Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto A. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. B. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija, apeliantas) vyriausiojo specialisto A. K. 2022 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad ji motinos valdžią panaudojo priešingai mažametės dukters I. P., gim. (duomenys neskelbtini), interesams: t. y. 2021 m. liepos 3 d. 13.00 val., pažeisdama Telšių apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą bendravimo tvarką, nesudarė I. P. galimybės bendrauti su tėvu S. P., tokiais savo veiksmais K. B. pažeidinėja vaiko teisę į bendravimą su tėvu, saugią vaiko emocinę būseną bei pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkto, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tuo pačiu netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.159 straipsnio 3 dalyje ir 3.170 straipsnyje įtvirtintas motinos pareigas.

2. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nutarimu panaikintas Institucijos 2022 m. sausio 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir K. B. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nutraukta jos veikoje nesant šio administracinio nusiengimo požymių. Priteista K. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, 800 Eur jos turtėtų atstovavimo išlaidų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas vyriausiasis specialistas A. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarimo dalį dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ir priimti naują sprendimą: pripažinti, kad K. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą, bei netenkinti K. B. prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

3.1. Skunde nurodoma, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio tarp K. B. ir S. P. susiklostė itin konfliktiški santykiai, kurie buvo sprendžiami teismuose, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl I. P. gyvenamosios vietos ir bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu nustatymo. Nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. K. B. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos, dėl šalių negebėjimo susitarti užtikrinant sistemingą I. P. ir S. P. bendravimą, šalių santykiai, vykdant tėvų valdžią nepilnametės I. P. atžvilgiu, buvo sureguliuoti civilinėje byloje priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3.2. Institucijos atstovo teigimu, teismas skundžiamame nutarime padarė nepagrįstą išvadą, jog K. B. veiksmai 2021 m. liepos 3 d. buvo atsitiktinio pobūdžio, nepagrįstai susiaurino byloje esančių įrodymų vertinimo apimtį. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2021 m. liepos 13 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – ir Skyrius) buvo gauti 6 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus dėl tarp K. B. ir S. P. kylančių nesutarimų užtikrinant mažametės I. P. bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu, iki 2021 m. birželio 11 d. įvyko 5 atvejo nagrinėjimo posėdžiai, kuriuose buvo bandoma išspręsti K. B. ir S. P. nesutarimus užtikrinant tėvo ir dukters bendravimą, o tai, pasak apelianto, rodo ilgą laiką besitęsiantį (sistemingą) K. B. ir S. P. nesutarimą dėl dukters ir tėvo bendravimo – dukters ir tėvo susitikimų bei pokalbių telefonu, ir paneigia teismo nutarime padarytą išvadą dėl K. B. veiksmų 2021 m. liepos 3 d. atsitiktinumo bei vienkartinio pobūdžio. Pastebi, kad skundžiamame nutarime yra prieštaravimų: 7 nutarimo lape teigiama, kad K. B. veiksmai nėra sistemingi neužtikrinus dukters ir tėvo bendravimo, o 9 lape teigiama, kad abiejų tėvu konfliktai, tarpusavio santykiai ir laikysenos yra nulemti įsisenėjusio konflikto ir ginčo dėl bendravimo tvarkos su dukra. Be to, teismas, vertindamas psichologės R. M. 2021 m. rugsėjo 30 d. išvadą, nevertino I. P. patiriamų emocinių išgyvenimų bei vaiko lojalumo konflikto kilimo priežasčių.

3.3. Pasak Institucijos atstovo, iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. B., suvokdama savo pareigą užtikrinti dukters I. P. ir skyriumi gyvenančio tėvo S. P. bendravimą, elgdamasi neatsakingai 2021 m. liepos 3 d. neužtikrino dukters ir tėvo S. P. bendravimo ryšio priemonėmis, todėl jos veikoje yra ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prašomų priteisti atstovavimo išlaidų, nepagrįstai nurodė, jog byloje buvo pateiktas išsamus skundas, K. B. atstovė aktyviai dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, ir nepagrįstai priteisė iš Skyriaus 800 Eur atstovavimo išlaidų. Apelianto teigimu, Institucijoje 2022 m. sausio 3 d. nagrinėjant K. B. bylą jos atstovė R. Lankutienė buvo pasyvi, nereiškė jokių prašymų, jos atstovavimas buvo formalus.

4. Atsiliepimu į Institucijos atstovo apeliacinį skundą K. B. atstovė advokatė R. Lankutienė prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą ir priteisti K. B. iš apelianto pastarosios patirtas išlaidas teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į skundą apmokėti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad byloje buvo nagrinėjamas ne visas I. B. tėvų gyvenimas, o skundas dėl konkretaus įvykio ir nutarimo, kuriame nurodyta viena konkreti veika, ji nekvalifikuojama kaip tęstinė, ir pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus bylos įrodymus pagal skundžiamo nutarimo ribas. Skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai susiaurino byloje esančių įrodymų vertinimo apimtį, yra nepagrįstas.

4.2. K. B. atstovė atkreipia dėmesį, kad nors vykdant atvejo vadybą buvo rengiami planai, tačiau S. P. jų nepasirašydavo ir jokios paslaugos šeimai nebebuvo teikiamos dėl to, kad jų nepriėmė būtent S. P.. K. B. persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną, jame veikiantis Vaiko teisių apsaugos skyrius nedelsdamas nutraukė atvejo vadybą, kaip vykdytą be jokio pateisinamo pagrindo nepagrįstai ilgai, taip pat radus daug pažeidimų.

4.3. Atsiliepime pažymima, kad Institucijos nutarime nenurodyta, kaip konkrečiai pasireiškė I. B. padaryta žala dėl veikos, kurios padarymu kaltinama K. B., kaip konkrečiai pasireiškė žala nepilnametei būtent dėl to, kad jos mama pavėlavo pusvalandį atsiliepti telefonu pokalbiui su nepilnametės tėvu S. P., teismo posėdyje nenurodė ir jos atstovė pagal įstatymą G. E.. Kartu nurodoma, kad nors 2021 m. liepos 3 d. galiojo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka – S. P. turėjo teisę bendrauti su dukra 2021 m. liepos 3 d. 13 val., kai šalys tarpusavyje buvo suderinusios šį laiką, tačiau K. B., atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, nedelsiant informavo apie tai S. P. ir teismo nutartimi nustatytos laikinosios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos nepažeidė, kaip yra teigiama Institucijos 2022 m. sausio 3 d. nutarime.

4.5. Dėl bylinėjimo išlaidų K. B. atstovė nurodo, kad visi būtinieji su K. B. sutarti veiksmai buvo atlikti ir už juos pastaroji sumokėjo, o apelianto nuomonė, kad 2022 m. sausio 3 d. Institucijoje nagrinėjant K. B. administracinio nusižengimo bylą pastarosios atstovė advokatė R. Lankutienė buvo pasyvi, neturi jokios įtakos bendram bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo pripažinti, kad K. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą, bei netenkinti K. B. prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

6.1. Pažymima, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

6.2. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos A. T. nutartys atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-10-693/2018).

6.3. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

6.4. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. VTAPĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad vaiko teisė į sveikatą įgyvendinama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti.

7. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad K. B. veika, susijusi su 2021 m. liepos 3 d. 13.00 val. neįvykusiu vaiko telefoniniu pokalbiu su tėvu, neturi ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių ir pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nutraukė.

7. 1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir daryti priešingas išvadas, t. y. pritarti apelianto nuomonei, kad K. B. veiksmuose yra ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, nėra pagrindo.

8. Minėta, kad Institucijos 2022 m. sausio 3 d. nutarimu K. B. administracinė nuobauda pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį buvo paskirta už tai, kad ji motinos valdžią panaudojo priešingai mažametės dukters I. P., interesams, nes, pažeisdama Telšių apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą bendravimo tvarką, 2021 m. liepos 3 d. 13 val. nesudarė I. P. galimybės bendrauti su tėvu S. P..

9. Iš administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. birželio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–12) matyti, kad šia nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir nustatyta laikina S. P. ir nepilnamečio vaiko I. P. bendravimo tvarka, pagal kurią, be kita ko, S. P. gali du kartus per savaitę bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimo laiką iš anksto suderinęs su ieškove K. B., o atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, susijusioms su bendravimo tvarkos sąlygomis, šalys privalo nedelsiant viena kitą apie tai informuoti. Bylos duomenimis, 2021 m. liepos 1 d. K. B. ir S. P., dalyvaujant Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui A. K., buvo suderinę dėl tėvo ir dukters bendravimo telefonu 2021 m. liepos 3 d. 13 val. S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis sutartu laiku keletą kartų skambino I. P. ir K. B. telefonų numeriais, tačiau jos neatsiliepė. Šį jo teiginį patvirtina byloje esančios S. P. pateiktos jo mobiliojo ryšio telefono ekrano fotonuotraukos (administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 195, 196, 197, 198 lapai). Tačiau šie duomenys taip pat patvirtina ir K. B. apylinkės teisme 2022 m. kovo 23 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad nei ji, nei dukra, S. P. skambinant jų telefonų numeriais neatsiliepė todėl, kad po vakare vykusios šventės buvo pavargusios ir ilgai miegojo, po to pusryčiavo ir nebuvo įjungusios telefonų, kuriuos vakarais išjungia, garso. Būtent dėl to jos negirdėjo telefonų skambučių ir pavėlavo atsiliepti sutartu laiku. Iš K. B. rašytų žinučių S. P. matyti, kad ji, pastebėjusi, jog neatsiliepė į telefoninius skambučius, praėjus 30 min. po praleisto skambučio, S. P. informavo, kad ji ir dukra neatsiliepė todėl, jog labai vėlai atsikėlė, po to valgė ir neapsižiūrėjo, kad jau 13 val., be to, nebuvo įsijungusios telefonų garso. 13.37 val. rašyta žinute K. B. geranoriškai pasiūlė S. P. kitą kartą likus pusei valandos iki telefoninių skambučių dar pasitikslinti, argumentuodama tuo, kad derinti veiklą ir sekti laikrodį yra sunku. Tai patvirtina, jog K. B., nepažeidė pirmiau minėtos Telšių apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi nustatytos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, nes, pastebėjusi praleistus skambučius, nedelsdama bandė susisiekti su S. P., tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pastarasis tą pačią dieną nei su I. P., nei su K. B. nebesusisiekė. Apylinkės teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. gegužės 10 d., S. P. paaiškino, kad jis 2021 m. liepos 3 d. buvo išvykęs į giminaičio gimtadienį, telefoną buvo palikęs namuose, todėl K. B. žinutę perskaitė tik grįžęs. Nurodė, kad šiuo metu problemų dėl bendravimo su vaiku nekyla, K. B. bendrauti su dukra jam netrukdo.

10. Esant visumai nurodytų aplinkybių pritariama skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismo nutarime padarytai išvadai, kad K. B. 2021 m. liepos 3 d. 13 val. nesudarė dukrai I. P. galimybės bendrauti su tėvu S. P. atsitiktinai, dėl nenumatytų aplinkybių, tai buvo atsitiktinio pobūdžio įvykis, kai per neapsižiūrėjimą nebuvo laiku įjungtas mobiliojo ryšio telefonas. Kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo nutarime, bylos duomenimis, telefono neįjungimas prieš suderintą skambučio laiką buvo vienkartinis įvykis. Šią išvadą paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl sutikti su Institucijos atstovo skundo argumentais, kad K. B. veiksmai 2021 m. liepos 3 d. nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad teismas nepagrįstai susiaurino byloje esančių įrodymų vertinimo apimtį, nėra pagrindo. Iš skundžiamo sprendimo akivaizdu, kad jis priimtas įvertinus visus duomenis, reikšmingus sprendžiant K. B. kaltės klausimą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertinus ir teismo psichologės R. M. 2021 m. rugsėjo 30 d. išvadą dėl vaiko nuomonės (b. l. 37–38). Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad K. B. 2022 m. sausio 3 d. nutarimu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį buvo nubausta už tai, kad ji tik vieną kartą, t. y. 2021 m. liepos 3 d. 13 val., nesudarė I. P. galimybės bendrauti su tėvu S. P. telefonu, jos veika kaip tęstinė nebuvo kvalifikuota. Išvados, kad K. B. veiksmai 2021 m. liepos 3 d. buvo atsitiktinio pobūdžio, nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2021 m. liepos 13 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gauta pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus dėl tarp K. B. ir S. P. kylančių nesutarimų užtikrinant mažametės I. P. bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu, iki 2021 m. birželio 11 d. įvyko 5 atvejo nagrinėjimo posėdžiai, kuriuose buvo bandoma išspręsti K. B. ir S. P. nesutarimus užtikrinant tėvo ir dukters bendravimą. Kaip teisingai pažymėta K. B. atstovės atsiliepime į apeliacinį skundą, šioje administracinio nusižengimo byloje buvo nagrinėjamas ne visas I. B. tėvų gyvenimas ir jų tarpusavio santykiai, o tik vienas konkretus įvykis, viena situacija, susidariusi 2021 m. liepos 3 d. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame nutarime yra prieštaravimų, nes teismas, konstatuodamas, jog K. B. veiksmai nėra sistemingi neužtikrinus dukters ir tėvo bendravimo, kartu pažymėjo, kad tėvo ir dukros bendravimo problemos yra nulemtos abiejų mažametės tėvų tarpusavio santykių bei laikysenos dėl įsisenėjusio konflikto ir ginčo dėl bendravimo tvarkos su dukra. Kaip jau pirmiau konstatuota, teismo išvada, kad K. B. veiksmai 2021 m. liepos 3 d. buvo atsitiktinio pobūdžio yra pagrįsta visuma byloje surinktų duomenų ir yra teisinga. K. B. kaltės padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nepatvirtina ir tai, kad tarp K. B. ir S. P. susiklostę konfliktiški santykiai buvo sprendžiami teismuose, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl I. P. gyvenamosios vietos ir bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu nustatymo, be to, K. B. šeimai kurį laiką buvo taikoma atvejo vadyba.

11. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo teisena K. B. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nes jos veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo požymių dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesais. Duomenų, kad dėl to, jog K. B. laiku neatsiliepė į S. P. skambutį, mažametei I. P. buvo padaryta žala, byloje nėra, be to, kaip teisingai akcentuota skundžiamame nutarime, po 2021 m. liepos 3 d. neįvykusio telefoninio pokalbio pats S. P. elgėsi pasyviai, su dukra nebandė susisiekti kelis mėnesius.

12. Minėta, kad apeliaciniame skunde Institucijos atstovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus 800 Eur atstovavimo išlaidų, nes Institucijoje 2022 m. sausio 3 d. nagrinėjant K. B. bylą jos atstovė R. Lankutienė buvo pasyvi, nereiškė jokių prašymų, jos atstovavimas buvo formalus. Sutikti su šiais skundo argumentais taip pat nėra pagrindo.

12.1. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Nors BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, nėra nustatyta, kaip asmeniui apmokamos turėtos išlaidos advokato paslaugoms, kai šis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra išteisinamas, pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką (nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021), remiantis Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“, kuriuo pripažinta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat nustatyta, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, o įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant konkrečioje byloje pareiškėjo patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą pagal ANK 666 straipsnį, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos A. T. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-1073/2021).

12.2. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl K. B. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, atsižvelgė į tai, kad pastarosios atstovės pateiktas skundas dėl Institucijos nutarimo yra išsamus, ji aktyviai dalyvavo apylinkės teismo posėdžiuose. Iš byloje esančio bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo matyti, kad šias išlaidas sudaro susipažinimas su bylos duomenimis, konsultavimas, atstovavimas bylą nagrinėjant Vaiko teisių apsaugos skyriuje, skundo dėl 2022 m. sausio 3 d. nutarimo parengimas, dalyvavimas apylinkės teismo posėdžiuose (b. l. 27, 28; administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 14 lapas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad nagrinėjamu atveju administracinė teisena K. B. atžvilgiu nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo požymių, vadovavosi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visumą paminėtų aplinkybių, pagrįstai priteisė K. B. jos turėtas 800 Eur išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Priimti priešingą sprendimą, t. y. šių išlaidų nepriteisti, atsižvelgiant į tai, kad, subjektyviu apelianto vertinimu, Institucijoje 2022 m. sausio 3 d. nagrinėjant K. B. bylą jos atstovė R. Lankutienė buvo pasyvi, jos atstovavimas buvo formalus, nėra jokio pagrindo. Neabejotina, kad tuo atveju, jeigu šios advokatės atstovimas K. B. būtų netenkinęs, ji būtų advokatės paslaugų atsisakiusi, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, advokatė R. Lankutienė atstovavo K. B. interesus ir pirmosios instancijos teisme.

12.3. Kaip minėta, atsiliepime į apeliacinį skundą K. B. atstovė advokatė R. Lankutienė, be kita ko, prašė priteisti K. B. iš apelianto pastarosios patirtas išlaidas teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti. Pažymėtina, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame rašytiniame procese formų. Dėl to šio asmens turėtos išlaidos surašant atsiliepimą turi būti apmokėtos. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą sunkinančiais pagrindais padavė tik Institucijos atstovas, todėl K. B. buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą, taip pat į tai, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, atsiliepimas yra išsamus, jame pasisakyta dėl visų esminių skundo argumentų, jo apimtis yra 7 lapai, K. B. patirtas 500 Eur išlaidas patvirtina sąskaita už teisines paslaugas ir 2022 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymas, jos atstovės prašymas tenkinamas ir priteisiama K. B. iš valstybės 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti K. B. iš valstybės 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.