Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. T. nuteistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.

4. Anksčiau teistas.

5. Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 3 d., pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. T. skundas atmetamas.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir teismui pateiktą medžiagą bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis D. T. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, priimtas sprendimas nepažeidžia nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų, taip pat formuojamos teismų praktikos ir teisėtų lūkesčių principo. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Tai, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas yra neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, o taip pat ir kitą skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, nekyla, kadangi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, keturiasdešimt du kartus skatintas už pavyzdingą elgesį ir darbą, lygtinio paleidimo atveju turės galimybę gyventi pasirinktu adresu, įsidarbinti, stebima aukšta motyvacija tobulėti, įgyti naujas kvalifikacijas. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymima, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes, kurios pačios savaime nėra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip tai daroma nuteistojo skunde, o nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

12. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. T. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismas. Nors D. T. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau abejonių nuteistojo pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, statiniai – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/ lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Taip pat nustatyti ir dinaminiai kriminogeniniai, kurie priklausomai nuo nuteistojo elgesio ir veiksmų galintys kisti ar būti panaikinti, t. y. skolų, ieškinių turėjimas, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos. Atsakant į skundo argumentus dėl nustatytų kriminogeninių veiksnių, kurie vertinami nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, pažymima, kad jie nustatyti Socialinio tyrimo išvadoje, kuri vertinama kaip viena iš pagrindinių informacijos apie nuteistąjį šaltinių. Tai yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 36¹ straipsnis). Šiuo atveju nuteistojo socialinės aplinkos, asmenybę charakterizuojančių aspektų, tame tarpe ir nusikalstamų veikų vertinimas ir aprašymas, kuris pateikiamas Socialinio tyrimo išvadoje, taip pat nuteistąjį bei jo elgesį pataisos proceso metu apibūdinančios aplinkybės pagrįstai buvo įvertintos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

13. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog D. T. teistas keturis kartus, visi nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio (tarp kurių ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes), įvykdyti būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą D. T. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Šios aplinkybės rodo, kad vertinamu atveju asmuo nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas atskleidžia didesnį asmens pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Svarbu ir tai, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nebuvo efektyvus, tai parodo, kad švelnesnės bausmės jam skyrimas jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, savo elgesio teigiama linkme nuteistasis nekoregavo. Nors sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu bei jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tai nereiškia, jog nereikia vertinti aplinkybių, susijusių su asmens nusikalstamu elgesiu praeityje. Būtent šios aplinkybės padeda lengviau įvertinti nuteistojo asmenybės pokyčius, jo pastangas savo elgesį kreipti teigiama linkme.

14. Nustatyta, kad nuteistasis net ir laisvės atėmimo vietoje buvo du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Nors nuobaudos negaliojančios (paskutinį kartą baustas 2016 metais), tačiau įvertinus tai, kad jis bausmę atlieka nuo 2011 metų liepos 3 d., galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas nebuvo nuoseklus ir jo elgesys negali būti vertinamas, kaip išimtinai teigiamas. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, jog šiuo metu alkoholio fiksavimo atvejų nenustatyta, jis lankė (duomenys neskelbtini) užsiėmimų ciklą. Vis dėl to alkoholio problemos Socialinio tyrimo išvadoje priskiriamos prie šiuo metu nustatytų aktualių kriminogeninių veiksnių.

15. Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant nuteistojo mąstymą ir elgesį pateikiami duomenys, kurie suteikia pagrindą abejoti nuteistojo pokyčių pakankamumu, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. O būtent nustatyta, kad D. T. supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Ši aplinkybė svarbi, nes su D. T. nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, agresyvus kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Minėti kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje reikalauja papildomos intervencijos.

16. Prie aktualių kriminogeninių veiksnių priskiriama ir skolų, ieškinių turėjimas. Sutiktina, kad nuteistasis dengia skolinius įsipareigojimus ir stebimas rizikos mažėjimas šioje srityje, tačiau įvertinus pagal vykdomuosius dokumentus privalomos išmokėti sumos (13 005 Eur) ir išmokėtos sumos (5 850 Eur) santykį, matyti, jog likusi išmokėtina suma dar yra pakankamai didelė.

17. Skunde nuteistasis nurodo, kad panaikinus apribojimus ir kalinio statusą turėtų didesnes galimybes įgyvendinti savo planus. Visgi, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. D. T. neatliktos bausmės dalis – 5 metai 2 mėnesiai ir 20 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. gegužės 11 d.), atsižvelgiant į tai, kad paskirta bausmė buvo 17 metų 1 mėnesis laisvės atėmimo, į nustatytus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo mąstymo ir elgesio nepakankamus pokyčius, šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

18. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta eliminuojant nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos.

19. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu daroma išvada, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista ir D. T. skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.