- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- AN2-414-574/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-303389-2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo.
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. S. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 10ANN-129550376-17 buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, dėl to, kad jis 2017 m. gegužės 16 d., apie 13.57 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu patenkintas apelianto skundas ir panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimas Nr. 10ANN-129550376-17, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda ir administracinio nusižengimo byla nutraukta. S. S. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmestas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliaciniu skundu S. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą dalyje dėl jam nepriteistų išlaidų advokato paslaugoms atlyginti ir iš nukentėjusiosios K. S. priteisti visas jo patirtas proceso išlaidas.
4. Nurodo, kad administracinė teisena buvo pradėta ne Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos ar kito pareigūno, o K. S., kuri paskambino policijos pareigūnams bei juos iškvietė, iniciatyva. Atvykusiems pareigūnams ji prisistatė kaip nukentėjusioji bei davė paaiškinimus, neva apeliantas išvažiuodamas iš automobilio stovėjimo vietos kliudė jos automobilį ir tokiu būdu jį apgadino. Šių aktyvių veiksmų pasėkoje buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena. ANK 590 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. Būtent šiuo pagrindu prieš apeliantą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Teigia, kad nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios K. S. veiksmai rodo, kad ji nebuvo suinteresuota tiesos nustatymu, o tik siekė sau materialinės naudos norėdama susiremontuoti savo automobilį Fiat 500 svetima sąskaita ir klaidindama draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“. Taip pat K. S. nurodė daug didesnės apimties pažeidimus nei galėjo būti realiai padaryti. Net ir paaiškėjus faktinėms aplinkybėms, kad galimas automobilių kontaktas turėtų būti mažesnės apimties, K. S. nenuvyko į draudimo įmonę ir nenurodė, kad netiksliai nurodė pažeidimo mąstą ir pobūdį, dėl ko turėtų būti paskaičiuota mažesnė draudimo išmokų suma.
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš nukentėjusiosios K. S.. Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio vertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis įstatymu.
8. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t. y. BPK 103-106 straipsniais. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, kad nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo teisena pradėta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno, o BPK nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) priteisti proceso išlaidas iš valstybės ar jos institucijos, kuri pradėjo procesą.
9. Nors pateiktame skunde apeliantas nurodo, kad administracinio nusižengimo teisena, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalimi, pradėta nukentėjusiosios K. S. iniciatyva, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokią poziciją laiko nepagrįstai bei prieštaraujančia tiek nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tiek galiojantiems įstatymams. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, administracinio nusižengimo protokolas apeliantui buvo surašytas už tai, kad 2017 m. gegužės 16 d., apie 13.57 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Administracinio nusižengimo protokolą surašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistas Donatas Navickas, o visas aplinkybes iš esmės nagrinėjusi specialistė Larisa Okuneva priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pripažino, kad S. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir paskyrė jam 11 Eur baudą. Būtent D. Navicko surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo vada administracinio nusižengimo teisenai. Sutiktina, kad nukentėjusioji K. S. paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu nurodė galimai padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tačiau atvykę policijos pareigūnai, nustatę eismo įvykio liudytojus bei gavę jų paaiškinimus, turėdami teisę atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, priėmė savarankišką sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl S. S. galimai padaryto administracinio nusižengimo ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nukentėjusioji K. S. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kurių pagrindu pradėta administracinio nusižengimo teisena būtų tęsiama, neteikė jokių pareiškimų dėl S. S. galimai padaryto administracinio nusižengimo. Taip pat jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad nukentėjusioji K. S. melagingai pranešė apie galimai padaryta administracinį nusižengimą, nenustatyta.
10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ANK 666 straipsnyje numatyta, kad sprendžiant dėl administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo metu kilusių išlaidų atlyginimo mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, tačiau šios nuostatos gali būti taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja įstatymo, reglamentuojančio administracinius nusižengimus ir jų teiseną, prasmei bei tikslams. Svarbu įvertinti tai, kad BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta išteisintojo teisė baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, atgauti proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas, nėra taikoma visoms nusikalstamoms veikos, o tik itin siauram jų ratui, numatytam BPK 167 straipsnio 1 dalyje. Tai yra ne bendra taisykle visiems baudžiamojo persekiojimo atvejams, o išimtis, kada baudžiamasis persekiojimas yra pradedamas ir vykdomas tik dėl valinio asmens sprendimo. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyti tokie administraciniai nusižengimai, kurie būtų pradedami ir vykdomi tik esant asmens pranešimui ar pareiškimui t. y. nepriklausomai kokiu būdu yra sužinoma apie padarytą administracinį nusižengimą, visuomet atsakinga institucija turi pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nebent egzistuoja pagrindai dėl kurių ši teisena negali būti pradėta. Dėl to konstatuoti, kad nepasitvirtinus asmens, kuris nėra pareigūnas, pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, jam atsiranda pareiga atlyginti administracinėn atsakomybėn nepatraukto asmens patirtas procesines bylinėjimosi išlaidas, pagrindo nėra.
11. Aukštesnės instancijos teismas neabejoja, kad jeigu administracinio nusižengimo teisena yra tęsiama nukentėjusioji asmens, t. y. jis paduoda apeliacinį skundą dėl policijos ar kitos institucijos nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir perima kaltinimo funkcijas, tada asmuo atitinka BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatytas sąlygas ir jam kyla pareiga atlyginti dėl jo iniciatyva tęsiamos administracinio nusižengimo teisenos, kilusias asmens, kuriam administracinė teisena nutraukta, procesines išlaidas. Svarbu įvertinti tai, kad tiek administracinių nusižengimų kodeksas, tiek baudžiamasis kodeksas reguliuoja itin jautrius visuomeninius santykius, todėl neribotas principo „pralaimėjęs moka“ įgyvendinimas prieštarautų šių santykių reguliavimo tikslas. Dėl to, kad nepasitvirtina asmens institucijoms perduodama informacija apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, laikyti jį administracinio nusižengimo teisenos iniciatoriumi ir įpareigoti jį atlyginti administracinėn atsakomybėn nepatraukto asmens turėtas procesines išlaidas, būtų ne tik, kad ne protinga, bet akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Negalima tokia situacija, kai asmens teisė pranešti apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, būtų šiurkščiai apribota realia tikimybe, kad dėl aplinkybių, kurios visiškai nepriklauso nuo pareiškėjo, pasibaigus administracinio nusižengimo teisenos procesui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, jis būtų atsakingas už susidariusias procesines išlaidas. Būtent dėl šios priežasties valstybėje funkcionuoja institucijos, kurių pagrindinė funkcija yra įvertinti asmenų pateikiamą informaciją ir priimti motyvuotą bei pagrįsta sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną ar baudžiamąjį persekiojimą. ANK 589 straipsnio 49 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnyje, pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija, šiuo atveju - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistas. Įvertinus visa tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš nukentėjusiosios K. S..
12. Dėl apelianto skundo argumentų, susijusių su jo civiliniais santykiais su draudimo bendrovėmis bei nukentėjusiąja K. S., apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai nėra administracinių nusižengimų kodekso reguliavimo dalykas ir šioje teisenoje civiliniai teisiniai santykiai nėra vertinami ir esminiams apeliacinio skundo argumentams neturi reikšmės.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą nepakeistą ir S. S. apeliacinį skundą atmesti.