- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-01
- Bylos Nr.
- AN2-99-576/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00577-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisija
- Advokatai
- Tatjana Kočegarova
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. M. ir L. Z. (toliau – ir apeliantės) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutarties, kuria Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos 2021 m. spalio 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Priteista iš L. Z. ir V. M. 880 (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt) eurų, lygiomis dalimis po 440 (keturis šimtus keturiasdešimt) eurų, G. K. (G. K.) naudai išlaidų advokato pagalbai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2018 m. liepos 3 d. V. M. ir L. Z. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl G. K. savavališko svetimo žemės sklypo ir jame esančių statinių naudojimo nesant bendraturčių sutikimo bei bendraturčių nuosavybės teisių ribojimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinio nusižengimo protokolu Nr. SAVAD-41-ANR_P-78-2020, G. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, padarymą. G. K. nurodė, jog su priimtu protokolu nesutinka.
3. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisija 2021 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (toliau – Skundžiamas nutarimas), vadovaujantis tuo, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 518 straipsnyje, požymių bei yra suėjęs senaties terminas.
Šalies argumentai
4. V. M. ir L. Z. nesutikdamos su nutarimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos 2021 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. ANK 2-37 ir paskirti administraciją nuobaudą G. K. už savavaldžiavimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. vasario 2 d. nutartimi skundą atmetė ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos 2021 m. spalio 20 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. V. M. ir L. Z. nesutikdamos su priimta nutartimi, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį – paskirti administracinę nuobaudą G. K. už savavaldžiavimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą kreipiantis teisinės pagalbos.
6.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įstatymus aiškino ir taikė nesuderinamai nei su teisės aktų turinio reikalavimais, nei su teismų praktika. Taip buvo pažeistos apeliančių teisės ir teisėti interesai, taip pat formuojant tokią praktiką būtų pažeidžiamas ir viešasis interesas.
6.2. Nurodoma, jog šioje administracinio nusižengimo byloje G. K. padaryta savavaldžiavimo veika yra laikytina trunkamuoju teisės pažeidimu, kuris vis dar nėra baigtas. G. K. tiek institucijos protokolo surašymo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ir šiuo metu nėra nutraukęs neteisėtų veiksmų, t.y. neteisėtai įrengtai kanalizacijos vamzdis, nuotekų šulinys, vandens šulinyje vandentiekis – vandens siurblys, vis dar nepašalinti ir naudojami, o tai kelia didelę žalą apeliantėms ir gyvenamojo namo gyventojams. Šiai dienai neteisėti G. K. veiksmai netapo teisėtais, todėl ir teisinė atsakomybė jo atžvilgiu taikytina pagrįstai. Kitu atveju, jei šis asmuo būtų pašalinęs neteisėtai įrengtus objektus, dėl kurių surašytas institucijos administracinių nusižengimų protokolas, tuomet galbūt ir nebūtų teikiamas skundas dėl savavaldžiavimo.
6.3. Nurodoma, jog komisija administracinio nusižengimo protokolą surašė 2020 m. rugpjūčio 5 d., o administracinė nuobauda trunkamojo administracinio nusižengimo atveju gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Interpretuojant šią įstatymo nuostatą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažeidimo paaiškėjimo diena yra siejama su kompetentingos institucijos atliekamais procedūriniais veiksmais pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kurių metu užfiksuojamas pažeidimo faktas. Būtent 2020 m. rugpjūčio 5 d. yra atskaitos taškas, nuo kurio yra skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Nors pirmosios instancijos teismas ir sutinka su tuo, kad G. K. teisės pažeidimas yra trunkamasis, tačiau netinkamai interpretuoja teisės pažeidimo pabaigos momentą.
6.4. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas deklaratyviai ir aptakiai pasisako dėl savavaldžiavimo sudėties tinkamo kvalifikavimo šiuo konkrečiu atveju. Pirmosios instancijos teismas, vienu atveju sutinka su tuo, kad G. K. yra padaręs veiksmus, atitinkančius savavaldžiavimo sudėtį, kitu atveju nurodo, kad vien tik pareiškėjų subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, nesudaro pagrindo G. K. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo. Tokia nutartis šiurkščiai pažeidžia apeliančių teises ir teisėtus interesus bei viešąjį interesą. Be to, pasisakydamas dėl teisių gynybos civiline tvarka, teismas visiškai nukrypsta nuo skundo esmės.
6.5. Nurodoma, jog dėl neteisėtų G. K. veiksmų, apeliantės iki šiol patiria nepatogumus. Be to, dėl neteisėtai įrengtos kanalizacijos daroma žala jų sveikatai, nes kanalizacija įrengta nesilaikant įstatymų, įrengiant ją prie šulinio su geriamuoju vandeniu, kuris dėl to yra teršiamas.
6.6. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir bylinėjimosi išlaidų administraciniame procese institutą. Teismas netinkamai pagal analogiją taikė BPK 105 straipsnio 6 dalį, kadangi situacija šioje administracinio nusižengimo byloje ir nurodytoje teisės normoje skiriasi iš esmės. Be to, pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad pati institucija yra atsakinga už pernelyg ilgą administracinės bylos nagrinėjimą. Nurodoma, jog akivaizdu, kad G. K. advokatės prašomos priteisti išlaidos neatitinka atliktų paslaugų apimties, bylos sudėtingumo. Be to, byloje nėra duomenų apie pinigų už paslaugas perdavimą.
Atsiliepimas
7. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
7.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
7.2. Nurodoma, jog sutiktina su teismo nutartimi, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus yra taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas ar administracinis nusižengimas.
7.3. Atsiliepime pažymima, kad vien tai, kad byla nebuvo teisme išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kaip tą nurodo apeliantės savo skunde, nesudaro pagrindo nustatyti teismo šiurkštaus etikos pažeidimo. Apeliantės skunde remiasi vien deklaratyviais pamąstymais dėl savavaldžiavimo veikos, nepateikiant jokių pagrįstų argumentų V. K. patraukti administracinėn atsakomybėn, todėl griebiasi nesąžiningų veiksmų apkaltinant teismą etikos pažeidimu be jokio pagrindo. Nepalankaus teismo sprendimo priėmimas negali tapti pagrindu iškelti drausmės bylą nutartį priėmusiam teisėjui.
8. G. K. atstovė advokatė Tatjana Kočegarova pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliančių apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas.
8.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantės institucijai pateikė skundą, kuriuo kaip neteisėtos ir jų teises pažeidžiančios veikos požymius nurodė vandens ir kanalizacijos įrengimą 2017 metais, neturint žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Daugiau jokių ANK 518 straipsnyje numatytų požymių, susijusių su vandentiekiu ir kanalizacija, pareiškėjo nenurodė. Kitu savavališkų veiksmų požymiu apeliantės nurodė G. K. ir M. K. priklausančių patalpų suteikimą naudotis kitiems asmenims.
8.2. Nurodoma, kad vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas yra statybos darbai, t. y. vienkartinis veiksmas, kuris buvo pradėtas ir užbaigtas 2017 metais, todėl šių komunikacijų įrengimas negali būti vertinamas kaip trunkamasis veiksmas. Taigi, senaties terminas skaičiuojamas nuo vandentiekio ir kanalizacijos įrengimo dienos. G. K. nesutinka su teismo ir pareiškėjų motyvais, kad vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas yra trunkamoji veika, todėl skaičiuojant nuo 2017 m. vasaros 2 metų nuobaudos skyrimo terminas suėjo 2019 metų vasarą.
8.3. Nurodoma, jog net vertinant veiką kaip trunkamąją, senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo jos išaiškėjimo dienos. Pareiškėjos netinkamai sieja veikos padarymo išaiškėjimą su 2020 m. rugpjūčio 5 d. protokolu, nes jos pačios skundą institucijai pateikė 2018 m. liepos 3 d., kas reiškia, kad vėliausiai šią dieną joms buvo aiškus vandentiekio ir kanalizacijos įrengimo faktas. Po minėtos datos joks vandentiekio ir nuotekų šalinimo rengimas vykdomas nebuvo.
8.4. Nurodoma, jog vandentiekio ir kanalizacijos įrengimo darbais G. K. pagerino jam ir M. K. priklausančias patalpas. Kokią įtaką šių statybos darbų atlikimas turi pareiškėjoms – jos nepaaiškino, pagrindinė pretenzija – pareiškėjų rašytinio sutikimo darbams atlikti nebuvimas. Manant, kad statybos darbai atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento, ginčas dėl statybos darbų rezultato šalinimo spręstinas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kas reiškia, kad šalių ginčas priskiriamas prie civilinių teisinių santykių. Pareiškėjos, tęsdamos administracinio nusižengimo bylą, pasirinkimo netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Tarp šalių esantis ginčas taip pat jau trejus metus sprendžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-73-647/2022 dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
8.5. Nurodoma, jog kol kas žemės sklypas tarp bendraturčių nėra atidalytas, naudojimosi žemės sklypu tvarkos bendraturčiai nėra nusistatę, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra aišku, kokios žemės sklypo dalys kam priklauso. Tik išsprendus ginčą dėl žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo, būdų galima nustatyti, ar pareiškėjų teisės naudotis jų nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu buvo pažeistos.
8.6. Nurodoma, kad pareiškėjos, teikdamos, kad visą laiką gyvenamajame name gyvena, duoda akivaizdžiai melagingus parodymus. Iš teritorijoje esančios vaizdo kameros nustatyta, jog pareiškėjos kartais mėnesiais neatvykdavo į namą, kartais atvykdavo kelioms minutėms, kartais atvykdavo padaryti nuotraukas civilinei bylai, pasiruošti išvažiuojamajam posėdžiui ir pan. Be to, šioje byloje yra ir oficialus rašytinis įrodymas – 2020 m. rugpjūčio 3 d. institucijos raštas, kuriame užfiksuota, kad namas yra negyvenamas. Tai reiškia, kad pareiškėjos gyvenamajame name negyvena ir jų teisės apskritai nėra pažeidžiamos.
8.7. Nurodoma, jog apeliančių nurodyti jų teisių pažeidimai yra bendro pobūdžio, nekonkretizuojant, kokie asmens veiksmai pažeidžia teisės normas (ir kokias teises normas), nes visi asmenų veiksmai, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų, geros moralės, protingumo ir teisingumo principų bei kuriais yra negerbiamas bendro gyvenimo taisyklės, gali būti pripažinti neteisėtais. Norint konstatuoti, jog asmuo padarė savavaldžiavimą, turi būti konkrečiai nurodoma, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti.
8.8. Nurodoma, jog skundo motyvai dalyje dėl patirtų išlaidų atlyginimo yra atmestini. E. K. turi teisę gauti daugiau nei vieną konsultaciją, teisinės paslaugos buvo suteiktos ir apmokėtos. Šioje administracinio nusižengimo byloje įvyko keli posėdžiai, G. K. atstovė dalyvavo visuose ir visiems rengėsi.
8.9. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Būtent pareiškėjų procesinis elgesys lėmė bylos nagrinėjimo teisme atsiradimą ir nagrinėjimą dviejose instancijose. G. K. išlaidų atlyginimas pagrįstai priteistas iš pareiškėjų, turi būti priteisiamos ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
L. Z. ir V. M. skundas atmestinas.
9. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Skundžiama nutartis yra tikrinama teisingumo ir teisėtumo aspektais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.
10. Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas ar jau yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas bei dėl to, ar G. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
11. Išnagrinėjus pareiškėjų skundą, įvertinus jame bei atsiliepimuose į minėtą skundą išdėstytus argumentus, susipažinus su skundo nagrinėjimui pateiktomis medžiagomis AN2-99-576/2022 ir ANK-40/20, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:
11.1. Pareiškėjos V. M. ir L. Z. 2018 m. liepos 3 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su pareiškimu dėl savavališko svetimo žemės sklypo ir jame esančių statinių naudojimo nesant bendraturčių sutikimo bei bendraturčių nuosavybės teisių ribojimo savavaldžiavimo), prašydamos pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną G. K. pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnį.
11.2. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2018 m. liepos 19 raštu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 518 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Nesutikdamos su tokiu sprendimu pareiškėjos pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismui, kuris 2018 m, spalio 5 d. nutartimi V. M. ir L. Z. skundo nepriėmė ir grąžino jį pareiškėjoms.
11.4. Minėtą Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį pareiškėjos apskundė Vilniaus apygardos teismui ir jų skundas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo tenkintas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis panaikinta ir pareiškėjų skundas perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti skundo priėmimo klausimą iš naujo.
11.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjų skundas tenkintas ir panaikintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas/sprendimas Nr. A.33-(1)-5334-(4.9) ir byla grąžinta Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, įpareigojant iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2018 m. liepos 3 d. pareiškimą.
11.6. 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo apliktas patikrinimas, surašytas tarnybinis pranešimas „Dėl atlikto patikrinimo (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, kad G. K. atžvilgiu tikslinga pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 518 straipsnį.
11.7. 2020 m. rugpjūčio 5 d. G. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma, kad pažeidimas padarytas 2020 m. rugpjūčio 3 d., o nusižengimo esmė ir aplinkybės nurodomos tokios: 2020 m. rugpjūčio 3 d., atlikto patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta, kad G. K., neturėdamas kitų žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sklype esančių pastatų bendraturčių V. M. ir L. Z. sutikimo (leidimo), savavališkai vykdydamas tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo) įrengė bei pravedė iš pastato gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kanalizacijos vamzdį į bendrai valdomą žemės sklypą, (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), sklypas neatidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nenustatyta naudojimosi tvarka bei minimame sklype įrengė nuotekų šulinį, taip pat bendrai valdomame vandens šulinyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengė vandentiekį, t. y. vandens siurblį, kuris pumpuoja vandenį į pastatą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei į lauke įrengtą vandenvietę.
11.8. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos (toliau – Institucija) 2021 m. spalio 20 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 518 straipsnį G. K. atžvilgiu, konstatavus, kad nesurinkta pakankamai duomenų bei nenustatyta administracinio nusižengimo faktą patvirtinančių įrodymų, nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Be kita ko, nurodyta, kad suėję 2 metų senaties terminas, numatytas ANK 39 straipsnyje.
11.9. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų skundo netenkino ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos 2021 m. spalio 20 d. nutarimą palikto nepakeistą.
Dėl senaties termino
12. ANK 39 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. ANK 591 straipsnio 7 punkte nurodoma, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas.
13. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
14. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, konstatuojant, jog padaryta veika neturi ANK 518 straipsnyje numatytų požymių bei atsižvelgiant į tai, jog pradėjus nagrinėti administracinio nusižengimo bylą jau buvo suėjęs 2 metų senaties terminas. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutartimi konstatavo, jog senaties terminai nėra suėję, tačiau nutarimą paliko nepakeistą, vadovaujantis tuo, jog G. K. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.
15. Sprendžiant, ar iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo nėra pasibaigęs ANK 39 straipsnyje numatytas dvejų metų naikinamasis terminas, svarbu tai, kada buvo padarytas asmeniui inkriminuotas konkretus administracinis nusižengimas. Nagrinėjamoje byloje G. K. inkriminuoto nusižengimo, kuris numatytas ANK 518 straipsnio 1 dalyje, esmę sudaro tai, kad, 2020 m. rugpjūčio 3 d. atlikto patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad G. K., neturėdamas kitų žemės sklypo ir pastatų bendraturčių (V. M. ir L. Z.) sutikimo (leidimo), savavališkai įrengė bei pravedė iš pastato – gyvenamojo namo kanalizacijos vamzdį į bendrai valdomą žemės sklypą bei minimame sklype įrengė nuotekų šulinį, bendrai valdomame vandens šulinyje įrengė vandentiekį. Būtent administracinio nusižengimo protokole suformuluotos kaltinimo aplinkybės nustato bylos nagrinėjimo ribas. Administraciniame kaltinime aprašyto G. K. inkriminuoto nusižengimo aplinkybės leidžia spręsti, kad trunkamasis jo pobūdis taip suformuluotame kaltinime atspindėtas neaiškiai, nes nenurodyta kada G. K. savavališkai atliko veiksmus, kuriems atlikti akivaizdu buvo reikalingas tam tikras laikas, o apie trunkamąjį nusižengimo pobūdį leidžia spręsti bylos medžiaga ir tai, kad pažeidimas fiksuotas atlikus patikrinimą. Iš surašyto administracinio nusižengimo protokolo taip pat matyti, kad šis pažeidimas buvo fiksuotas 2020 m. rugpjūčio 3 d. atlikto patikrinimo metu.
16. Kaip minėta ir matyti iš bylos duomenų, administracinio nusižengimo bylos tyrimas buvo pradėtas gavus pareiškėjų L. Z. ir V. M. 2018 m. liepos 3 d. pareiškimą dėl to, kad G. K., neturėdamas žemės sklypo bendraturčių sutikimo, įrengė bei pravedė iš pastato – gyvenamojo namo kanalizacijos vamzdį į bendrai valdomą žemės sklypą bei sklype įrengė nuotekų šulinį, taip pat bendrai valdomame vandens šulinyje įrengė vandentiekį. Neteisėtai įrengti kanalizacijos vamzdis, nuotekų šulinys, vandens šulinyje vandentiekis, vis dar nepašalinti ir naudojami bei pasak apeliančių kelia joms, kaip gyvenamojo namo gyventojoms, didelę žalą. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje bei apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog šiuo atveju pažeidimas laikytinas trunkamuoju.
17. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2015).
18. Apeliantės skunde nurodo, jog padarytas pažeidimas nustatytas 2020 m. rugpjūčio 5 d., kuomet surašytas administracinių nusižengimų protokolas, todėl ši data yra atskaitos taškas, nuo kurio yra skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Bylos medžiaga patvirtina, kad G. K. inkriminuotas savavaldžiavimas pirmą kartą kompetentingos institucijos, turinčios teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, t. y. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, pareigūnų buvo užfiksuotas ir nustatytas pagal 2018 m. liepos 3 d. skundą atlikus patikrinimą 2020 m. rugpjūčio 3 d. Taigi būtent šią dieną buvo užfiksuotas ir kartu nutrauktas teisės nusižengimo darymas, todėl ši data laikytina aptariamo nusižengimo padarymo (pabaigos) diena, reikšminga skaičiuojant dvejų metų terminą administracinei nuobaudai paskirti (ANK 39 straipsnis). Konstatuotina, kad ANK 39 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nėra suėję.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje.
19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi bei bylų medžiaga, daro išvadą, kad skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Tai, kad apeliantės nesutinka su teismo išvadomis, nereiškia, kad teismo padarytos išvados yra neteisingos.
20. Šiuo atveju nėra ginčo, jog G. K. būdamas žemės sklypo ir jame esančių statinių adresu, (duomenys neskelbtini), bendraturtis, minėtame žemės sklype įrengė kanalizaciją, pravedė vandentiekį. Visgi taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje.
21. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pirmiausia pastebėtina, kad ANK 518 straipsnyje numatyta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą įstatymą. Tai reiškia, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokios ir kokiame įstatyme nustatytos tvarkos nesilaikė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Visgi nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nenurodytas joks įstatymas, kurį būtų pažeidęs G. K.. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nėra aišku, kokį įstatymą pažeidė G. K. sklype įrengdamas kanalizaciją, pravesdamas vandentiekį, nes tai nėra nurodoma jam surašytame protokole. Todėl daryti išvados, jog jis savo teisę vykdė, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, negalima. Taigi nėra administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymių.
22. Be kita ko, nėra administracinio nusižengimo sudėties subjektyvios pusės požymio – kaltės, kuri pasireiškia tyčia. Būtent tyčios nebuvimas G. K. veiksmuose yra esminis momentas, sudarantis pagrindą nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Pastebėtina, kad, kai asmuo įgyvendina turimą teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Šiuo atveju nustatyta, kad G. K. darbus atliko gavęs L. Z. vyro S. Z. leidimą ir ši aplinkybė nėra paneigta. Pastebėtina ir tai, kad tokių darbų atlikimo tikslas nebuvo nukreiptas į apeliančių teisių pažeidimą, o į buities sąlygų pagerinimą.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp V. M., L. Z., G. K. yra susiklostė įtempti konfliktiniais santykiai, o Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-73-647/2022 dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad tarp proceso dalyvių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties.
24. Teismas, išanalizavęs bylos duomenis, skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog G. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tai, jog G. K. turėtų tiesioginę tyčią suvaržyti apeliančių teises. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog vertinant situaciją iš esmės, matyti, kad tarp apeliančių ir G. K. yra iškilęs ginčas dėl to, kad G. K., būdamas žemės sklypo ir jame esančių statinių adresu, (duomenys neskelbtini), bendraturtis, neturėdamas apeliančių sutikimo ir leidimo, nesant žemės ir statinio atidalinimo fakto, nenustačius naudojimosi tvarkos, minėtame žemės sklype įrengė anksčiau minėtus įrenginius. Pritartina institucijos, priėmusios nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog savo esme tai yra civilinis teisinis ginčas, kuris ir turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
25. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad G. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo naikinti teisingo ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Apeliantės taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu iš apeliančių priteisti G. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas – t.y. 880 Eur.
27. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
28. Konstitucinis Teismas, taip pat ir nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu, 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.
29. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį konstatuota, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsniu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021, Nr. 2AT-25-303/2021).
30. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo taikytu bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrindu. Nurodoma, jog teismas netinkamai pagal analogiją taikė BPK 105 straipsnio 6 dalį, kadangi situacija šioje administracinio nusižengimo byloje ir nurodytoje teisės normoje skiriasi iš esmės. Visgi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog administracinių nusižengimų bylose išlaidoms atlyginti pagal analogiją taikomos BPK nuostatos, į tai, jog analizuojamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta apeliančių iniciatyva, į tai, jog apylinkės teismas tinkamai nustatė, jog šiuo atveju G. K. veikloje nėra ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal analogiją pritaikė BPK 105 straipsnio 6 dalį, kuri nustato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, taip pat ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-144-222/2020 ir kt.).
32. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad G. K., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patyrė 880 Eur išlaidų advokato pagalbai (už konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą posėdžiuose) apmokėti. Pažymėtina, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šias išlaidas pagrindžia advokatės T. Kočegarovos pateikti dokumentai – išrašytos sąskaitos, mokėjimo nurodymai.
33. Nustatyta, kad skundą pirmosios instancijos teismui teikė L. Z. ir V. M., teismas konstatavo, jog jų skundas yra nepagrįstas, o administracinė teisena prieš G. K. nutraukta pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog G. K. turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš apeliančių.
34. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad pati institucija yra atsakinga už pernelyg ilgą administracinės bylos nagrinėjimą. Visgi, skunde nenurodomi argumentai pagrindžiantys teiginį, jog šiuo atveju administracinis bylos nagrinėjimas truko pernelyg ilgai. Tokių aplinkybių teismas nenustatė ir vadovaudamasis bylos duomenimis.
35. Teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, teismo posėdžių bei teiktų procesinių dokumentų kiekį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apeliančių teiginių, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų (880 Eur) suma yra per didele.
36. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai priteisė G. K. iš L. Z. ir V. M. lygiomis dalimis (po 440 Eur) jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. G. K. atstovė advokatė T. Kočegarova pateikė prašymą priteisti išlaidas, susijusias su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme, tačiau jokių duomenų apie patirtų išlaidų dydį nėra pateikta. Atsižvelgiant į nurodytą, prašymas nėra tenkinamas.
38. Be to, apeliaciniame skunde prašoma iš G. K. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą kreipiantis teisinės pagalbos. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliančių skundą atmetus, šis apeliančių prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistą ir L. Z. ir V. M. skundo netenkinti.
Advokatės T. Kočegarovos prašymo priteisti išlaidas, susijusias su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme, netenkinti.
Apeliančių prašymo priteisti iš G. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.