Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2017 m. spalio 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir D. B. skundas netenkintas, pakeitimo ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties, kuria ištaisyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartyje padaryta klaida, jos rezoliucinėje dalyje nurodant, kad 500 eurų išlaidos, susidariusios už advokatės S. P. dalyvavimą procese, atstovaujant O. B., pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš D. B. O. B. naudai, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2017 m. spalio 19 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal D. B. pareiškimą O. B. atžvilgiu, nenustačius jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnyje, sudėties požymių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei ANK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato tokios proceso šalies padėties kaip „suinteresuotas asmuo“, dėl to nei viename iš minėtų įstatymų nėra numatyta tokių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybė. O. B. nebuvo nei kaltinamoji, nei nukentėjusioji, kurios savarankiški interesai būtų buvę pažeisti vien skundo padavimu, todėl jos patirtos išlaidos negalėjo būti laikomos pagrįstomis ir priežastiniu ryšiu susijusiomis skundo padavimu. O. B. atstovavimas byloje buvo jos asmeninis pasirinkimas, dėl to pareiga prisiimti patirtų išlaidų atlyginimą kilo jai asmeniškai. Priteisus O. B. jos patirtas išlaidas, buvo nepagrįstai pažeisti teisėti D. B. interesai. Į teismą jis kreipėsi vadovaudamasis įstatymo suteikta teise, manydamas, jog institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas byloje nebuvo kaltinamuoju ar administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, teismo nutartis priimta nei jo, nei O. B., o institucijos naudai. Be to, teismas, vertindamas prašomos priteisti sumos dydį tik formaliai nurodė, kad išlaidos pagal bylos apimtį, proceso intensyvumą laike laikomos pagrįstomis. BPK 106 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pripažinto kaltu asmens atvejis, kuris šioje byloje nespręstinas. Kadangi apeliantas nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o O. B. nėra nukentėjusioji, BPK nuostatos negalėjo būti taikomos. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl nepakankamo aplinkybių ištyrimo ir galutinių išvadų ydingumo, O. B. kaltės klausimas buvo tik šalutinis.

Motyvuojamoji dalis

D. B. apeliacinis skundas atmestinas.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmajame policijos komisariate buvo gautas D. B. pareiškimas, kuriuo jis prašė patraukti administracinėn atsakomybėn buvusią sutuoktinę O. B. dėl teismo sprendimo nevykdymo, trukdymo bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir motinos pareigų vykdymo priešingai vaiko interesams. ANK 577 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu laikomas asmuo, kuris įtariamas administracinio nusižengimo padarymu ir kuriam administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas surašė ar turi surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Tokiu būdu, O. B. atitiko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požymius, nes ji buvo įtariama administracinio nusižengimo padarymu, tačiau pareiškimo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, požymių, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2017 m. spalio 19 d. nutarimu jai atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė pirmosios instancijos teismui ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi jis yra paliktas galioti. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas ne O. B., o institucijos naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismui palikus galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2017 m. spalio 19 d. nutarimą, O. B. nebuvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena. Pirmosios instancijos teismui pripažinus šį sprendimą neteisėtu, pastaroji būtų traukiama administracinėn atsakomybėn. Nors vien D. B. skundo Vilniaus miesto apylinkės teismui padavimo faktas O. B. teisėtų interesų nepažeidė, tačiau ji turėjo teisę gintis, nes jai grėsė administracinė atsakomybė (D. B. skundu pirmosios instancijos teismui prašė paskirti O. B. administracinę nuobaudą pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, 73 straipsnio 1 dalį). ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagal analogiją vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas pagrįstai priteisė O. B. turėtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš asmens, pagal kurio pareiškimą vyko procesas – D. B..

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad O. B., įgyvendindama savo teisę į gynybą, tiek tyrėjai, tiek pirmosios instancijos teismui teikė patikslinimus, įvairius dokumentus ir jų vertimą į lietuvių kalbą, pirmosios instancijos teisme administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl O. B. ir jos atstovė advokatė S. P. dalyvavo teismo posėdžiuose, davė paaiškinimus žodžiu. Administracinio nusižengimo bylos procesas nuo D. B. pareiškimo padavimo dienos iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos truko daugiau nei pusę metų, administracinio nusižengimo tyrimo bylą sudaro du tomai (virš 200 lapų). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes (bylos apimtį ir proceso intensyvumą), apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 500 Eur dydžio proceso išlaidas už O. B. atstovavimą, patarimą jai, dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas. Kadangi, bylos duomenimis, D. B. dirba, gauna darbinių pajamų, apie jo sunkią turtinę padėtį duomenų nėra, teismas nemato pagrindo šių išlaidų dydį mažinti.

Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartys yra paliekamos nepakeistos, o D. B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.