Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. T-2680-1189/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-01-30Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-12-152/2014Nutartis · 2014-02-26Šiaulių apygardos teismas
  3. T-1573-753/2023Nutartis · 2023-06-15Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2023-08-01Kauno apygardos teismas
  5. T-2680-1189/2023Nutartis · 2023-12-04Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2024-01-11Kauno apygardos teismas
  7. T-794-548/2024Nutartis · 2024-05-23Kauno apylinkės teismas
  8. T-1631-1189/2024Nutartis · 2024-11-14Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2024-12-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-04
Bylos Nr.
T-2680-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-82-1-00318-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
D. T.
Kategorijos
Byla Nr. T-2680-1189/2023
Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00318-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 4 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. T. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 27 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-10412 nutarta taikyti nuteistajam D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 9 mėnesių 6 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. spalio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodyta, kad atlikus nuteistojo D. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas keturiasdešimt septynis kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

D. T. nuteistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu – 15 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – galutinė bausmė 17 metų laisvės atėmimo.

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – galutinė bausmė 17 metų 1 mėnesis laisvės atėmimo.

(duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 2-581 perkeltas tęsti bausmės atlikimą į pusiaukelės namus.

Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 3 d., pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 2 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakitęs pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. T. yra atlikęs BVK 82 straipsnio1 dalies 3 punkte įtvirtintą privalomai atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Tai reiškia, kad formalusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas egzistuoja. Kartu nustatyta, kad iš esmės egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kiek jis susijęs su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, kadangi pastarasis nustatytas kaip atitinkantis kriterijų – žemas, tačiau, kaip jau aukščiau aptarta, vien ši aplinkybė negali būti suabsoliutinama, reikalinga įvertinti nuteistojo asmenybės pokyti visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kad būtų galima spręsti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau tokios sprendimo, išanalizavus visus bylos duomenis, šiuo metu daryti dar negalima, tokia išvada grindžiama sekančiai.

Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo D. T. rizika pakartotinai nusikalsti, vertinama kaip žema. Kas iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau plačiau susipažinus su atlikto vertinimo duomenimis buvo nustatyta, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja net šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos), kurie vis dar nėra pakitę, ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie nuteistojo nuosekliai pozityvų elgesį. Siekiant lygtinio paleidimo nuteistasis šiuo dinaminius kriminogeninius veiksnius ne tik, kad dar gali, tačiau ir privalo koreguoti, tam, kad jo nusikalstamo elgesio pokytis būtų tiek įtikinantis, jog leistų teismui spręsti, kad jis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tai yra pusiaukelės namuose. Pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji nėra saugomi, tačiau yra nuolat prižiūrimi, gali laisvai judėti už laisvės atėmimo vietos įstaigos ribų, naudotis nuosavomis transporto priemonėmis ir mobiliojo ryšio priemonėmis. Kiekvienas pusiaukelės namuose bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti arba mokytis, dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, laisvu nuo darbo ar mokslų metu, kartą į savaitę iki dvejų parų gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią gyvenamąją vietą. Tuo tarpu susipažinus su nuteistojo asmens bylos duomenimis, nustatyta, kad D. T. į atviro tipo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą perkeltas buvo 2022 m. kovo 14 d., ir atsižvelgiant į tai, laikotarpis, kurio metu nuteistasis integruojasi į visuomenę, bausmę atlikdamas už pataisos įstaigos ribų, dar yra gana neilgas ir neleidžiantis spręsti apie iš tiesų pozityvų nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį. Tuo tarpu nuteistasis šiai dienai turi tinkamas ir ypatingai palankias sąlygas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, taip mažindamas dinaminių kriminogeninių veiksnių įtaką savo nusikalstamo elgesio raiškai.

Išvados duomenimis nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, yra 47 kartus skatintas už stropų darbą bei gerą (pavyzdingą) elgesį, tačiau per visą bausmės atlikimo laikotarpį D. T. buvo 2 (du) kartus baustas už nustatytos tvarkos nesilaikymą, tai yra alkoholio vartojimą. Tokie vidaus tvarkos pažeidimai, nors šiuo metu ir negaliojantys, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, juo labiau jo nusikalstamo elgesio raiška, visą laiką buvo glaudžiai susijusi su alkoholinių gėrimų vartojimu, kas tik atskleidžia, jog nuteistasis sunkiai suvaldo savo nusikalstamo elgesio raišką, net ir būnant stiprios priežiūros sąlygomis, o teigiamas nuteistojo elgesio pokytis stebimas dar gana neilgą laiką. Nuteistasis visuomenę vertina palankiai ir supranta poreikį laikytis tam tikrų pripažintų elgesio normų, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir prisidėti prie gerbūvio kūrimo. Tačiau teismas pažymi, kad šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos institutą, bet sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Todėl teismo vertinimu, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, stebimi teigiami aspektai, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Šios aplinkybės yra vertinamos viso bausmės atlikimo laiko kontekste, kas reiškia, kad teismas negali daryti išvados, kad nuteistojo elgesio korekcijoje neliko visiškai jokių abejonių dėl nuteistojo sėkmingos integracijos į visuomenę.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis dar yra neatlikęs net 4 metų 9 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės, o tokia neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinos visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina itin didele. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas, jį atliekant nors ir atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dar nėra baigtas, nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje.

Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra vienareikšmiai įtikinanti teismą dėl šiuo metu egzistuojančios galimybės D. T. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 27 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-10412.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. RV-22-10412 taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė