- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- T-1573-753/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00318-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- D. T.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. T. patvirtinimo klausimą bei Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. P. skundą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 16 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 5 metų 2 mėnesių 20 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. gegužės 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas septynis kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals..
D. T. nuteistas Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą -1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme - galutinė bausmė 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 s. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu -15 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Kaišiadorių r. apyl. teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - galutinė bausmė 17 metų laisvės atėmimo.
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Kaišiadorių r. apyl. teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti 15 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę subendrinti su Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - galutinė bausmė 17 metų 1 mėnesis laisvės atėmimo.
2022 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 2-581 perkeltas tęsti bausmės atlikimą į pusiaukelės namus.
Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 3 d., pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 2 d.
Anksčiau teistas.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. P. skundas, kuriuo prašoma netvirtinti Komisijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir netaikyti nuteistajam D. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis, po galimo lygtinio paleidimo, apsigyventų L. V. priklausančiame būste. Ateityje. nuteistasis numatęs susirasti pastovų būstą, ir į jį persikelti kartu su žmona. Tokie duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl asmens apsisprendimo iš karto, išėjus į laisvę, kurti stabilų gyvenimą šeimoje, stengtis dėl jos gerbūvio, gyventi kartu, pastoviuose santykiuose, bendruose namuose. Manytina, kad iš šių duomenų negalima daryti išvados, jog asmuo nesusiduria su sunkumais dėl gyvenamosios vietos pastovumo, kaip kad nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje. Vertinant pateiktą medžiagą dalyje dėl nuteistojo pastangų mokymosi, specialybes įgijimo, darbinėje sferoje matomas teigiamas progresas, tačiau tai nėra nulemiantis veiksnys, vertinant jį visame aplinkybių kontekste. Kaip nurodoma išvadoje, nuteistasis pripažįsta, jog jo finansiniai įsipareigojimai yra nemaži, tačiau mano, jog būdamas laisvėje bei dirbdamas ir turėdamas pastovias pajamas, juos galėtų padengti trijų metų laikotarpyje. Ši pateikta nuteistojo pozicija negali būti įvertinta kaip nuosekliai apgalvotas ateities planas finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, kadangi, kaip nustatyta, nuteistasis laisvėje turės spręsti būsto įsigijimo/nuomos, šeimos finansinius klausimus, teikti vaikui išlaikymą, todėl tokios, pakankamai didelės likusio įsiskolinimo sumos, per nurodytą laikotarpį, padengti negales. Į tai atkreipiamas dėmesys todėl, kad minėtoje išvadoje, asmens finansiniai reikalai yra vertinami kaip stabilūs, ir nuteistajam lengvai įveikiami. Taipogi abejotinos Komisijos išvados, kad iš artimųjų gaunamas emocinis palaikymas laisvėje veiks kaip apsauginis veiksnys, tolinantis nuo pakartotinio nusikalstamumo. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys neleidžia daryti tokios išvados. Nustatyta, kad iki suėmimo nuteistasis gyveno su sugyventine ir augino sūnų. Tačiau šeiminiai santykiai nuo nusikalstamo elgesio jo nesulaikė, todėl ir šiuo metu, nežiūrint į tai, kad jis sukūręs naujus šeiminius santykius, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis daugiau nenusikals.
D. T. teistas keturis kartus ir visi nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio. Svarbu pažymėti, kad D. T., teismo metu kaltės nepripažino. Šiuo metu suvokia neigiamas ir negrįžtamas nusikaltimo pasekmes, gailisi. Žmogžudystė įvykdyta veikiant su bendrininku. Išvadoje nurodoma, kad nuteistojo pasakojimu, iki suėmimo, alkoholį vartodavo draugų kompanijose, kad alkoholio vartojimas nebuvo kasdieninis užsiėmimas, bei jį jis vartodavo. Išvadoje užfiksuota, kad atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis buvo du kartus sulaikytas būnant apsvaigus nuo alkoholio. Kaltę dėl pažeidimų pripažino ir gailisi. Tačiau šie duomenys leidžia abejoti nuteistojo nusiteikimu keisti savo elgesį, ir kad laisvėje, būdamas draugų kompanijoje, gali vėl grįžti prie savo pomėgio alkoholiui, o su tuo, kaip jau nustatyta, susijęs ir jo nusikalstamas elgesys. Išvadoje, apibendrinant, taipogi nurodoma, jog nuteistajam yra būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Nurodoma, jog šias problemas nuteistasis sprendė kreipdamasis į Resocializacijos skyriaus specialistus, tačiau medžiagoje nėra detalesnių duomenų šiuo klausimu (nėra informacijos apie rezultatą). Nurodoma ir tai, kad nuteistajam grįžus prie senų alkoholio vartojimo įpročių, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Pažymėtina nuteistojo pozicija kylančių problemų sprendimo srityje. Nurodoma, kad D. T. supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to kaip supranta, kaip jis prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityse, reikalauja papildomos intervencijos. Esant alkoholio vartojimui, šių kriminogeninių poreikių įtaka destruktyviam elgesiui gali sustiprėti. Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visetą, net ir esant nustatytai žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, kas formaliai atitiktų šio instituto taikymo reikalavimą, manytina, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. P. skundas tenkintinas.
Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog šiuo metu nuteistasis patvirtino galimybę po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gyventi pasirinktu adresu. Lygtinio paleidimo atveju taip pat turi patvirtintą įsidarbinimo galimybę. Analizuojant asmens mokymosi bei darbinę patirtį tiek laisvėje, tiek bausmės atlikimo metu stebima aukšta asmens motyvacija tiek tobulėti bei įgyti naujas kvalifikacijas, tiek ir įsitraukti į darbinės veiklos procesą. Šiuo metu nuteistasis keturiasdešimt du kartus yra skatintas už pavyzdingą elgesį ir darbą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis jo atžvilgiu priteistus civilinius ieškinius dengia iš trečiųjų asmenų pervedamų pinigų bei iš gaunamo darbo užmokesčio. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su laisvės atėmimo vietų įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Laikosi nustatytos tvarkos, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir lankė elgesio korekcines programas, kas yra vertinama, jog nuteistasis yra motyvuotas keisti savo netinkamą gyvenimo stilių. Taip pat tik atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą įsidarbino ir sėkmingai dirba bei nuo 2022 m. kovo 14 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) tolimesnei bausmei atlikti. Nuteistasis nesusiduria su sunkumais dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis 2021 m. rugpjūčio 9 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, kuris paremtas 12 žingsnių programa, dėl to yra stebimas noras ir motyvacija priimti specialistų pagalbą atsisakant alkoholio vartojimo įpročių laisvėje. Nuteistojo savivaizdis remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis. Šiuo metu nuteistasis jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai bei gebantis kontroliuoti savo elgesį. Nuteistasis turi suformavęs konkrečius ateities planus ir tikslus. Nuteistasis palankiai vertina jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, su pareigūnais bendrauja mandagiai, taktiškai, yra paslaugus, linkęs bendradarbiauti. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
D. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal subendrintus nuosprendžius už apysunkio ir labai sunkios (sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį) nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nesugebėdavo laikytis nustatytų sąlygų, tačiau nepateisino teismo jam pareikšto pasitikėjimo - padarė teisės pažeidimus, už kuriuos jam du kartus buvo skirtos administracinės nuobaudos, dėl ko nuteistasis teismo nutartimi buvo įspėtas dėl galimo bausmės vykdymo atidėjimo. Tačiau ir po įspėjimo, nuteistasis padarė administracinį pažeidimą, už kurį jam skirta nuobauda ir jo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų padarymo. Dabartinė nusikalstama veika sunkesnė, nuteistajam yra būdingas tam tikras nusikalstamo elgesio modelis - visi nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, įvykdyti būnant apsvaigus nuo alkoholio, kuomet pasireiškė sunkėjančia dinamika (šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už įvykdytą nužudymą), kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad bylos dokumentuose yra įrodymų ir pats nuteistasis pripažįsta, kad alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Nuteistasis pasakoja, jog iki suėmimo alkoholinius gėrimus vartodavo būdamas draugų kompanijose ir ne visada saikingai, tačiau nurodo, jog tuo nepiktnaudžiaudavo ir sistemingo (kasdieninio) vartojimo nebuvo. Atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis buvo du kartus sulaikytas būnant apsvaigus nuo alkoholio. Kaltę dėl pažeidimų pripažįsta ir dėl šių įvykių gailisi. Pakartotinio vertinimo metu nuteistasis nurodo, kad šiuo metu yra pilnai atsisakęs alkoholio ir po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nevartos jo visai. Nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra susiję su jo nusikalstama veika, tačiau neabejotinai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje. Sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau praeityje ne kartą pasielgė impulsyviai, o vėliau gailėjosi savo veiksmų. Analizuojant kriminalinę istorija yra stebima, jog kiekvienu nusikaltimu pasireiškė impulsyvus veiksmai, savitvardos stoka ir pasireiškiantis agresyvumas nukentėjusiųjų atžvilgiu. Bausmės atlikimo metu agresyvaus elgesio epizodų nepasireiškė. Supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis apgalvoja savo veiksmų pasekmes ir siekia prieš imantis kažko geriau apgalvoti, tačiau su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, agresyvus kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Pažymima, kad minėti kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje, reikalauja papildomos intervencijos. Esant alkoholio vartojimui, šių kriminogeninių poreikių įtaka destruktyviam elgesiui, gali sustiprėti.
Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis du kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas), iš jų du kartus skirtos nuobaudos (izoliavimas), keturiasdešimt du kartus skatintas. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
Pagal „OASys“ metodiką D. T. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek D. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. T. neatliktos bausmės dalis – 5 metai 2 mėnesiai 20 dienų, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis D. T. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam D. T. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, o Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. P. skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 85 straipsnio 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. P. skundą tenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.