Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Nemokumas“ įgalioto asmens N. J. prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Deimrida“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys Ž. D. ir N. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Deimrida“ (toliau ir bendrovė) nemokumo administratorius mažoji bendrija (toliau – MB) „Nemokumas“ prašo: 1) pripažinti UAB „Deimrida“ bankrotą tyčiniu; 2) suinteresuotus asmenis Ž. D. ir N. K. pripažinti asmenimis kurių veikimas (neveikimas) sukėlė tyčinį bankrotą.

2. Pareiškime nurodoma, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 punkte ir 4 punkte numatyti pagrindai pripažinti UAB „Deimrida“ bankrotą tyčiniu. Administratoriui susipažinus su UAB „Deimrida“ 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentais nustatyta, kad bendrovė 2023 m. pabaigoje turėjo turto už 295 873 Eur, kurį sudarė: 290 699 Eur ilgalaikis materialus turtas, 5 044 Eur trumpalaikis turtas, o įsipareigojimas ir mokėtinos sumos sudarė 333 298 Eur. Bendrovė patyrė 71 107 Eur nuostolių. Administratoriaus nuomone, UAB „Deimrida“ tapo nemokia vėliausiai 2023 m. gruodžio 31 d. (2023 m. pabaigoje). Nepaisant šių duomenų rodančių apie įmonės nemokumą, tuo metu įmonei vadovavęs Ž. D. nenutraukė UAB „Deimrida“ veiklos, nesiėmė priemonių bendrovės mokumui atkurti, neinicijavo bendrovės bankroto bylos ir vietoje to atliko veiksmus dar labiau bloginančius įmonės finansinę padėtį. 2024 m. spalio mėn. Ž. D. nusprendė fiktyviai perleisti įmonės akcijas naujajam vadovui N. K.. Ž. D. pateikė tik akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau neperdavė jokio turto ar dokumentų. N. K. tapus vadovu ir akcininku, įmonė nebevykdė veiklos, neteikė deklaracijų VMI ir VSDFV, jis nebuvo įdarbintas, neperėmė banko sąskaitų valdymo, kuris liko Ž. D.. Šios aplinkybės administratoriui leidžia daryti išvadą, kad direktoriumi N. K. buvo paskirtas fiktyviai, siekiant apsunkinti bankroto procesą ir apriboti kreditorių teises. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad N. K. nebendradarbiauja su nemokumo administratoriumi bei teismu ir neperduoda įmonės dokumentų bei turto.

3. Nurodoma, kad administratoriui išanalizavus UAB „Deimrida“ banko sąskaitų išrašus nustatyta, jog 2021–2024 m. laikotarpiu bendrovės vadovui Ž. D. buvo pervestos itin didelės pinigų sumos – iš viso apie 173 127 Eur – nurodant paskirtis „skolos grąžinimas“ ir „avansas veiklos išlaidoms“. Tuo tarpu Ž. D. bendrovei buvo pervedęs tik 54 395 Eur kaip tariamas paskolas, tačiau iš bendrovės susigrąžino beveik dvigubai didesnę sumą – 96 876 Eur, nesant jokių dokumentų, pagrindžiančių 42 481 Eur didesnės sumos pervedimo Ž. D. teisėtumą ir pagrįstumą, administratorius daro išvadą, kad šios lėšos buvo pasisavintos iš bendrovės asmeniniams bendrovės vadovo poreikiams tenkinti. Be to, 2024 metais iš bendrovės banko sąskaitos buvo išgryninta 18 000 Eur grynųjų pinigų, kurių panaudojimas taip pat nepagrįstas. Nurodoma, kad 2024 m. liepos 30 d. iš UAB „Deimrida“ banko sąskaitos buvo atlikti keturi mokėjimai bendrovei UTA Spolka z o. o., kuriai bendra pervesta 20 664,99 Eur suma. Šie mokėjimai atlikti tuo metu, kai bendrovė jau buvo nemoki, turėjo neįvykdytą įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl darbo užmokesčio skolos darbuotojui ir faktiškai neatsiskaitė su pirmesnės eilės kreditoriais. Bendrovė nedeklaravo jokių gautų sąskaitų faktūrų iš bendrovės UTA Spolka z o. o., todėl nėra jokio dokumentinio pagrindo šiems mokėjimams atlikti. Apskaitos dokumentų nebuvimas neleidžia administratoriui nustatyti, ar minėtas juridinis asmuo faktiškai teikė paslaugas ar tiekė prekes UAB „Deimrida“. Administratorius pažymėjo, kad UTA Spolka z o. o. filialas Vilniuje 2025 m. vasario 12 d. buvo išregistruotas, todėl objektyviai nebeliko galimybės patikrinti mokėjimų pagrįstumo iš lėšas gavusio asmens pusės. Nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimu bendrovės darbuotojui S. L. buvo priteista 1 552,44 Eur darbo užmokesčio skola. Priteista skola darbuotojui nebuvo sumokėta, ji buvo dengiama bendrovės bankroto proceso metu Garantinio fondo lėšomis. Po 2024 m. liepos 23 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo, bendrovė vietoje to, kad sumokėtų darbuotojui priteistą skolą, atliko mokėjimus kitiems asmenims: 2024 m. liepos 30 d. - 11 147,46 Eur mokėjimą bendrovei UTA Spolka z o. o., 2024 m. rugpjūčio 29 d. – 5 000 Eur mokėjimą Ž. D., pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą tvarką.

4. Nemokumo administratoriaus vertinimu, UAB „Deimrida“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (ar) aplaidžiai, o bendrovės valdymo organai sąmoningai neperdavė apskaitos dokumentų, siekdami nuslėpti tikrąją bendrovės finansinę padėtį, turto judėjimą bei kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, kas sudaro JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Nemokumo administratorius nustatė, kad po 2023 metų UAB „Deimrida“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebepateikė jokių finansinių ataskaitų rinkinių – 2023 metų finansinė atskaitomybė buvo paskutinė parengta ir pateikta atskaitomybė. Dėl vėlesnių finansinių ataskaitų nebuvimo ir apskaitos dokumentų neperdavimo nemokumo administratorius neturi galimybės nustatyti, kaip buvo naudojamas, perleistas ar kitaip disponuotas 2023 metų finansinėje atskaitomybėje nurodytas bendrovės turtas, kurio vertė sudarė 295 873 Eur, taip pat nėra galimybės nustatyti šio turto buvimo vietos bankroto bylos iškėlimo metu. Nemokumo administratoriui patikrinus bendrovės banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma taip, jog iš jos neįmanoma nustatyti realių finansinių srautų ir jų paskirties. Per 2021–2024 metų laikotarpį iš bendrovės banko sąskaitų buvo atliekami sistemingi ir didelės apimties piniginių lėšų pervedimai bendrovės vadovui Ž. D., nurodant abstrakčias paskirtis („skolos grąžinimas“, „avansas veiklos išlaidoms“), tačiau nemokumo administratoriui nebuvo pateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys šių lėšų teisėtą ir tikslingą panaudojimą bendrovės veikloje. Dėl dokumentų nebuvimo nėra galimybės patikrinti, ar minėtos lėšos nebuvo panaudotos bendrovės vadovo asmeniniams poreikiams. Nemokumo administratorius taip pat nustatė, kad bendrovės vadovas Ž. D. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl laikino bendrovės veiklos nevykdymo laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 31 d. iki 2024 m. spalio 31 d. Tačiau iš bendrovės banko sąskaitų išrašų, VMI i.SAF ir EDS duomenų matyti, kad šiuo laikotarpiu bendrovė faktiškai vykdė ūkinę komercinę veiklą: buvo atliekami mokėjimai bendrovės vadovui kaip avansai apyvartinėms lėšoms, mokamas darbo užmokestis ir dienpinigiai, gaunamos pajamos už suteiktas paslaugas, parduodamos transporto priemonės, apmokamos ryšio paslaugos ir kitos veiklos sąnaudos. Tuo pačiu laikotarpiu privalomos mokesčių deklaracijos ir pranešimai VMI ir VSDFV nebuvo teikiami. Nemokumo administratoriaus vertinimu, tokie veiksmai, kai faktiškai vykdant ūkinę veiklą formaliai deklaruojamas veiklos nevykdymas, laikytini tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu mokesčių administratoriui ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, siekiant nuslėpti realią bendrovės finansinę padėtį bei išvengti mokestinių prievolių. Nemokumo administratorius pažymėjo, kad dėl apskaitos dokumentų neperdavimo nėra galimybės patikrinti ir nepagrįstų mokėjimų, atliktų bendrovei UTA sp. z.o.o., nustatyti šių mokėjimų ekonominės prasmės, sandorių sąlygų bei galimų susijusių asmenų ryšių. Tai dar kartą patvirtina, kad apskaitos dokumentai yra sąmoningai neperduodami siekiant paslėpti nuostolingus ir kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius. Administratoriaus vertinimu atsakingais už UAB „Deimrida“ tyčinį bankrotą yra Ž. D., kuris būdamas UAB „Deimrida“ vadovu bendrovės nemokumo atsiradimo ir jo gilėjimo laikotarpiu, atliko tyčinius veiksmus ir neveikimą, lėmusius ir gilinus nemokumą. Taip pat atsakingu laikytinas ir paskutinis de jure vadovas N. K., kuris, nors faktiškai nevaldė bendrovės, neperėmė ir neperdavė bendrovės dokumentų bei turto nemokumo administratoriui, neužtikrino jų išsaugojimo ir taip prisidėjo prie kreditorių teisių pažeidimo.

5. Atsiliepime į prašymą suinteresuotas asmuo Ž. D. (reg. Nr. DOK-18706) prašė prašymą dėl UAB „Deimrida“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą arba pripažinus UAB „Deimrida“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoto asmens Ž. D. nepripažinti asmeniu, kurio veikimas (neveikimas) sukėlė tyčinį bankrotą.

6. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nesant visų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, kurių suinteresuotas asmuo gauti neturi jokios galimybės, nėra pagrindo konstatuoti, kad administratoriaus nurodyti veiksmai galėjo turėti reikšmingą įtaką bendrovės mokumui, be to, buvo skirti išskirtinai tik suinteresuoto asmens Ž. D. asmeninių poreikių tenkinimui. Suinteresuoto asmens manymu, vien tai, kad bendrovės vadovas N. K., vadovavęs bendrovei prieš nemokumo bylos inicijavimą, nepateikia jos buhalterinės apskaitos ar kitų nemokumo administratoriaus reikalaujamų dokumentų, nesudaro teisinio ar faktinio pagrindo nemokumą pripažinti tyčiniu, o Ž. D. dėl nemokumo kaltu subjektu. Priešingai nei teigia administratorius, iš bendrovės į Ž. D. asmeninę sąskaitą pervestos lėšos nebuvo naudojamos. 2024 m. rugpjūčio 29 d. į Ž. D. asmeninę banko sąskaitą pervesta 5 000 Eur suma iš bendrovės sąskaitos, nurodant, jog tai yra atsiskaitymas pagal avansinę apyskaitą, buvo skirta bendrovės reikmėms - kuro kortelių tiekėjo „DKV Euro Service“ paslaugų apmokėjimui. Kitos lėšos, apie kurias prašyme nurodoma, taip pat buvo naudojamos bendrovės reikmėms, apmokant kitų kuro kortelių tiekėjų paslaugas, transporto priemonių draudimo paslaugas bei kitoms bendrovės reikmėms. Bendrovės tiekėjams iš asmeninės Ž. D. banko sąskaitos užtikrino sklandų bendrovės veikimą atvejais, kai bendrovei trūko apyvartinių lėšų, t. y. tokia suinteresuoto asmens veikla turėtų būti sveikintina, tačiau ne pripažįstama neteisėta ar sukėlusia bendrovės nemokumą. Nėra pagrindo teigti, kad bendrovės lėšos buvo nepagrįstai/neteisėtai pasisavintos asmeniniams Ž. D. poreikiams tenkinti, kadangi lėšos buvo naudojamos bendrovės reikmėms. Nurodoma, kad net ir konstatavus formalų atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą, tai nesuteikia objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad Ž. D., siekdamas išlaikyti bendrovės gyvybingumą ir apmokėdamas kuro kortelių tiekėjo bendrovės UTA sp. z o. o. pateikiamas sąskaitas už savo paslaugas, tyčia apsunkino galimybę nukreipti išieškojimą į bendrovę. Jei bendrovė, kurios pagrindinė veikla - logistikos paslaugų teikimas, neatsiskaitytų su tiekėjais, kurie suteikdavo kuro korteles bendrovės transporto priemonėms, ši nebūtų gavusi jokių pajamų ir užsakymų, iš kurių būtų galima dengti kitų kreditorių, įskaitant ir darbuotojų, reikalavimus. Administratorius neįvertino, kad prievolė buvusiam bendrovės darbuotojui S. L. atsirado ne iš karto po 2024 m. liepos 23 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje, tačiau po tik po 2024 m. gruodžio 10 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-556-1059/2024. Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo atliktas tik 2024 m. spalio 1 d., o naujasis bendrovės vadovas N. K. de facto vadovavo bendrovei nuo 2024 m. liepos 1 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Ž. D. nebūtų perdavęs visos buhalterinės apskaitos ir su tuo susijusių dokumentų naujajam bendrovės vadovui - N. K.. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad Ž. D. pažeidė savo, kaip finansinės apskaitos subjekto vadovo, pareigas. Administratorius nepateikė nei įrodymų teiginiams apie tariamai fiktyvų bendrovės vadovą N. K. pagrįsti. Iš VSDFV duomenų matyti, kad de facto bendrovės vadovu jau nuo 2024 m. liepos 1 d. buvo ne Ž. D., su kuriuo bendrovė nutraukė darbo santykius, bet N. K.. Administratorius pripažino, kad bendrovės vadovu tapus N. K., ši toliau vykdė savo veiklą ir atsiskaitinėjo su kreditoriais, pav., 2024 m. liepos 30 d. atliko 11 147,46 Eur mokėjimą bendrovei UTA sp. z o. o. pagal jos sąskaitas. Teisės aktuose nustatytą pareigą nemokumo administratoriui perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus turi N. K., o ne Ž. D.. Vien tai, kad bendrovė tam tikru metu atitiko formalius nemokumo kriterijus, tačiau faktiškai buvo gyvybinga ir gebėjo iš esmės vykdyti savo prievoles bei įsipareigojimus, nenulemia jos vadovo imperatyvios pareigos nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Administratorius pripažino, kad net ir po N. K. tapimo de facto bendrovės vadovu, bendrovė gavo nemažas pajamas iš savo klientų, mokėjo atlyginimus savo darbuotojams, vykdė faktinę veiklą. Administratorius neįrodė Ž. D. tyčinių veiksmų, kuriais buvo tariamai bloginama bendrovės finansinė padėtis, ir kurie nulėmė bankroto bylos iškėlimą. Iš VSDFV turimų duomenų matyti, kad Ž. D. darbo užmokestis buvo itin mažas, siekiant didesnę lėšų sumą palikti bendrovės reikmėms ir kitų darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimui bei kuro transporto priemonėms įsigijimui. Administratorius nepateikė įrodymų, kad Ž. D. vadovavimo bendrovei laikotarpiu būtų tyčia sudaromi bendrovei nuostolingi sandoriai. Administratoriui neįrodžius, kad Ž. D. kaip bendrovės vadovo tyčiniai veiksmai nulėmė bendrovės nemokumą ir bankroto bylos iškėlimą, nėra teisinio ar faktinio pagrindo pripažinti, kad būtent Ž. D. yra atsakingas už bendrovės bankrotą.

7. Atsiliepimo į prašymą suinteresuotas asmuo N. K. nepateikė.

Dėl nemokumo momento nustatymo

8. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp bendrovės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022; 2024 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-192-933/2024).

9. Juridinio asmens nemokumas – būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

10. Įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Taigi, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024). Tai reiškia, kad net jei ir būtų nustatyta, jog bendrija pagal balanso testą ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo nemoki, ši aplinkybė per se (savaime) nesudarytų pagrindo laikyti ją mokia, neįvertinus kitos alternatyvios sąlygos – bendrijos galėjimo laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas), kuris siejamas ir su juridinio asmens gyvybingumu, t. y. būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

11. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB „Deimrida“ įregistruota 2020 m. balandžio 9 d. Nuo bendrovės įregistravimo iki 2024 m. spalio 28 d. UAB „Deimrida“ vadovu buvo bendrovės steigėjas Ž. D., o nuo 2024 m. spalio 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Deimrida“ 2025 m. sausio 23 d. vadovu buvo N. K.. Ž. D. nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2024 m. gruodžio 19 d. buvo vienintelis UAB „Deimrida“ akcininkas, o nuo 2024 m. gruodžio 19 d. bendrovės akcininku tapo N. K.. UAB „Deimrida“ finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui neteikia nuo 2024 m.

12. Iš UAB „Deimrida“ bankroto bylos (c. b. Nr. eB2-303-894/2026) medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi UAB „Deimrida“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Nemokumas“. 2025 m. sausio 23 d. nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 1 d. 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtinti UAB „Deimrida“ šešių kreditorių finansiniai reikalavimai: 1 235,48 Eur S. L., 150,50 Eur VSDFV Kauno skyriaus, 48 857,98 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 377,34 Eur UAB „Legal Balance“, 105,62 Eur UAB „Skuba Lietuva“, 7 289,88 Eur UAB „Opticargo“, iš viso 58 016,80 Eur. 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi UAB „Deimrida“ nutarta likviduoti dėl bankroto.

13. Nemokumo administratorius teigia, kad UAB „Deimrida“ tapo nemokia vėliausiai 2023 m. gruodžio 31 d. (2023 m. pabaigoje), remdamasis 2023 m. bendrovės balansu. Atsiliepime suinteresuotas asmuo Ž. D. teigia, kad net ir po N. K. tapimo de facto bendrovės vadovu (2024 m. spalio 28 d.), bendrovė gavo nemažas pajamas iš savo klientų, mokėjo atlyginimus savo darbuotojams, vykdė faktinę veiklą.

14. Iš UAB „Deimrida“ Juridinių asmenų registrui pateikto 2023 m. balanso nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 31 d. UAB „Deimrida“ turto turėjo už 295 873 Eur, kur 290 699 Eur sudarė ilgalaikis turtas, 5 044 Eur trumpalaikis turtas, susidedantis iš 5 042 Eur vertės atsargų ir 2 Eur piniginių lėšų; įsipareigojimai kreditoriams sudarė 333 298 Eur, kur 194 414 Eur yra ilgalaikiai įsipareigojimai, o 138 884 Eur suma mokėtina per vienerius metus. 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo 71 107 Eur nuostolių. Pagal balanso testą 2023 m. gruodžio 31 d. UAB „Deimrida“ buvo nemoki, t. y. jos įsipareigojimai kreditoriams 37 425 Eur ( 333 298 - 295 873 Eur) viršijo turimo turto vertę. 2022 m. balanso duomenimis UAB „Deimrida“ buvo moki, jos turto vertė 33 681 Eur (185 310-151 629) buvo didesnė už įsipareigojimų kreditoriams sumą. 2021 m. balanso duomenimis UAB „Deimrida“ taip pat buvo moki, jos turto vertė 33 072 Eur (108 579-75 507) viršijo jos įsipareigojimų kreditoriams sumą.

15. Iš UAB „Deimrida“ bankroto byloje (c. b. Nr. eB2-303-894/2026) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „Deimrida“ gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka (1 982,18 Eur) ir pelno mokesčio nepriemoka (50,76 Eur) susidarė nuo 2024 m. birželio 17 d., o pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka (47 042,25 Eur) susidarė nuo 2024 m. liepos 25 d. VMI mokestinės nepriemokos išieškojimo iš UAB „Deimrida“ veiksmus pradėjo vykdyti nuo 2024 m. liepos 4 d. Mokestinės nepriemokos neišieškotos.

16. Iš viešai skelbiamų portalo rekvizitai.vz.lt duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „Deimrida“ iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturėjo. 2024 m. spalio 24 d. skola minėtam fondui sudarė 4,75 Eur, 2024 m. lapkričio 18 d. skola padidėjo iki 13,29 Eur, o nuo 2024 m. gruodžio 2 d. UAB „Deimrida“ socialinio draudimo fondo biudžetui įsiskolinimų neturėjo. 2025 m. gegužės 3 d. turėjo 150,50 Eur įsiskolinimą.

17. Iš UAB „Deimrida“ banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu UAB „Deimrida“ gavo 340 584,58 Eur įplaukų ir turėjo 340 577,26 Eur išlaidų. Nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. Ž. D. išmokėtas 1 000 Eur darbo užmokestis buvo paskutinė UAB „Deimrida“ pervesta darbo užmokesčio suma. 2024 m. rugpjūčio 29 d. išmokėtas 1 053 Eur darbo užmokestis ir dienpinigių avansas S. K. darbo užmokestis ir dienpinigių avansas bei 300 Eur A. F. su nuoroda, kad tai yra paskutinis darbo užmokestis. Nustatyta, kad 2024 m. spalio 16 d. UAB „Deimrida“ gavo 1 258,40 Eur iš UAB „Schenker“ 2024 m. birželio 30 d. sąskaitai INV/DE2024154 apmokėti. Paskutinę 894,71 Eur įmoką UAB „Deimrida“ gavo 2024 m. gruodžio 18 d. iš EUROVAT, kurios specializacija yra mokesčių sugrąžinimas. Paskutinės sumos nuo UAB „Deimrida“ banko sąskaitos nurašytos 2024 m. gruodžio 19 d. – atitinkamai 473,68 Eur suma VMI ir 414,65 Eur antstolio G. S. vykdomojoje byloje Nr. 0182/24/01295 išieškotojui UAB „Opticargo“.

18. Teismas, įvertinęs UAB „Deimrida“ banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. duomenis, taip pat ir šios nutarties 11-17 punktuose nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad UAB „Deimrida“ su rimtais finansiniais sunkumais susidūrė jau nuo 2024 m. pradžios, tačiau perspektyvą atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį bendrovė galutinai prarado nuo 2024 m. liepos 25 d., kuomet susidarė bendrovės 47 042,25 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, kurios UAB „Deimrida“ sumokėti jau neturėjo galimybės. Vėlesniu laikotarpiu iš bendrovės skolininkų gautos pavienės piniginių lėšų sumos iš UAB „Schenker“ ir EUROVAT buvo nedidelės, lyginant su mokestine nepriemoka ir iš esmės buvo skirtos atsiskaityti su bendrovės darbuotojais, išmokant jiems paskutinius darbo užmokesčius. Apibendrinus konstatuotina, kad UAB „Deimrida“ nemokumo momentas yra 2024 m. rugsėjo 1 d., kuris sietinas su bendrovės paskutinės darbo užmokesčio sumos išmokėjimu.

Dėl tyčinio bankroto požymių

19. Nagrinėjamu atveju administratorius prašo pripažinti UAB „Deimrida“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 ir 4 punktų pagrindais, asmenimis, sukėlusiais tyčinį bankrotą administratorius prašo pripažinti buvusius bendrovės vadovus suinteresuotus asmenis Ž. D. ir N. K..

20. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

21. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020, 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

23. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 34 punktas).

24. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Sąlygas, lemiančias pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu (tarp jų ir priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo), turi įrodyti to siekiantis pareiškėjas, šiuo atveju – nemokumo administratorius.

25. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020, 41 punktas; 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-933/2024, 37 punktas).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat pripažįstami ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

27. Nemokumo administratorius JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytą UAB „Deimrida“ tyčinio bankroto požymį grindžia šiais buvusio UAB „Deimrida“ vadovo Ž. D. veiksmais ir neveikimu bendrovei esant nemokiai: bendrovės bankroto bylos neinicijavimas, galimai fiktyvus N. K. paskyrimas nauju bendrovės vadovu ir bendrovės akcijų perleidimas N. K., bendrovės 18 000 Eur piniginių lėšų pasisavinimas galimai savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nesant dokumentų pagrindžiančių jų panaudojimą; 20 664,99 Eur piniginių lėšų pervedimas bendrovei UTA Spolka z o. o. nesant tam pagrindo.

28. Atsikirtimuose į nurodytus administratoriaus argumentus Ž. D. nurodė, kad pagal VSDFV duomenis bendrovės de facto vadovu jau nuo 2024 m. liepos 1 d. buvo ne jis, bet N. K., kuriam ir kilo pareiga inicijuoti UAB „Deimrida“ bankrotą. UAB „Deimrida“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo atliktas tik 2024 m. spalio 1 d. faktiniu bendrovės vadovu esant N. K.. 2024 m. rugpjūčio 29 d. Ž. D. pervesta 5 000 Eur suma yra atsiskaitymas pagal avansinę apyskaitą, o kitas bendrovės pervestas pinigines lėšas Ž. D. naudojo ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o darbo užmokesčiui, dienpinigiams, apmokant kitų kuro kortelių tiekėjų paslaugas, transporto priemonių draudimo paslaugas.

29. Pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Juridinių asmenų registro duomenims Ž. D. UAB „Deimrida“ vadovu buvo nuo bendrovės įregistravimo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2024 m. spalio 28 d., o N. K. nuo 2024 m. spalio 28 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo 2025 m. sausio 23 d. Teismo vertinimu, Ž. D. pateikta VSDFV informacija apie jo socialiniam draudimui sumokėtas įmokas laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d., iš kurios matyti, kad 2024 m. liepos 1 d. draudžiamos pajamos buvo 0 Eur, nėra tinkamas įrodymas, paneigiantis ar nuginčijantis aukščiau nurodytus Juridinių asmenų registro duomenis. Atsižvelgiant į tai Ž. D. teiginiai, jog nuo 2024 m. liepos 1 d. de facto UAB „Deimrida“ vadovu buvo N. K., o ne Ž. D., atmestini kaip nepagrįsti.

30. Nustačius, jog UAB „Deimrida“ nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. buvo nemoki, pareiga inicijuoti bendrovės bankrotą kilo tiek tuo metu buvusiam UAB „Deimrida“ vadovui Ž. D., tiek ir nuo 2024 m. spalio 28 d. bendrovės vadovo pareigas ėjusiam N. K., kurios minėti asmenys neįvykdė. Dėl UAB „Deimrida“ bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi kreditorius VMI.

31. Iš UAB „Deimrida“ banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. liepos 27 d., 2024 m. rugpjūčio 16 d., 2024 m. rugpjūčio 29 d., 2024 m. rugpjūčio 30 d. ir 2024 m. rugpjūčio 31 d. iš bendrovės sąskaitos buvo paimta grynais pinigais iš viso 18 000 Eur. Ž. D., kuris kaip tuometis bendrovės vadovas buvo atsakingas už bendrovės piniginių lėšų panaudojimą, jokių įrodymų, kur buvo panaudotos išgrynintos bendrovės piniginės lėšos, nepateikė. Ž. D. teiginiai, kad bendrovės 18 000 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos darbo užmokesčiui, dienpinigiams, apmokant kitų kuro kortelių tiekėjų paslaugas, transporto priemonių draudimo paslaugas atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad UAB „Deimrida“ banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. patvirtina, jog darbo užmokestis, dienpinigiai bendrovės darbuotojams ir kuro kortelių tiekėjų paslaugos (UAB „Europinių kortelių servisas“) buvo apmokami iš bendrovės sąskaitos, prie kiekvieno mokėjimo nurodant mokėjimo paskirtį. Ž. D. iš bendrovės sąskaitos vykdytuose mokėjimuose taip pat yra nuorodos, jog piniginės lėšos pervedamos kaip paskolos grąžinimas ar avansinė apyskaita, ar darbo užmokestis.

32. Aukščiau nustatytų aplinkybių kontekste aplinkybės - 18 000 Eur piniginių lėšų paėmimas iš bendrovės tuo laikotarpiu, kai buvo nustatyta bendrovės 47 042,25 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, ir įrodymų pagrindžiančių 18 000 Eur panaudojimą nebuvimas, sudaro pagrindą atsakingo už bendrovės finansų tvarkymą bendrovės vadovo Ž. D. veiksmus, teismui vertinti kaip esmingai bloginančius bendrovės finansinę padėtį ir nukreiptus į sąmoningą siekį privesti bendrovę prie bankroto bei konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą pripažinti UAB „Deimrida“ bankrotą tyčiniu.

33. Nustatytos aplinkybės dėl neteisėto 18 000 Eur piniginių lėšų paėmimo sudaro pagrindus ir papildomiems JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytiems UAB „Deimrida“ tyčinio bankroto požymiams konstatuoti. Nepagrįstai išmokėjus 18 000 Eur, kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos, pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagrindžiančių 18 000 Eur panaudojimą nebuvimas patvirtina, jog UAB „Deimrida“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai.

34. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1211-407/2022). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).

35. Nagrinėjamu atveju pareigos perduoti administratoriui UAB „Deimrida“ apskaitos dokumentus neįvykdė N. K., kuris bendrovei vadovavo palyginus neilgą laiko tarpą - tris mėnesius nuo 2024 m. spalio 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2025 m. sausio 23 d. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų apie buvusio bendrovės vadovo Ž. D. bendrovės apskaitos dokumentų perdavimą N. K..

36. Tai, jog UAB „Deimrida“ nemokumo proceso metu nėra galimybės įvertinti jos tikrosios finansinės padėties, yra bendrovės abiejų jos vadovų - tiek Ž. D., tiek ir N. K. veiksmų, netinkamai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, pasekmė. Visos apimties bendrovės dokumentų neperdavimas sudaro pagrindą manyti, jog buvo siekiama nuslėpti aplaidų ar apgaulingą bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir aplinkybė 18 000 Eur piniginių lėšų paėmimą iš bendrovės, nesant tokios operacijos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų.

37. Administratoriaus teiginiai apie jo nuomone nepagrįstai bendrovei UTA Spolka z o. o. pervestas 20 664,99 Eur pinigines lėšas, juos grindžiant tuo, jog nėra galimybės patikrinti lėšų pervedimo teisėtumo dėl bendrovės UTA Spolka z o. o. filialo Lietuvoje išregistravimo, teismo nuomone negali būti vertinamos kaip sąmoningas bendrovės finansinės padėties bloginimas.

38. Teismas taip pat neturi galimybės įvertinti administratoriaus teiginių apie didesnės (iš viso 96 876 Eur) sumos piniginių lėšų bendrovės Ž. D. išmokėjimą nei bendrovė buvo gavusi iš Ž. D., 2021-2024 m. laikotarpiu pagrįstumo UAB „Deimrida“ bankroto pripažinimo tyčiniu kontekste. Visų pirma, byloje nėra pateiktos Ž. D. ir UAB „Deimrida“ sudarytos paskolos sutartys. Administratoriaus išvada apie tai, jog bendrovė daugiau sumokėjo Ž. D., nei iš jo gavo, yra grindžiama bendrovės banko sąskaitos išrašu. Antra, administratoriaus nurodytame laikotarpyje nuo 2021m. iki 2023 m. UAB „Deimrida“ buvo moki įmonė.

39. Vienintelio UAB „Deimrida“ akcininko Ž. D. bendrovės akcijų perleidimas 2024 m. gruodžio 19 d. N. K. nelaikytinas bendrovės tyčinio bankroto požymiu.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens akcijų perleidimas, lemiantis juridinio asmens dalyvių subjektinės sudėties pasikeitimą, pats savaime nedaro jokios įtakos šio juridinio asmens finansinei padėčiai, todėl, nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, negali būti laikomas nuostolingu ar ekonomiškai nenaudingu juridiniam asmeniui sandoriu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. Draudimas perleisti nemokios bendrovės akcijas įstatyme neįtvirtintas, todėl vien teismo nustatyta aplinkybė, kad akcijų perleidimo sandorio sudarymo metu bendrovė buvo nemoki ir veiklos nevykdė, pats savaime nelemia suinteresuoto asmens veiksmų neteisėtumo ar juolab tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 40, 44 punktai).

41. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

42. Apibendrinus konstatuotina, kad visuma šioje byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti UAB „Deimrida“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 70 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų pagrindais, o atsakingais už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą pripažinti buvusios bendrovės vadovus Ž. D. ir N. K. (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Deimrida“, juridinio asmens kodas 305537085, bankrotą pripažinti tyčiniu.

Nustatyti, kad už uždarosios akcinės bendrovės „Deimrida“ tyčinį bankrotą yra atsakingi Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Įpareigoti nemokumo administratorių su nutartimi supažindinti kreditorius.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.