Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-262-1036/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-01
Bylos Nr.
AN2-262-1036/2022
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00331-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas (pirm.)
Pareiškėjas
A. G.
Suinteresuotas asmuo
V. M., J. M.
Institucija
Vilniaus rajono policijos komisariatas
Advokatai
Dalius Boreika, Dalius Boreikia
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-262-1036/2022Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00331-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) ir suinteresuotų asmenų V. M. ir J. M. (J. M.) atstovo advokato Daliaus Boreikos apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutarties, kuria A. G. skundas netenkintas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2022 m. vasario 4 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos paliktas nepakeistas ir iš A. G. (A. G.) priteista 363 (tris šimtai šešiasdešimt trys) eurai J. M. (J. M.) naudai išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2022 m. vasario 4 d. nutarimu (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį dėl A. G. pareiškimo dėl to, kad 2021 m. birželio 11 d. 20 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), V. M. kartu su J. M. savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą A. G., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, savavališkai be sutikimo, su vikšriniu ekskavatoriumi iškasė duobę, nuėmė žemės gruntą, išrinko akmenis ir padarė nuolydį į J. G. priklausantį žemės sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) A. G. skundas netenkintas, Institucijos Skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas ir iš A. G. priteista 363 (tris šimtai šešiasdešimt trys) eurai J. M. naudai išlaidų advokato pagalbai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Institucijos Skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniu skundu A. G. (toliau – ir apeliantas, pareiškėjas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartį sumažinant bylinėjimosi išlaidas arba nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų.

3.1. A. G. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 632 straipsnio nuostatų reikalavimus, kadangi suinteresuotų asmenų V. M. ir J. M. atstovas advokatas Dalius Boreika jau po įvykusio teismo posėdžio, t. y. po 2022 m. liepos 1 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl procesinių išlaidų priteisimo.

3.2. Esminis apelianto A. G. skundo argumentas, kad V. M. kartu su J. M. siekia išvengti atsakomybės dėl savavališkai atliktų veiksmų. Skunde cituojami teisės aktai, reglamentuojantys administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, susijusios su nuosavybės teise, ir nurodoma, kad Skundžiamame nutarime V. M. pripažino, kad kartu su savo tėvu J. M. vikšriniu ekskavatoriumi iškasė duobę, nuėmė žemės gruntą, išrinko akmenis ir padarė nuolydi į J. G. priklausanti žemės sklypą. Tokius savo veiksmus V. M. pavadino kelio pagerinimu. V. M. veikė savo nuožiūra ir rizika. Vėliau V. M. pakeitė poziciją, kad darbai buvo atlikti turint J. G. sutikimą ir veikiant bendrais interesais. Anot apelianto, besikeičianti gynybinė pozicija, patvirtina, kad V. M. ir J. M. padarė jiems inkriminuojamą veiką.

3.3. Skunde nurodoma, jog nors apylinkės teismas iškėlė klausimą dėl procesinių teisių perėmimo mirus žemės sklypo savininkei, buvo pateikti duomenys apie teisių perėmėjus, tačiau šio klausimo neišsprendė.

3.4. Taip pat A. G. skundu kelia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pasak pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos neturėtų būtų priteisiamos. Advokatas Dalius Boreika, kaip nurodyta ir Skundžiamoje nutartyje „sugaišo“ 1 val. susipažinti su jo skundu, kurį sudarė tik vienas lapas, ir 2 val. besirengdamas bylos nagrinėjimui t.y. atvykimui į teismą. Apylinkės teisme buvo pateiktas tik vaizdo įrašas, advokatas neteikė ir nebuvo pasiruošęs baigiamosios kalbos. A. G. nuomone tai yra nepagristai didelės išlaidos ir turi būti mažinamos iki 100 (vieno šimtų) eurų arba išvis nepriteisiamos.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliaciniu skundu suinteresuotų asmenų V. M. ir J. M. (toliau – ir apeliantai) atstovas advokatas Dalius Boreika prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartį dalyje, kurioje apylinkės teismas nutarė A. G. skundo netenkinti, ir šioje dalyje priimti naują teismo nutartį, nutraukiant neteisėtai pareiškėjo A. G. pradėtą apskundimo procesą, paliekant A. G. skundą dėl Institucijos Skundžiamo nutarimo nenagrinėtu, bei priteisti suinteresuotų ir teismo iniciatyva į šios bylos nagrinėjimą įtrauktų asmenų – V. M. ir J. M. naudai iš pareiškėjo A. G. visas 1 093,42 (vieno tūkstančio devyniasdešimt trijų eurų ir 42 centų) eurų dydžio išlaidas advokato pagalbai šioje byloje apmokėti. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma priteisti suinteresuotiems asmenims V. M. ir J. M. jų patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

4.1. Esminis klausimas, kuris keliamas V. M. ir J. M. atstovo advokato Daliaus Boreikos apeliaciniu skundu, ar A. G. turėjo kokius nors įgalinimus teikti tokio pobūdžio skundus sklypo bendrasavininkų vardu. Tiek rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde advokatas nurodo, kad A. G. neturėjo jokių įgalinimų inicijuoti administracinio nusižengimo tyrimą policijos įstaigoje bei pateikti skundą dėl Skundžiamo nutarimo apylinkės teismui. Pats pareiškėjas A. G. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad po jo buvusios sutuoktinės (čia ir toliau teismo pastaba – J. G.) mirties 2021 m. gruodžio mėnesį, jis šiuo metu negali pateikti įgaliojimo, pagal kurį jam būtų buvusi suteikta teisė atstovauti dabartinius paveldėjusius nuosavybės teisę bendro sklypo savininkus, nutylėjo faktines aplinkybes, kad jis 1988 metais nutraukė santuoka su sklypo bendrasavininke J. G. ir nepateikė jokio jo aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginama išsilavinimą patvirtinančio dokumento, todėl vadovaujantis ANK 585 straipsnio 1, 3 dalimis, darytina išvada, kad A. G. iš viso net neturėjo jokios procesinės teisės inicijuoti policijos įstaigoje administracinio nusižengimo tyrimą, neva tai atstovaudamas J. G. interesus. Skunde taip pat nurodoma, kad advokatas Dalius Boreika, vykdydamas teismo žodinę nutartį pateikti duomenis ar pareiškėjas A. G., pateikdamas skundą Institucijai turėjo sklypo bendrasavininkų O. G. (O. G.) ir I. G. įgaliojimą, raštu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ ir iš gauto atsakymo matyti, kad Įgaliojimų registre nebuvo registruotų įgaliojimų, kuriuose O. G., I. G. įrašyti įgaliotojais. Iš gautų duomenų akivaizdu, kad A. G. neturėjo jokios teisės veikti žemės sklypo bendrasavininkų vardu ir interesais, todėl toks A. G. skundas turėtų būti paliktinas nenagrinėtu, o neteisėtai pareiškėjo pradėtas apskundimo procesas nutrauktinas.

4.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog V. M. ir J. M. veiksmai negalėjo sukelti absoliučiai jokios žalos J. G. turtui, jos teisėms ar apriboti (apsunkinti) galimybių naudotis bendro naudojimo keliu, todėl jiems negali užtraukti jokios teisinės atsakomybės. Jiems sutvarkant ir pagerinant bendro naudojimo kelią, kad juo galima būtų saugiai naudotis ir ateityje, sklypo bendrasavininkė (mirusi 2021 m. gruodžio mėn.) J. G., kuri buvo išdaviusi įgaliojimą A. G., pati 2021 m. birželio mėn. paprašė suinteresuotų asmenų V. M. ir J. M. po lietaus nuo bendro naudojimo kelio nuplautą viršutinį žvyro sluoksnį į jos sklypo dalį (ant žolės vejos), surinkti atgal ir užpilti atgal ant nuplauto kelio.

4.3. Skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai atsisakė vertinti suinteresuotų asmenų atstovo 2022 m. liepos 1 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, kaip pateiktus pavėluotai ir paskyrus teismo procesinio sprendimo priėmimo datą, t. y. motyvuojant, kad rašytiniai paaiškinimai galėjo būti pateikti iki skundo nagrinėjimo pradžios arba teismo posėdyje. Pats teismas 2022 m. birželio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu įpareigojo suinteresuotų asmenų atstovą pateikti teismui duomenis apie tai, ar po žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo bendrasavininkės J. G., mirties (duomenys neskelbtini), paveldėję sklypo dalį asmenys, yra išdavę įgaliojimą A. G. atstovauti juos kaip šio sklypo bendrasavininkus, siekiant išsiaiškinti ar A. G. teisę (buvo įgaliotas) pateikti skundą nagrinėjamoje byloje.

Šalies argumentai

4.4. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma panaikinti Skundžiamos nutarties dalį dėl suinteresuotų asmenų patirtų proceso išlaidų priteisimo. Nurodoma, kad suinteresuoti asmenys V. M. ir J. M. į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti apylinkės teismo iniciatyva ir siekdami apginti savo teises bei įrodyti pareiškėjo A. G. skundo nepagrįstumą kreipėsi į advokatą. Apeliaciniame skunde detalizuojamos suteiktos teisinės paslaugos, kurios sudaro 1 096,42 (vieno tūkstančio devyniasdešimt trijų eurų ir 42 centų) eurų išlaidas. Apylinkės teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai nurodė, kad suteiktos advokato pagalbos išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos, be kita ko nekonstatavo ir to, kad išlaidos už advokato pagalbą ar kažkuri jų dalis būtų buvusi nebūtina ar nepagrįsta. Kartu pažymima, kad rašytinių paaiškinimų parengimas, surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš suinteresuotų asmenų, kuriuos A. G. neteisėtai ir nepagrįstai siekė patraukti administracinėn atsakomybėn, dalyvavimo ir savo teisių gynimo šiame procese formų. Todėl įvertinus skundo nagrinėjimo rezultatą, suinteresuotų asmenų turėtos išlaidos, surašant rašytinius paaiškinimus, turi būti taip pat atlygintos. Taip pat nėra jokio pagrindo suinteresuotų asmenų ir jų atstovo procesinį elgesį vertinti kaip netinkamą ar nesąžiningą, dėl ko jiems būtų sukeltos papildomos turtinės pasekmės.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į A. G. apeliacinį skundą Institucijos atstovas nurodo, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo A. G. skundą ir keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartį. Skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs Skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo išvadomis. Pozicijos dėl V. M. ir J. M. atstovo advokato Daliaus Boreikos apeliacinio skundo Institucija neišreiškė.

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

V. M. ir J. M. atstovo advokato Daliaus Boreikos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo (neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų), patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad proceso dalyviai turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

Dėl A. G. apeliacinio skundo

9. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu pareiškėjas A. G. nesutinka su Institucijos priimtu sprendimu, kuris apylinkės teismo Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos V. M. atžvilgiu, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Apygardos teismas, susipažinęs su Skundžiama nutartimi, apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus bei vadovaujantis jų visuma pagrįstai ir tinkamai Institucijos Skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą. A. G. skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

10. Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į minėto straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

11. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad V. M. ir J. M. bendrai naudojamame kelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vikšriniu ekskavatoriumi iškasė duobę, nuėmė žemės gruntą, išrinko akmenis ir padarė nuolydį į J. G. priklausantį žemės sklypą. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo A. G., kad V. M. pripažino atlikęs minėtus veiksmus, o vėliau pakeitė savo poziciją, kad darbai buvo atlikti turint J. G. sutikimą ir veikiant bendrais interesais, t. y. kad jo besikeičianti gynybine pozicija patvirtina padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, tačiau viso proceso metu – tiek atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, tiek apylinkės teismui teikiant rašytinius paaiškinimus, suinteresuoti asmenys neginčijo atlikę nurodytus veiksmus. V. M. ir J. M. paaiškino, kad nukasdami viršutinį kelio smėlio sluoksnį ir užpildami žvyro ant bendro naudojimo duobėto kelio, taip sutankindami jo paviršių ir jį išlygindami, siekė vienintelio tikslo – atkurti galimybę bendrai naudojamu keliu naudotis saugiai ir negadinant juo važiuojančių transporto priemonių bei nesudarant galimybių kilti smėlio dulkėms tuo metu, kai keliu važiuoja transporto priemonės. Vertinant nustatytus ir V. M. bei J. M. atliktus veiksmus, atkreiptinas dėmesys, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl savavaldžiavimo, turi būti nustatyta tyčia ne atlikti konkrečius veiksmus (šiuo atveju pagerinti kelio atkaarpą), o savavaldžiauti, t. y. savavališkai vykdyti tikrą ar tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos.

12. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Apygardos teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti V. M. ir J. M. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jų kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia bei tai, kad jais buvo padaryta kokia nors esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Kartu skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien tik asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais). Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina apelianto A. G. interesų, neleidžia Skundžiamą nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes apylinkės teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, kurių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia.

13. Aukštesnysis teismas, dar kartą išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų susipažinęs su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-42-341/2016, nustatė, kad pagal sudarytą ir pasirašytą 2016 m. gegužės 13 d. taikos sutartį tarp V. M., J. M., M. M. ir J. G., šalys bendrai naudosis 148 m² ploto keliu (kuris nagrinėjamu atveju yra ginčo objektas). Taigi iš aptartų duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl minėto bendrojo naudojimo kelio naudojimo, kuris turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka kreipiantis į teismą. Esant tokioms aplinkybėms, įžvelgti savavaldžiavimo požymių nėra jokio pagrindo, kadangi esant sutartiniams civiliniams teisiniams santykiams administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta ir vykdoma.

14. Nagrinėjimo bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-7-85/2013). Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tarp proceso dalyvių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties.

15. Nors A. G. skunde nurodo, kad apylinkės teismas iškėlė klausimą dėl procesinių teisių perėmimo mirus žemės sklypo savininkei J. G. ir nenustatė teisių perėmėjų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog faktinėms nagrinėjamo įvykio aplinkybėms ir veiksmų kvalifikavimui tai įtakos neturi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti pareiškėjo nurodytus liudytojus, kadangi įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir tik teismas turi teisę spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti teisingas ir pagrįstas išvadas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konstatuoti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas nebūtina atlikti visus įmanomus ir/ar galimus procesinius veiksmus, o teismui padarius išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra administracinio nusižengimo sudėties, apklausti papildomus liudytojus nėra prasmės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas Skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Dėl V. M. ir J. M. atstovo advokato Daliaus Boreikos apeliacinio skundo

16. Suinteresuotų asmenų atstovo advokato vertinimu, A. G. neturėjo teisės veikti žemės sklypo bendrasavininkų vardu ir interesais, t. y. teikti skundą dėl V. ir J. M. veiktų, taip pat apskųsti Institucijos priimtą Skundžiamą nutarimą, kuriuo nuspręsta V. M. atžvilgiu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje požymių, todėl A. G. skundas turėtų būti paliktinas nenagrinėtu, o neteisėtai pareiškėjo pradėtas apskundimo procesas nutrauktinas. Tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas su tokiais argumentais nesutinka.

17. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad šiame kontekste aktualus teisinis reguliavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 214 straipsnio 7 dalyje, kad asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas, pranešama apie sprendimą nutraukti bylą. Teismų praktikoje išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad įstatymas įpareigoja apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą pranešti ir asmeniui, pagal kurio skundą, pranešimą ar pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl jis turi tokias pat teises apskųsti prokuroro sprendimą, kaip ir BPK 214 straipsnio 3 dalyje nurodyti proceso dalyviai. Nesant byloje nei nukentėjusiojo, nei įtariamojo, nei civilinio ieškovo ar atsakovo, prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nebūtų skundžiamas ir šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nebūtų patikrintas. Tokia situacija prieštarautų BPK 214 straipsniui, kuris numato, kad prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą skundžiamas aukštesniajam prokurorui, o jam atsisakius skundą patenkinti – ikiteisminio tyrimo teisėjui. <....> minėta įstatymo norma numato aukštesniajam prokurorui ir teismui teisę, bet ne pareigą nustatyti proceso įstatymų pažeidimus ir panaikinti neteisėtus sprendimus ir neapima galimybės pačiam pareiškėjui skųsti jam nepalankų procesinį sprendimą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis Nr. 1S-629-172/2013). Jeigu byloje be pareiškėjo, kuris nėra pripažintas BPK 214 straipsnio 3 dalyje nurodytu subjektu, nėra kitų subjektų, turinčių teisę apskųsti prokuroro nutarimą, pareiškėjui turi būti numatyta galimybė skųsti prokuroro procesinį sprendimą, priešingu atveju, prokuroro nurodytas baudžiamojo įstatymo aiškinimas reikštų, kad pareiškėjas, padavęs skundą ar pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, t. y. suinteresuotas asmuo, negali apginti savo pažeistų teisių arba visuomenės ir valstybės interesų, o tai iš esmės prieštarautų BPK 1 straipsnyje nurodytai baudžiamojo proceso paskirčiai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartis Nr. 1S-781-190/2014). Kartu pažymėtina ir tai, jog toks įstatymo aiškinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei nepagrįstai suvaržytų konstitucinę ir konvencinę asmens teisę ginti savo galimai pažeistas teises teismine tvarka. Aukštesniojo teismo vertinimu analogiškas teisės aiškinimas turėtų būti taikomas ir sprendžiant klausimus dėl teisės apskųsti institucijų nutarimus, kuriais atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

18. Nurodyto teisinio reguliavimo ir jo taikyme suformuotos teismų praktikos pagrindu darytina išvada, kad asmens (pareiškėjo/suinteresuoto asmens) valia pranešti apie galimai padarytą ar daromą teisės pažeidimą, įskaitant ir administracinį nusižengimą, suponuoja galimybę domėtis apie vykstantį procesą ir naudotis procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. G. tuo ir pasinaudojo, t. y. besivadovaudamas pilietinėmis pozicijomis parašė pareiškimą apie galimus teisei priešingus suinteresuotų asmenų veiksmus, ginčijo Institucijos bei apylinkės teismo priimtus procesinius sprendimus.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad procesas pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą/skundą buvo neteisėtas.

Dėl pirmosios instancijos teisme pateiktų duomenų vertinimo

20. Apeliaciniuose skunduose tiek pareiškėjas A. G., tiek suinteresuotų asmenų V. M. ir J. M. atstovas advokatas Dalius Boreikia kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teisme suinteresuotų asmenų atstovo 2022 m. liepos 1 d. pateiktų duomenų, t. y. rašytinių paaiškinimų ir prašymo vertinimo. Aukštesnysis teismas sutinka, kad pirmos instancijos teismas neįvertino suinteresuotų asmenų atstovo pateiktų duomenų, tačiau tai savaime nedaro Skundžiamos nutarties neteisėta. Apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas įvertinęs suinteresuotų asmenų atstovo advokato pateiktus duomenis, o būtent taikos sutartį, kuri kaip minėta patvirtinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi, su žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo schemomis ir žemės sklypo planais, VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašą ir atsakymą į užklausą apie įgaliojimus, konstatuoja, jog duomenys apie pareiškėjui suteiktus/nesuteiktus įgaliojimus atstovauti bendrasavininkų interesu, neturi lemiamos įtakos priimtam galutiniam procesiniam sprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Apeliaciniuose skunduose tai pat keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo priteistų 363 eurų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjo A. G. vertinimu bylinėjimosi išlaidos neturėtų būtų priteisiamos arba jos turėtų būti mažinamos iki 100 (vieno šimto) eurų. Suinteresuotų asmenų atstovas advokatas nurodo, kad suteiktos teisinės paslaugos sudaro 1 096,42 (vieną tūkstantį devyniasdešimt tris eurus ir 42 centus) eurus, o apylinkės teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai pripažino, kad išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos.

22. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį mutatis mutandis turi būti vadovaujamasi bendrosiomis BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių išlaidų atlyginimo klausimus.

23. Konstitucinis Teismas, taip pat ir nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu, 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

24. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį konstatuota, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsniu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021, Nr. 2AT-25-303/2021). BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

25. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena inicijuota pagal A. G. policijos komisariate gautą pareiškimą. Pareiškimo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad V. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, ir nusižengimą tyrusios Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nepradėta. Minėta nutarimą pareiškėjas apskundė pirmosios instancijos teismui, kurio Skundžiama nutartimi, jis paliktas galioti. Taip pat A. G. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui, kuris aukščiau aptartais argumentais netenkintinas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors vien A. G. skundų padavimo faktas V. M. teisėtų interesų nepažeidė, tačiau jis turėjo teisę gintis, nes jam grėsė administracinė atsakomybė, kadangi A. G. skundais prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas Skundžiamą nutarimą laikė teisingu ir pagrįstu, tačiau nors V. M. nagrinėjamu atveju yra suinteresuotas asmuo, tačiau, jeigu Skundžiamas nutarimas būtų panaikintas, jis būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn ir atitinkamai baudžiamas, todėl atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis formuojama teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-207-312/2018), jam turi būti atlyginamos išlaidos. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo teisena yra tęsiama nukentėjusiojo asmens, t. y. jis paduoda apeliacinį skundą dėl institucijos nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir perima kaltinimo funkcijas, tada asmuo atitinka BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatytas sąlygas ir jam kyla pareiga atlyginti dėl jo iniciatyva tęsiamos administracinio nusižengimo teisenos, kilusias asmens, kuriam administracinė teisena nutraukta, procesines išlaidas (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-414-574/2018). Pareiškėjas A. G. ne kartą pasinaudojo apskundimo teise, todėl suinteresuotas asmuo kreipėsi į advokatą, ir atitinkamai pareiškėjui tenka pareiga atlyginti jo turėtas išlaidas.

26. Bylos duomenys patvirtina, kad V. M. savo atstovui advokatui Daliui Boreikai už pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme, jo ir J. M. atstovavimą pirmosios instancijos teisme, prašymo parengimą ir pateikimą VĮ „Registrų centras“, rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą viso sumokėjo 1 096,42 eurus (b. l. 16, 80). Šiame kontekste akcentuojama, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020, 2AT-7-5-303/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019,Nr. 2AT-7-5-303/2021).

27. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas, vertindamas priteistinų išlaidų dydį, atsižvelgia į tai, kad, kaip jau minėta, administracinio nusižengimo teiseną inicijavo pareiškėjas A. G., siekiant pripažinti, kad V. M. padarė ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, kas ir sąlygojo suinteresuoto asmens teisinių paslaugų santykius su jo atstovu advokatu. Taip pat įvertinama administracinio nusižengimo bylos apimtis, kuri yra nedidelė, t. y. vienas tomas, jos faktinis bei teisinis sudėtingumas – nebuvo keliami sudėtingi, teisinės analizės ar vertinimo reikalaujantys klausimai, pirmosios instancijos teisme vyko vienas teismo posėdis, trukęs apie 30 minučių. Kartu įvertinamas teisinės pagalbos teikimo pastovumas ir pobūdis, tikėtinai skirtas darbo laikas, bylos rezultatas, išlaidų būtinumas ir pagrįstumas, tai, kad advokato atstovaujamojo interesais paruošti dokumentai – rašytiniai paaiškinimai dėl pareiškėjo skundo nėra didelės apimties ar labai sudėtingi, kartu atsižvelgiama ir į tai, kad papildomi duomenys ir dėl to patirtos suinteresuoto asmens išlaidos, t. y. kreipimasis į VĮ „Registrų centrą“ dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, kilo dėl apylinkės teismo įpareigojimo.

28. Sprendžiant klausimą dėl atstovavimo išlaidoms atlyginti priteisiamos sumos dydžio atsižvelgiama ir į panašaus pobūdžio bylose formuojamą praktiką, kuriose priteistinos sumos dydis paprastai yra apie 800 eurų (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-28-361/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-99-576/2022, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-77-300/2022). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų atstovo prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo turi būti tenkintinas iš dalies, priteisiant iš A. G. 800 (aštuonis šimtus) eurų, kaip atitinkančius protingumo ir sąžiningumo principus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismo rezoliucinėje dalyje klaidingai įvardintas suinteresuotas asmuo, kuriuo naudai priteistos išlaidos advokato pagalbai atlyginti. Nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena nepradėta V. M. atžvilgiu, iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad jis mokėjo atstovui advokatui, todėl 800 (aštuoni šimtai) eurų ir priteistini V. M. naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Suinteresuotų asmenų atstovas advokatas Dalius Boreika apeliaciniu skundu taip pat prašė priteisti V. M. ir J. M. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad išlaidas patvirtinančius dokumentus pateiks vėliau proceso metu. Tačiau iki bylos išnagrinėjimo apeliacijos instancijos teisme, jokie išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotų asmenų atstovo advokato Daliaus Boreikos prašymas netenkintinas ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654, 666 straipsniais,

nutaria:

A. G. (A. G.) apeliacinio skundo netenkinti.

V. M. ir J. M. (J. M.) atstovo advokato Daliaus Boreikos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priteisti iš A. G. (A. G.) V. M. naudai 800 (aštuonis šimtus) eurų išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas