požiūris, kai procesas iš esmės yra rašytinis, kaip šioje byloje – dokumentinio proceso tvarka nagrinėjama byla transformavosi į ginčo teisena nagrinėjamą bylą. Tinkamas informavimas apie bylą yra vienas iš pamatinių civilinio proceso normų, jis užtikrina teisę į tinkamą procesą, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, taigi šios normos pažeidimą negalima vertinti, kaip formalų net ir tuo atveju, kai yra duomenų, jog atsakovas apie bylos iškėlimą, daugiau tikėtina, žino. Tik tinkamai įteikus teismo procesinius dokumentus galima pagrįstai teigti, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pradėtą ginčo teiseną ir apie pareigą pateikti atsiliepimą į priimtą ieškinį. Atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, teismas tokiu atveju turėtų būti ypač atidus, įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti atsakovą apie prieš jį inicijuotą teismo procesą. Juo labiau, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija procesinio dokumento nepateikusiai šaliai ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 31 punktą).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, jog atsakovas, teigdamas, kad visos 2022–2023 m. sąskaitos yra apmokėtos, šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Kaip ir nurodo atsakovas, kartu su prieštaravimais dėl teismo įsakymo jis pateikė įrodymus, kad sąskaitas apmokėjo, byloje yra atsakovo pateikti mokėjimo kvitai, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino, nesiaiškino, ar atsakovas apmokėjo ieškovės pateiktas sąskaitas būtent už jos ieškinyje nurodytą laikotarpį, ar tai apmokėjimai už ieškovės suteiktas paslaugas ir pan. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles, o argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje esančių atsakovo pateiktų įrodymų netyrė ir nevertino.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimas už akių nagrinėjamu atveju nebuvo galimas, pirmosios instancijos teismas pažeidė anksčiau nurodytas procesines teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina, taip atsakovui suteiktina galimybė pateikti atsiliepimą, savo įrodymus ir argumentus, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurios nebuvo įgyvendintos dėl atsakovo teisės būti išklausytam pažeidimo.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vadovaujantis išdėstytais motyvais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartis naikintina, atsakovo J. K. pareiškimas dėl sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9038-996/2024 peržiūrėjimo tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimas už akių naikintinas ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o civilinė byla pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo grąžintina Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti toliau.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atsakovo J. K. pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9038-996/2024 peržiūrėjimo tenkinti ir sprendimą už akių panaikinti, atnaujintini bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti toliau.