Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. T. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 15 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-3672 nutarta taikyti nuteistajam D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 3 mėnesių 21 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, tai yra 2024 m. balandžio 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, 46 kartus skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams,bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta trumpalaikių išvykų į namus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

D. T. nuteistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu – 15 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – galutinė bausmė 17 metų laisvės atėmimo.

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – galutinė bausmė 17 metų 1 mėnesis laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 3 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 2 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog nuteistasis D. T. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tai yra atliko du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta, šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog nuteistojo D. T. atžvilgiu atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos), kurie turi reikšmės vertinant nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti ir kurie turi būti koreguotini iš esmės, ir tik tokiu būdu nuteistasis atskleistų savo siekį koreguoti nusikalstamo elgesio riziką, kas būtų pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi šis institutas iš nuteistojo reikalauja maksimalaus nusikalstamo elgesio pokyčio, siekiant sėkmingos reintegracijos į visuomenę. Tuo tarpu atsižvelgiant į nuteistojo elgesyje vis dar vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, ir vienareikšmiškai įtikinantis, jog nuteistasis jau yra pasirengęs laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Nuteistasis D. T. šiai dienai elgiasi būtent taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o jo elgesys nėra laikytinas išskirtiniu ir sudarančiu pagrindą taikyti lygtinio paleidimo institutą. Be to, atkreipiamas dėmesys, į tai, kad nuteistojo teigiamas elgesys jau buvo įvertintas įstaigos administracijos, kuomet tęsti laisvės atėmimo bausmę nuteistasis buvo perkeltas į pusiaukelės namus, bei yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus.

Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog nuteistojo D. T. elgesio pokytis visos laisvės atėmimo bausmės metu nebuvo nuoseklus ir disciplinuotas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistasis du kartus baustas drausmine tvarka už tai, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje vartojo alkoholinius gėrimus, ir nors paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, o nuteistasis viso bausmės atlikimo metu skatintas 46 kartus, tačiau įvertinus tai nuo kada nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę bei, kad nuteistasis pažeidimus už kuriuos baustas buvo padarė jau gerai susipažinęs su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis bei režimo reikalavimais, bei tai, kad nuo priešingo teisei elgesio jo nesulaikė net gaunami paskatinimai, tai atskleidžia nuteistojo dviprasmišką požiūrį į jam taikomus ribojimus, kadangi net būdamas struktūruotoje aplinkoje, savo elgesio nekreipė išimtinai teigiamo pokyčio link, o toks pozityvus nuteistojo elgesio pokytis dar negali būti vertinamas kaip itin išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, kuri leistų teismui daryti vienareikšmišką išvadą dėl akivaizdžios nuteistojo pozityvaus elgesio pažangos, juo labiau, kad nuo 2022 m. vasario 25 d. nuteistasis daugiau nei karto nebuvo skatintas.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, D. T. neatliktos bausmės dalis (4 metai 3 mėnesiai ir 21 diena), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent, kad nuteistojo dedamos maksimalios pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį dar stebimos trumpą laiką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteist ojo D. T. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra niekaip kitaip išimtinai nuteistąjį charakterizuojančios ir teismui abejonių nekeliančios dėl nuteistojo pataisos proceso teigiamos korekcijos ir šiuo metu dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys pasižymi išskirtiniu pozityvumu, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūrizuotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. RV-22-3672.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. RV-22-3672 taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.