Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei L. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas J. V. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės L. Š. (toliau – atsakovė) 1 543,08 Eur skolą, 346,03 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir 53 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė grąžinti jam permokėtą 21 Eur dydžio žyminį mokestį.

2.1. Pagal atsakovės ranka parašytą atlygintinę paskolos sutartį Nr. 5 atsakovė iš ieškovo 2012 m. rugsėjo 10 d. pasiskolino grynaisiais iš rankų į rankas 9 100 Lt, kas atitinka 2 635,54 Eur, juos atsakovė įsipareigojo ieškovui grąžinti iki 2013 m. spalio 15 d. Teigia, kad paskolos sutartis laikoma teisėta ir galiojanti, nes tą pripažįsta bei įrodo ir pati atsakovė, kadangi paskolos sutartį Nr. 5 atsakovė jo naudai jau yra pradėjusi vykdyti geranoriškai. Atsakovė už laikotarpį iki 2019 m. sausio 31 d. mokėjo palūkanas ir grąžino 1 092,46 Eur, likęs negrąžintas skolos dydis yra 1 543,08 Eur (2 635,54 – 1 092,46).

2.2. Atsakovė ieškovo naudai atliko 32 įmokas, iš jų paskutinė buvo atlikta 2019 m. rugpjūčio 2 d., ir iš viso sumokėjo 1 896,46 Eur, iš kurių 1 092,46 Eur sudaro dalį skolos, o likusi suma padengė palūkanas. Ieškovas skaičiavo įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 27 d. – 346,03 Eur (1 543,08 Eur x 5 proc. x 4 m. + 1 543,08 Eur x 5 proc. : 365 d. x 177 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 739,08 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (739,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31,74 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 1 090 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, jog atsakovei kartu su atsiliepimu pateikus 32 mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovui iš viso 1 896,46 Eur, ieškovas patikslintu ieškiniu atsisakė reikalavimo dėl 1 092,46 Eur skolos priteisimo ir reikalavimo dėl 312,87 Eur palūkanų priteisimo. Pažymėjo, kad atsisakymas išreikštas laisva valia, todėl jį priėmė, o civilinės bylos dalį dėl 1 092,46 Eur skolos priteisimo ir reikalavimo dėl 312,87 Eur palūkanų priteisimo nutraukė (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalis 4 punktas), nurodė, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

4.2. Pažymėjo, kad sutartis yra visiškai neinformatyvi. Ji surašyta atsakovės ranka ir tik jos pasirašyta. Sutartyje tik nurodyta, jog atsakovė pasiskolino iš ieškovo 9 100 Lt (2 635,54 Eur) ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2013 m. spalio 15 d. Nurodė, kad pateiktame skolos raštelyje nėra duomenų (įrašų) apie pinigų perdavimą atsakovei, taip pat pateiktame dokumente nėra jokių įrašų apie palūkanų mokėjimą, jų dydžio, skaičiavimo terminų ir pan. Skolos raštelyje nėra nurodytas ir joks šalių susitarimas dėl netesybų mokėjimo atsakovei pavėlavus atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka, nors toks susitarimas turi būti sudarytas rašytine forma.

4.3. Akcentavo, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovas turi ilgametės patirties paskoliniuose teisiniuose santykiuose, yra patyręs ir apdairus kreditorius, užsiimantis pinigų skolinimo veikla. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovo, kaip verslininko, statusą, t. y. bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikti konkretūs institucijų ar teismų sprendimai dėl ieškovo versliškumo, be to, byloje nenustatyta (ir dėl atsakovės sveikatos būklės negali būti nustatyta), kokiems poreikiams buvo suteikta paskola, ar dėl ieškovės ūkinės komercinės, ar profesinės veiklos, ar jos asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Tačiau teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas nuo 2012 metų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, dirbo tik apie 5 mėnesius. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad ieškovas reguliariai teikia paskolas fiziniams asmenis ne vienerius metus, teismas padarė išvadą, kad paskolų teikimas yra pagrindinis ieškovo pragyvenimo šaltinis. Pažymėjo, kad nors nurodytos aplinkybės neleidžia pripažinti, jog byloje įrodyta, kad ieškovas yra verslo subjektas ir jo ir atsakovės sudaryta paskolos sutartis yra vartojimo sutartis, tačiau nurodė, kad ieškovas turi neeilinę paskolų sutarčių sudarymo patirtį bei apimtį, todėl tokios aplinkybės leidžia jo veiksmus vertinti griežčiau.

4.4. Nurodė, kad ieškovas, sudarydamas paskolos sutartį, turėjo apdairiai ir aiškiai pateikti atsakovei visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją, numatyti aiškiai suprantamas, skaidrias ir nedviprasmiškas paskolos suteikimo ir grąžinimo sąlygas, nuo pat paskolos sutarties sudarymo privalėjo skolos grąžinimą administruoti taip, kad ateityje, skolininkei nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, kiltų kaip galima mažiau neaiškumų ne tik skolininkei, bet ir pačiam kreditoriui. 2012 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartyje Nr. 5 nėra jokios informacijos, nėra nurodyta jokių paskolos suteikimo ir grąžinimo sąlygų, terminų, nenumatytos palūkanos ir jokios įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmės, neaptartos jokios kreditoriaus ir skolininkų teisės ir pareigos. Padarė išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta neatlygintinė paskolos sutartis ir negalima daryti išvados, jog tarp šalių buvo kitokios susitarimo sąlygos.

4.5. Nurodė, kad atsakovė, gindamasi nuo reiškiamų reikalavimų, teigė, jog grąžindavo ieškovui skolą ir grynaisiais pinigais, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Aplinkybė, jog ieškovas ilgą laiką, t. y. nuo 2019 metų, apskritai nereikalavo grąžinti jokių skolos likučių, neįrodo pinigų grąžinimo grynaisiais fakto, taip pat šio fakto neįrodo ir ieškovo atsisakymas (neatsakymas į elektroninį laišką) nurodyti atsakovės dukrai liudytojai skolos likutį.

4.6. Nurodė, jog konstatavus, kad tarp šalių buvo sudaryta neatlygintinė paskolos sutartis, ieškovo reikalavimai tenkintini iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 739,08 Eur skolos (2 635,54 – 1 896,46 = 739,08) be palūkanų (CPK 178 straipsnis).

4.7. Teigia, kad ieškovas pirminiu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 635,54 Eur skolą, 658,90 Eur palūkanas, iš viso 3 294,44 Eur, tokią ieškinio sumą ir nurodė. Tik atsakovei kartu su atsiliepimu pateikus 32 mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 1 896,46 Eur, ieškovas patikslintu ieškiniu atsisakė reikalavimo dėl 1 092,46 Eur skolos priteisimo ir reikalavimo dėl 312,87 Eur palūkanų priteisimo. Teismas vertino, kad ieškovas pareiškė iš dalies nepagrįstą ieškinį, ieškinio dalies atsisakė tik atsakovei pateikus rašytinius įrodymus apie dalies skolos sumokėjimą, todėl nėra pagrindo grąžinti ieškovui 21 Eur permokėtą žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą ir: 1) papildomai priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 804 Eur (1 543,08 – 739,08) skolą ir 346,03 Eur kompensuojamąsias palūkanas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už 1 150,03 Eur priteistą sumą nuo 2023 m. liepos 28 d. bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir 55,69 Eur bylinėjimosi išlaidas arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Utenos apylinkės teisme; 2) grąžinti ieškovui jo permokėtą 31 Eur (74 Eur – 43 Eur) dydžio žyminį mokestį; 3) pripažinti atsakovės advokato paslaugų 1 395,55 Eur sumos dydžio įkainį neprotingo dydžio ir atsakovę lupikaujančia ir jį sumažinti iki 500 Eur sumos.

6.1. Nurodė, kad sprendimas iš dalies yra neteisingas dėl to, kad teismas nagrinėjo ir ieškovo 2023 m. liepos 27 d. ieškinį, kurio ieškinio suma buvo 3 294,44 Eur, o ne ieškovo, kaip nurodyta ir įstatyme, vėliau pateiktą 2023 m. rugpjūčio 28 d. patikslintą ieškinį, kuriame yra nurodyti jau patikslinti ir naujausi ginčo reikalavimai. Teigia, kad atsakovei kartu su atsiliepimu pateikus 32 mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, jog ji sumokėjo ieškovo naudai iš viso 1 896,46 Eur, ieškovas pateikė teismui savo 2023 m. rugpjūčio 28 d. patikslintą ieškinį. Pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje visiškai nėra nurodyti ieškinio dalies atsisakymai, o iš tiesų ieškovas tik patikslino savo ieškinio 2 reikalavimus, todėl mano, kad įrašas sprendime „<...> atsisakė <...>“ turi būti pakeistas į įrašą „<...> patikslino <...>“. Ieškovui nesuprantama, kodėl ir kokiu pagrindu jam prašant teismo posėdyje tenkinti patikslintą ieškinį teismas tai šališkai įvardija: „<...> ieškovas patvirtino ieškinio dalies atsisakymą, <...>“, neva nagrinėjamoje byloje buvo sudaryta šalių taikos sutartis.

6.2. Nurodė, kad iš tiesų paskolos sutartis Nr. 5 yra atlygintinė ir joje yra ir įstatyme nurodyta: „Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė“ (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsnio 3 dalis). Taip pat teigia, kad yra suformuota jau ir kasacinio teismo praktika, jog nuo paskolos sutarties pasirašymo momento paskolos gavėjas prisiima prievolę mokėti paskolos davėjui pelno (mokėjimo) palūkanas.

6.3. Pažymėjo, kad teismas sprendimas yra šališkas ir neteisingas ir prieštarauja įstatymui, nes teismas tinkamai neįvertino apelianto pateiktų visų duomenų, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą dėl atsakovės prievolės pagal paskolos sutartį Nr. 5, „neva neįvykdymą dar tik dėl 739,08 Eur likusios skolos sumos dydžio“. Teigia, kad bylą nagrinėjęs teisėjas išskirtinai aktyviai gynė atsakovės interesus nagrinėjamoje byloje, analogiškai kaip prieš tai dar ir kitos ankstesnės atsakovės kitoje civilinėje byloje Nr. e2-100-420/2023 priimtame neteisingame 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendime. Ieškovas paaiškina, kad pastarosiose abiejose bylose buvo nagrinėjamos analogiškos atlygintinės paskolos sutarties, kuriose nebuvo įrašytos ir netesybos, tai yra delspinigiai, ir abiejose civilinėse bylose teisėjas savo priimtuose sprendimuose nei pelno (mokėjimo), nei kompensuojamųjų palūkanų apelianto naudai nėra priteisęs. Ieškovas mini klaidingas sprendimo aplinkybes, tarp kurių yra ir teisėjo netinkamai perkeltos aplinkybės iš civilinės bylos Nr. e2-100-420/2023 neteisingo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, kurį Panevėžio apygardos teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-70-589/2024 panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad ieškinio reikalavimus teisėjas išnagrinėjo šališkai, neišsamiai ir neatidžiai ir sprendime konstatavo labai daug klaidingų aplinkybių.

6.4. Teigia, jog į bylą patikslinto ieškinio lentelėje pateikė iš paskolos sutarties Nr. 5 9 100 Lt (2 635,54 Eur) kilusiai prievolei padengti gautų iš atsakovės 32 mokėjimo įmokų, 1 896,46 Eur sumos, detalų paskirstymą, o pirmesnėje, ankstesnėje eilėje yra paskirstomos atsakovės įmokos sumokėti palūkanoms. Mano, kad atsakovė savo atliktomis 32 įmokomis geranoriškai sumokėjo ieškovo naudai 1 092,46 Eur skolos dalies sumą. 2023 m. rugpjūčio 28 d. patikslintame ieškinyje ieškovas atsakovei reiškia tik 2 reikalavimus: dėl negrąžintos 1 543,08 Eur (2 635,54 – 1 092,46) likusios skolos dalies ir dėl 346,03 Eur (1 543,08 Eur x 5 proc. x 4 m. + 1 543,08 Eur x 5 proc. : 365 d. x 177 d.) 5 proc. dydžio metinių kompensuojamųjų palūkanų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 27 d..

6.5. Nurodė, kad sprendimo 4 puslapio 6 pastraipoje teisėjas, išskirtinai aktyviai gindamas atsakovės interesus, nors ji ir turi savo atstovą byloje, šališkai bando apeliantą byloje įvardyti kaip verslininką. Teigia, jog kritiškai vertina šį teisėjo jam pritaikytą aukštą konstatuotą griežtumo pritaikymo laipsnį. Mano, kad sprendime neįvardyti konkretūs reikalavimai, tai yra skola ar palūkanos, dėl kurių apelianto veiksmai teisėjo sprendime yra įvertinti griežčiau.

6.6. Nurodė, kad teismo sprendime neteisingai nurodyta, jog „teismui konstatavus, kad tarp šalių buvo sudaryta neatlygintinė paskolos sutartis, ieškovo reikalavimai tenkintini iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 739,08 Eur skolos (2 635,54 – 1 896,46 = 739,08) be palūkanų (CPK 178 straipsnis)“. Mano, jog tai neatitinka tikrovės, nes vėliau teismas jau pats sau prieštaraudamas konstatuoja: „Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas <...>.“ Pažymėjo, kad ieškovas patikslinto ieškinio lentelėje už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 27 d. kaip tik ir yra suskaičiavęs už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą 5 proc. dydžio 346,03 Eur kompensuojamąsias palūkanas, kurios neteisingai, pažeidžiant ir įstatymus, sprendime nėra priteistos jo naudai.

6.7. Teigia, kad nėra aišku, kodėl sprendime visiškai nenagrinėtas ieškovo reikalavimas dėl 346,03 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 27 d. priteisimo (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o išnagrinėtas ieškovo reikalavimas, kaip savo sprendime teisėjas netinkamai įvardijo – palūkanų skaičiavimo laikotarpis, dėl pelno (mokėjimo) palūkanų priteisimo iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. liepos 27 d.), ir jo netenkino (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), nes netinkamai nustatė, kad paskolos sutartis Nr. 5 yra neatlygintinė. Mano, kad 346,03 Eur kompensuojamosios palūkanos turėjo būti priteistos už prievolės pagal paskolos sutartį Nr. 5 įvykdymo pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai).

6.8. Teigia, kad skolininkui neįvykdžius prievolės, šiuo atveju atsakovei nesumokėjus iki 2013 m. spalio 15 d. visos paskolos sutartyje nurodytos skolos sumos, ieškovas įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovė naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Pažymėjo, kad atsakovė nevykdė prievolės sumokėti ieškovui visą skolos sumą iki 2013 m. spalio 15 d., todėl, ieškovo nuomone, ji daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas, CK 6.251 straipsnis), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Nurodė, kad ieškovas šiuo atveju turėjo ir turi teisę ne tik reikalauti priteisti negrąžintą 1 543,08 Eur skolos sumą, bet ir reikalauti atlyginti 346,03 Eur nuostolius kompensuojamųjų palūkanų forma, padarytus paskolos sutarties Nr. 5 nurodytu laiku – 2013 m. spalio 25 d. negrąžinus 1 543,08 Eur dalies skolos.

6.9. Nurodė, kad sprendime neteisingai konstatuota: „Atsisakius dalies ieškinio reikalavimų ieškovas prašė grąžinti jam 21 Eur permokėtą žyminį mokestį.“ Apeliantas paaiškino, kad jis nėra atsisakęs jokios savo patikslinto ieškinio dalies reikalavimų, o savo 2024 m. balandžio 9 d. prašymo Nr. DOK-11710 ketvirtame punkte jis yra tik dar patikslinęs savo ieškinio reikalavimą dėl permokėto žyminio mokesčio.

6.10. Nurodė, kad sprendimo 6-o puslapio 10-e pastraipoje netinkamai pasirinkdamas CPK 94 straipsnio 1 dalį teismas neteisingai konstatuoja, jog „CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, <...>“. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra visiškai priešingai, tai yra 2024 m. birželio 25 d. civilinėje byloje jau priimtas teismo sprendimas ir bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme yra baigtas. Ieškovui neaišku, kodėl teisėjas, priėmęs sprendimą, šališkai neįsigilino į CPK 94 straipsnio 1 dalį ir jį neteisingai pritaikė ir šiuo pagrindu neteisingai sprendimu paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6.11. Nurodė, kad sprendimo 7-o puslapio 3-e pastraipoje teisėjas netinkamai konstatuoja aplinkybę: „Pažymėtina, kad ieškovas paskolos raštelio originalą teismui paštu nesiuntė, pristatė asmeniškai, todėl 2,69 Eur dydžio siuntimo išlaidos jam iš atsakovės nepriteistinos.“ Teigia, jog apeliantui nesuprantama, kodėl 2,69 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų teisėjas jo naudai nepriteisė vien todėl, kad paskolos sutarties Nr. 5 originalą teismui jis pristatė asmeniškai, o 2024 m. kovo 15 d. pateikė sumokėjęs tokią pačią kainą, koks yra ir AB Lietuvos pašto įkainis už registruotosios siuntos pristatymą adresatui.

6.12. Teigia, kad sprendimo 7-o puslapio 7-e pastraipoje teisėjas netinkamai konstatuoja aplinkybę: „Prašymas dėl 9,82 Eur išlaidų degalams pristatant teismui paskolos raštelio originalą, netenkinamas, nes ieškovas naudojo automobilio techninėje specifikacijoje nenumatytą kurą – dujas.“ Apeliantas paaiškino, kad tokio reikalavimo „<...> dėl 9,82 Eur išlaidų degalams <...>“ jis visiškai nėra pareiškęs ieškinyje, todėl tai yra tik teisėjo klaidingai konstatuota eilinė aplinkybė. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog teisėjo neteisingai, neaišku kuo remiantis yra konstatuota aplinkybė: „<...> ieškovas naudojo automobilio techninėje specifikacijoje nenumatytą kurą – dujas.“ Pažymi, kad 2023 m. lapkričio 22 d. prašymo Nr. DOK-36271 priede jis pateikė jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame esantis įrašas (7-e eilutėje nuo apačios) tvirtina prieštaringai, tai yra „P. 3 BENZINAS / DUJOS“.

6.13. Ieškovas kritiškai vertina sprendimą priteisti iš ieškovo atsakovės naudai tokias dideles 1 090 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teigia, jog nesuprantama, kodėl atsakovės atstovas sutiko ginti atsakovės interesus civilinėje byloje ir imti lupikiško dydžio užmokestį už savo paslaugas, jeigu jis iki šiol nežino, kas yra neatlygintinė paskolos sutartis, ir sugebėjo savo melu suklaidinti teisėją. Ieškovas mano, kad advokatas už savo paslaugas iš atsakovės paėmė labai didelį, neprotingo dydžio ir atsakovės atžvilgiu lupikišką atlyginimą, kurio suma sudarė 1 395,55 Eur.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nurodė, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde fokusuojasi į tą aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime lingvistiškai paminėjo, jog ieškovas atsisakė dalies reikalavimų teikdamas patikslintą ieškinį. Atsakovė mano, kad šią aplinkybę teismas teisingai ir tinkamai įvertino savo sprendime. Pažymėjo, jog ieškovas apskritai nepagrįstai ir nesąžiningai pareiškė pirminį ieškinį ir klaidino teismą teigdamas, kad paskola iki ieškinio pateikimo dienos apskritai nebuvo grąžinta. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė visą laiką nuo paskolos suteikimo sistemiškai dalimis grąžino suteiktą paskolą ir tai pagrindė įrodymais – banko mokėjimo pavedimų kopijomis. Akcentavo, kad patikslintame ieškinyje, kuris buvo patikslintas po atsakovės atsiliepimo į ieškinį pateikimo, ieškovas jau pripažįsta, kad bankiniais pavedimais buvo atliktos net 32 paskolos grąžinimo įmokos. Taigi, ieškovas sutiko su visais atsakovės argumentais ir patvirtino, jog atsakovė sąžiningai dalimis grąžino suteiktą paskolą. Akcentavo, kad palieka teismo moraliniam vertinimui tokį nesąžiningą ieškovo pirminio ieškinio reikalavimą, kuriuo jis norėjo nesąžiningai praturtėti atsakovės sąskaita, tikėdamasis, jog atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

8.2. Nurodė, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimą grindžia skolos rašteliu (vadinamąja paskolos sutartimi ar sutartimi Nr. 5), kuriuo 2012 m. rugsėjo 10 d. atsakovė pasiskolino 9 100 Lt (perskaičiavus pagal oficialų kursą – 2 635,54 Eur) ir įsipareigojo grąžinti pasiskolintą pinigų sumą iki 2013 m. spalio 15 d. Teigia, kad iš paskolos sutarties, kuri pasirašyta tik atsakovės, teksto matyti, jog buvo sutarta suteikti neatlygintinę paskolą atsakovei iki numatytos grąžinimo dienos, skolos raštelyje palūkanos nenumatytos. Mano, jog yra akivaizdu, kad jeigu šalys (o ypač ieškovas) būtų siekusios, kad būtų suteikta atlygintinė paskola, šalys taip ir būtų pažymėjusios skolos raštelyje. Akcentavo, kad iš esmės ieškovas suteikė atsakovei vartojimo paskolą. Atsakovės žiniomis, ieškovas teikia daugeliui asmenų vartojimo paskolas V. mieste. Tai akivaizdu ir iš daugybės teisminių bylų, kuriose ieškovas kaip paskolų davėjas reikalauja pinigų iš skolininkų. Mano, kad iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog ieškovas veikia kaip verslininkas suteikdamas paskolas vartotojams komerciniais pagrindais.

8.3. Teigia, kad patikslintu ieškiniu ieškovas pripažino, kad suteikta paskola visą laiką nuo jos suteikimo buvo grąžinama ieškovui dalimis. Pažymėjo, kad paskola buvo grąžinama ieškovui tiek grynaisiais pinigais, tiek bankiniais pavedimais į ieškovo nurodytą banko sąskaitą. Ieškovas ateidavo pas atsakovę į butą pasiimti pinigų. Atsakovė apie tai, kad likusią paskolos dalį gražino ieškovui „į rankas“ dalimis, tiesiogiai paliudijo bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog pats asmeniškai atvykdavo pas atsakovę į namus pasiimti dalinių paskolos įmokų. Tačiau, atsiimdamas dalines paskolos įmokas, jis neišduodavo atsakovei jokių pakvitavimų apie dalinį paskolos grąžinimą. Iš pagyvenusios moteriškės ieškovas paimdavo dalines paskolos grąžinimo įmokas, tačiau neišduodavo jokių tai pagrindžiančių įrodymų, todėl silpnesnioji šalis, t. y. atsakovė, negali pateikti jokių įrodymų apie dalinius mokėjimus grynaisiais.

9. 2024 m. rugpjūčio 14 d. teisme buvo gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, jais ieškovas prašė atsakovės atstovo pateiktą 2024 m. rugpjūčio 9 d. atsiliepimą į ieškovo 2024 m. liepos 24 d. apeliacinį skundą vertinti kritiškai ir palikti jį nenagrinėtą.

10.1. Ieškovas teigia, kad atsiliepimą į savo apeliacinį skundą vertina kritiškai, kadangi advokatas apeliantui neaiškiu tikslu tik perrašo atskirus melagingus sakinius iš bylos medžiagos. Mano, kad įrodė advokato prieštaringą melą, tai yra tai, kad jeigu atsakovė būtų ieškovo naudai sistemiškai dalimis grąžinusi suteiktą paskolą, teismas sprendimu nebūtų priteisęs ir 739,08 Eur skolos, o atsakovė būtų pateikusi ir savo apeliacinį skundą.

10.2. Nurodė, kad atsakovė nė vienos iš savo išgalvotų įmokų „į rankas“ nėra atlikusi, nes nepateikė į bylą nė vieno apelianto ranka jai parašyto pakvitavimo apie neva gautą piniginę įmoką. Paaiškino, kad atsakovė ir dėl turėtos kitos prievolės jo naudai nėra atlikusi įmokų „į rankas“. Pastarąją vėlesnę prievolę civilinėje byloje Nr. e2-263-724/2021 pagal 2017 m. lapkričio 23 d. 960 Eur paskolos sutartį atsakovė apelianto naudai įvykdė tik mokėjimo pavedimais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimai dėl skolos bei palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas bei atsakovė 2012 m. rugsėjo 10 d. sudarė sutartį Nr. 5, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 9 100 Lt, kas atitinka 2 635,54 Eur. Sutartyje taip pat numatyta, jog atsakovė skolą įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. spalio 15 d. Taip pat nustatyta, kad atsakovė pagal šią paskolos sutartį laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. atliko 32 bankinius pavedimus, kuriais grąžino ieškovui 1 896,46 Eur sumą.

Dėl paskolos sutarties (ne)atlygintinumo

15. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ginčo sutartis laikytina neatlygintine paskolos sutartimi, kadangi, ieškovo nuomone, šalių pasirašytai sutarčiai turėjo būti taikoma CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai kvalifikavęs ginčo sutartį, priėmė neteisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

16. Vertinant aplinkybes, ar ginčo sutartis laikytina atlygintine, ar neatlygintine pažymėtina, kad ieškovas byloje pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal sutartį Nr. 5, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 9 100 Lt (2 635,54 Eur). Analizuodamas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, o šiuos teisinius santykius reglamentuoja CK 6.870–6.880 straipsnių nuostatos. Akcentuotina, jog įstatymai numato, kad paskolos sutartis gali būti tiek atlygintinė, tiek ir neatlygintinė, o CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos dvi svarbios prezumpcijos. Pirmoji numato, kad jeigu paskolos sutarties dalykas yra rūšies požymiais apibūdinti suvartojamieji daiktai (pavyzdžiui, statybinės medžiagos), tai preziumuojama, kad paskolos sutartis yra neatlygintinė, jeigu šalys sutartyje nėra nurodžiusios kitaip. Tai reiškia, kad jeigu šalys tokioje paskolos sutartyje neaptarė, ar ši sutartis atlygintinė, ar ne, tuomet laikoma, kad ji yra neatlygintinė (tačiau tai nedraudžia kitai sutarties šaliai įrodinėti, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, ir minėtą prezumpciją paneigti). Antroji prezumpcija numato, kad jeigu paskolos sutarties dalykas yra pinigai, tai preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Tai reiškia, jog jeigu šalys tokioje paskolos sutartyje neaptarė, ar ši paskolos sutartis atlygintinė, ar ne, tuomet preziumuojama, kad ši sutartis yra atlygintinė, ir paskolos davėjas turi teisę reikalauti atlyginimo iš paskolos gavėjo. Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

17. Analizuodamas ginčo sutartį nurodyto teisinio reglamentavimo bei kasacinio teismo praktikos kontekste, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčo sutarties dalykas yra pinigai, kas savo ruožtu suponuoja CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymą. Iš byloje esančių šalių procesinių dokumentų turinio bei šalių byloje teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ginčo sutartį laikė atlygintine paskolos sutartimi, o atsakovės nuomone, tarp šalių buvo sudaryta neatlygintinė paskolos sutartis. Įvertinęs ginčo sutarties dalyką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo teiginiais, jog ginčo sutarčiai yra taikoma CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, tačiau atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, kad sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai, turi įvertinti byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes bei tai, ar šios aplinkybės yra pakankamos sutarties atlygintinumo prezumpcijai paneigti.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi nuspręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis apeliacinės instancijos teismas remiasi ir šioje byloje, darydamas išvadas apie atsakovės nurodytas aplinkybes dėl paskolos suteikimo aplinkybių įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis, tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27, 28 punktus; 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas nekelia ginčo dėl to, jog sutartyje nėra aptartas nei mokėtinas palūkanų dydis, tvarka, nei palūkanų mokėjimo terminai, todėl prašydamas priteisti iš atsakovės skolą bei palūkanas remiasi CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Savo ruožtu atsakovė teigia, kad šalys tarėsi dėl neatlygintinės paskolos suteikimo. Teigia, kad ji įsipareigojo grąžinti tik sutartyje nurodytą pinigų sumą, o dėl palūkanų mokėjimo ji nesitarė. Taip pat atsakovė nurodė, kad viso sutarties vykdymo ir po to ėjusiu laikotarpiu ieškovas nereikalavo iš jos jokių palūkanų mokėjimo, todėl mano, kad šios aplinkybės patvirtina ginčo sutarties neatlygintinumą.

21. Vertindamas byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sutartis yra visiškai neinformatyvi, t. y. ant popieriaus lapo atsakovės ranka užrašytas tekstas: „Aš Š. L. gyv. (duomenys neskelbtini) paėmiau skolon pas J. V. 9 100 (devynis tūkstančius šimtą) litų, skolą įsipareigoju grąžinti iki 2013 m. spalio 15 d.“ Matyti, kad sutartyje nėra jokių duomenų (įrašų) apie pinigų perdavimą atsakovei, taip pat pateiktame dokumente nėra jokių įrašų apie palūkanų mokėjimą, jų dydį, skaičiavimo terminus ir pan. Sutartyje nėra nurodytas joks šalių susitarimas dėl netesybų mokėjimo atsakovei pavėlavus atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas byloje esančių įrodymų visumą akcentuoja ir tai, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, jog palūkanos buvo skaičiuojamos reguliariai kiekvieną mėnesį (arba už kitus laikotarpius). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad iki ieškinio pareiškimo teisme dienos jokie reikalavimai dėl palūkanų mokėjimo atsakovei nebuvo reiškiami. Dar daugiau, net ir reikšdamas pirminį ieškinį, ieškovas prašė priteisti tik sutartyje nurodytą skolą ir kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 28 d. iki 2023 m. liepos 27 d., mokamas už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą bei faktą, kad pagal paskolos sutartį šalys nebuvo sutarusius dėl mokėjimo (pelno) palūkanų ir atsakovė jų nemokėjo, o ieškovas nereikalavo mokėjimo (pelno) palūkanų, daro išvadą, jog labiau tikėtinos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad šalys nesitarė dėl palūkanų mokėjimo, o ginčo susitarimu atsakovė įsipareigojo grąžinti tik sutartyje nurodytą pinigų sumą.

22. Be to, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovas turi ilgametės patirties paskoliniuose teisiniuose santykiuose, yra patyręs kreditorius, užsiimantis pinigų skolinimo veikla. Nors byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovo, kaip verslininko, statusą, tačiau tai nepaneigia fakto, jog paskolų suteikimo teisiniuose santykiuose ieškovui keliami aukštesni atidumo standartai. Tai reiškia, kad ieškovas, būdamas asmuo, kuris užsiima pinigų skolinimo veikla, veikdamas pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, turėjo suprasti, kad sudaręs paskolos sutartį ir neaptaręs jos atlygintinumo klausimo, taip pat per daugiau nei 10 metų nei karto neinformavęs atsakovės apie skolos likučius, neprašęs sumokėti jokių palūkanų, t. y. neįvykdęs pareigos kokiu nors būdu informuoti atsakovę apie mokėtinas palūkanas, turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma yra pakankama CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai prezumpcijai dėl suteiktų piniginių lėšų atlygintinumo paneigti (CPK 185 straipsnis).

23. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tarp šalių sudaryta neatlygintinė paskolos sutartis Nr. 5, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo sutartį, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl palūkanų priteisimo

24. Tiek patikslintu ieškiniu, tiek ir apeliacinio skundu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 346,03 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Teigia, kad nėra aišku, kodėl sprendime visiškai nenagrinėtas ieškovo reikalavimas dėl 346,03 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 27 d. priteisimo (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o išnagrinėtas ieškovo reikalavimas, kaip savo sprendime teisėjas netinkamai įvardijo – palūkanų skaičiavimo laikotarpis, dėl pelno (mokėjimo) palūkanų priteisimo iki 2023 m. liepos 27 d. ieškinio pateikimo dienos ir jis netenkintas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), nes netinkamai nustatyta, kad paskolos sutartis Nr. 5 yra neatlygintinė. Mano, kad 346,03 Eur kompensuojamosios palūkanos turėjo būti priteistos dėl prievolės pagal paskolos sutartį Nr. 5 įvykdymo pažeidimo (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl šio reikalavimo iš viso nepasisakė.

25. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 327 straipsnis), be to, šio reikalavimo pagrįstumo klausimą galima išnagrinėti ir apeliacinės instancijos teisme, todėl teismas pasisako dėl apelianto pareikšto reikalavimo dėl kompensacinių palūkanų priteisimo pagrįstumo.

26. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019). CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Nurodytoje įstatymo nuostatoje įtvirtinamos minimalius kreditoriaus nuostolius kompensuojančios palūkanos, kai skolininkas pažeidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Todėl kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

27. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra praleidusi sutarties Nr. 5 įvykdymo terminą, akivaizdu, jog ji negali būti atleista nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus (ieškovo) nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo.

28. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 10 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2023 m. liepos 28 d. Tai reiškia, kad palūkanas ieškovas turėjo teisę skaičiuoti tik už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 28 d. iki 2023 m. liepos 27 d. Iš į bylą atsakovės pateiktų įrodymų apie sumokėtas įmokas matyti, kad iki 2018 m. liepos 28 d. atsakovė buvo sumokėjusi ieškovui 1 846,46 Eur. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė sumokėjo ieškovui 50 Eur sumą. Kitų įrodymų, jog atsakovė būtų atlikusi ir kitus mokėjimus ieškovui, į bylą nepateikta. Tai reiškia, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti 5 procentų dydžio palūkanas nuo 789,08 Eur skolos sumos (2 635,54 Eur – 1 846,46 Eur) už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. (iš viso 370 dienų) ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo 739,08 Eur skolos sumos (2 635,54 Eur – 1 896,46 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. liepos 27 d. (iš viso 1 455 dienos).

29. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė ieškovui turėjo sumokėti 39,99 Eur kompensacinių palūkanų ((789,08 Eur x 5 proc.) : 365 d. x 370 d.). Už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. liepos 27 d. atsakovė ieškovui turėjo sumokėti 147,31 Eur kompensacinių palūkanų ((739,08 Eur x 5 proc.) : 365 d. x 1 455 d.). Iš viso už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 28 d. iki 2023 m. liepos 27 d. atsakovė turėjo sumokėti ieškovui 187,30 Eur kompensacinių palūkanų.

Dėl ieškinio dalies atsisakymo

30. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas patikslintu ieškiniu atsisakė reikalavimo dėl 1 092,46 Eur skolos priteisimo ir reikalavimo dėl 312,87 Eur palūkanų priteisimo. Pažymėjo, jog atsisakymas išreikštas laisva valia, todėl priimtinas, civilinės bylos dalis dėl 1 092,46 Eur skolos priteisimo ir reikalavimo dėl 312,87 Eur palūkanų priteisimo nutrauktina.

31. Ieškovas, nesutikdamas su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais, teigia, kad sprendimas iš dalies yra neteisingas dėl to, kad atsakovei kartu su atsiliepimu pateikus 32 mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, jog ji sumokėjo ieškovo naudai iš viso 1 896,46 Eur, ieškovas pateikė teismui savo 2023 m. rugpjūčio 28 d. patikslintą ieškinį. Pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje visiškai nėra nurodyti ieškinio dalies atsisakymai, o iš tiesų ieškovas tik patikslino ieškinio savo 2 reikalavimus, todėl mano, kad įrašas sprendime „<...> atsisakė <...>“ turi būti pakeistas į įrašą „<...> patikslino <...>“. Ieškovui nesuprantama, kodėl ir kokiu pagrindu jam prašant teismo posėdyje tenkinti patikslintą ieškinį teismas tai šališkai įvardija kaip „<...> ieškovas patvirtino ieškinio dalies atsisakymą, <...>“, neva nagrinėjamoje byloje šalių buvo sudaryta taikos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

32. Vadovaujantis 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, gali laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas nutartimi priima ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia, jei nenustato, kad ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

33. Analizuodamas byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas pirminiu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 635,54 Eur skolą, 658,90 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovei kartu su atsiliepimu pateikus 32 mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovui iš viso 1 896,46 Eur, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ne suformulavo naujus reikalavimus, o sumažino jau pareikštų reikalavimų mastą, t. y. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 543,08 Eur skolą, 346,03 Eur palūkanas ir 53 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, nei skundžiamu sprendimu nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neišreiškė atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimo. Išklausius byloje esančius garso įrašus nustatyta, kad ieškovas palaikė savo patikslintą ieškinį, tačiau nenurodė, kad atsisako nuo dalies ieškinio reikalavimų.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikslinto ieškinio reikalavimus laikė ieškovo atsisakymu nuo dalies ieškinio reikalavimų, todėl šie pirmosios instancijos teismo motyvai iš skundžiamo teismo sprendimo pašalintini ir konstatuotina, jog ieškovas nuo jokios dalies ieškinio reikalavimų neatsisakė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šioje byloje nagrinėjamas ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 543,08 Eur skolą, 346,03 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir 53 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

35. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dažnai domisi LITEKO informacine sistema, o tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai laikytini teismo šališkumo įrodymu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė ne kartą nurodė, jog ieškovas dažnai skolina pinigus žmonėms, ir pažymėjo, jog ieškovas turi ir kitų civilinių bylų dėl skolų priteisimo. Tai reiškia, kad teismas siekdamas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti šalių ginčą turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą patikrinti tokių atsakovės teiginių teisingumą, ką ir padarė tikrindamas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesuponuoja nei teismo šališkumo, nei teismo siekio savarankiškai rinkti įrodymus civilinėje byloje.

36. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, jog bylą nagrinėjęs teisėjas išskirtinai aktyviai gynė atsakovės interesus nagrinėjamoje byloje, analogiškai kaip prieš tai dar ir kitos, ankstesnės atsakovės kitoje civilinėje byloje Nr. e2-100-420/2023 priimtame neteisingame 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendime. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs LITEKO sistemoje esančius garso įrašus, nenustatė jokio išskirtinio kurios nors iš šalių teisių gynimo, taip pat nenustatyta, jog ieškovui būtų buvusios apribotos teisės pasisakyti ar teikti įrodymus, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

37. Nepagrįstais laikytini ir skundo argumentai, jog teismas tinkamai neįvertino apelianto pateiktų visų duomenų, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Akcentuotina, jog, be savo deklaratyvių teiginių, ieškovas nenurodė jokių konkrečių įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų ištyręs. Taip pat aplinkybės, jog kitoje civilinėje byloje, kurioje proceso šalimi buvo ieškovas, aukštesnės instancijos teismas panaikino šią bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo priimtą sprendimą, negali būti pagrindu išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir šioje civilinėje byloje. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. turėjo pagrindo konstatuoti, kad šalių pasirašyta paskolos sutartis yra neatlygintinė, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamu sprendimu netinkamai įvertinti ieškovo į bylą pateikti įrodymai, atmestini kaip nepagrįsti.

38. Ieškovas paaiškina, kad pastarosiose abiejose civilinėse bylose buvo nagrinėjamos analogiškos atlygintinės paskolos sutartys, kuriose nebuvo įrašytos ir netesybos, tai yra delspinigiai, ir abiejose civilinėse bylose teisėjas savo priimtuose sprendimuose nei pelno (mokėjimo), nei kompensuojamųjų palūkanų apelianto naudai nėra priteisęs. Ieškovas mini sprendimo klaidingas aplinkybes, tarp kurių yra ir aplinkybės, teisėjo netinkamai perkeltos iš civilinėje byloje Nr. e2-100-420/2023 priimto neteisingo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, kurį Panevėžio apygardos teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-70-589/2024 panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad ieškinio reikalavimus teisėjas išnagrinėjo šališkai, neišsamiai ir neatidžiai ir sprendime konstatavo labai daug klaidingų aplinkybių, tačiau ieškovas bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) nušalinimo nereiškė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovo nurodomi argumentai taip pat nesuponuoja teismo šališkumo.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Įvertinęs visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, iš dalies patenkindamas ieškinį, pagrįstai nusprendė dėl atsakovės prievolės grąžinti ieškovui skolą, tačiau netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas dėl skolos priteisimo paliktinas nepakeistas, tačiau ieškovui iš atsakovės priteisina 187,30 Eur kompensacinių palūkanų. Taip pat, įvertinus pirmosios instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus, laikytina, jog yra pagrindas perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

41. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

42. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

43. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė grąžinti permokėtą žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas teikdamas ieškinį teismui sumokėjo 74 Eur dydžio žyminį mokestį. Taip pat nustatyta, kad patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 543,08 Eur skolą, 346,03 Eur palūkanas, t. y. patikslintu ieškiniu ieškovas iš viso prašė priteisti iš atsakovės 1 889,11 Eur sumą. Tai reiškia, kad ieškovo mokėtinas žyminis mokestis sudarė 43 Eur sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei nustato įstatymas, ieškovui grąžintina 31 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 543,08 Eur skolą, 346,03 Eur palūkanas, t. y. patikslintu ieškiniu ieškovas iš viso prašė priteisti iš atsakovės 1 889,11 Eur sumą. Skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovės priteista 739,08 Eur skola ir šiuo sprendimu priteista 187,30 Eur palūkanų, t. y. ieškovui iš atsakovės iš viso priteista 926,38 Eur suma. Tai reiškia, kad byloje buvo patenkinta 49,04 proc. ieškinio reikalavimų, kas savo ruožtu reiškia, jog buvo atmesta 50,96 proc. ieškinio reikalavimų.

46. Ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso prašė priteisti 71,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 43 Eur žyminis mokestis, 10 Eur sutarties vertimo iš rusų kalbos išlaidos, 2,69 Eur pašto išlaidos už ginčo sutarties originalo siuntimą teismui ir 15,39 Eur kelionės išlaidos už atvykimą į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2023 m. lapkričio 22 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog su 2024 m. kovo 15 d. prašymu ieškovas kaip priedą yra pateikęs 2024 m. kovo 15 d. degalinės UAB „Alauša“ kvitą, 9,82 Eur sumos, tačiau nei minėtu prašymu, nei apeliaciniu skundu ieškovas nurodytos sumos priteisti neprašo, todėl, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas 9,82 Eur sumos į ieškovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą neįtraukia. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančio 2024 m. kovo 15 d. prašymo matyti, jog ginčo sutarties originalą ieškovas teismui pristatė asmeniškai, o šias aplinkybės ieškovas, be kita ko, patvirtino ir savo apeliaciniame skunde. Be to, į bylą pateiktame AB Lietuvos pašto kvite nurodyta, jog siunta siųsta ne Utenos apylinkės teismui, o adresu (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog 2,69 Eur pašto išlaidos už ginčo sutarties originalo siuntimą teismui nepriteistinos. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sumažino ieškovo prašomą priteisti 15,39 Eur kelionės išlaidų už atvykimą į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2023 m. lapkričio 22 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį dydį iki 5,74 Eur. Ieškovas neginčija šių pirmosios instancijos teismo skaičiavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovo patirtos kelionės išlaidos už atvykimą į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2023 m. lapkričio 22 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį sudaro 5,74 Eur. Įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 58,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje iš viso buvo patenkinta 49,04 proc. ieškinio reikalavimų, konstatuoja, jog ieškovui iš atsakovės priteistina 28,81 Eur (58,74 Eur x 49,04 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

47. Atsakovė prašė priteisit iš viso 1 397,55 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (605 Eur – 2023 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita faktūra Nr. LM202310, apmokėta 2023 m. rugpjūčio 18 d.; 423,50 Eur – 2023 m. rugsėjo 18 d. sąskaita faktūra Nr. LM202312, apmokėta 2023 m. rugsėjo 20 d.; 369,05 Eur – 2024 m. sausio 11 d. sąskaita faktūra Nr. LM202402, apmokėta 2024 m. sausio 15 d.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atmesta 50,96 proc. ieškinio reikalavimų, darytina išvada, jog atsakovei iš ieškovo priteistina 712,19 Eur (1 397,55 Eur x 50,96 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

48. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei iš ieškovo priteista 712,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui iš atsakovės priteista 28,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą konstatuotina, jog atsakovei iš ieškovo iš viso priteistina 683,38 Eur (712,19 Eur – 28,81 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

49. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovės atstovo įkainiai yra nepagrįstai užaukštinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiai (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį skaičiuotinas 2,5 koficientas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2023 metų I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1 959,90 Eur. Tai reiškia, jog už atsiliepimą į ieškinį nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti išlaidų dydis sudaro 4 899,75 Eur (1 959,90 Eur x 2,5 koficientas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė byloje teikė net du atsiliepimus į ieškinį, darytina išvada, jog vien už atsiliepimų į ieškinį parengimą maksimali rekomenduojama priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 9 799,50 Eur sumą, tai yra daugiau nei septynis kartus didesnė suma, nei prašė priteisti atsakovė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma nelaikytina pernelyg didele.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė papildomai priteisti iš atsakovės 804 Eur skolą ir 346,03 Eur kompensuojamąsias palūkanas, t. y. iš viso prašė priteisti 1 150,03 Eur sumą. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies ieškovui papildomai buvo priteista 187,30 Eur kompensacinių palūkanų, kas reiškia, jog byloje iš viso buvo tenkinta 16,29 proc. ((187,30 Eur x 100 proc.) : 1 150,03 Eur) apeliacinio skundo reikalavimų ir atmesta 83,71 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

52. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 26 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad iš viso buvo tenkinta 16,29 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 4,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

53. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 968 Eur. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė į bylą pateikė šias išlaidas įrodančius dokumentus, t. y. 2024 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LM202414 bei 2024 m. rugpjūčio 11 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą, iš kurio matyti, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 968 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovės atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat į tai, kad buvo atmesta 83,71 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, konstatuoja, kad atsakovei iš ieškovo priteistina 810,31 Eur (968 Eur x 83,71 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

54. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei iš ieškovo priteista 810,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui iš atsakovės priteista 4,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą konstatuotina, jog atsakovei iš ieškovo iš viso priteistina 806,07 Eur (810,31 Eur – 4,24 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 739,08 Eur skolą, 187,30 Eur kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (926,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 683,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti 31 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. liepos 27 d. pavedimu Nr. 2091.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Konstatuoti, kad Utenos apylinkės teismas nepagrįstai patikslinto ieškinio reikalavimus laikė ieškovo atsisakymu nuo dalies ieškinio reikalavimų, todėl šie pirmosios instancijos teismo motyvai iš skundžiamo teismo sprendimo pašalintini ir konstatuotina, jog ieškovas nuo jokios dalies ieškinio reikalavimų neatsisakė.“

Priteisti atsakovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 806,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.