- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- AN2-28-361/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00127-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Gintautas Daugėla, Romanas Lupeika
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 18.1Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.10.11pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. M. atstovo advokato Gintauto Daugėlos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatą 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimu kreipėsi V. M. ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį. Pareiškimą grindė tuo, jog 2020 m. liepos 28 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) , Plungės m., kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir dviejų nepažįstamų vaikinų, vaikinas su akiniais bandė galva suduoti smūgį V. M., jam smūgio išvengus, nepažįstamas vaikinas su akiniais sudavė antrą smūgį mėlynos spalvos sunkiu ir dideliu dangčiu užsukamu vandens buteliu į dešinę akį, dėl ko jis, V. M., kreipėsi į Plungės rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių. Į įvykio vietą atvykęs nepažįstamo vaikinuko tėtis A. L. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, elgėsi įžūliai, grasino susidorojimu, keikėsi, tyčiojosi, teisino savo nepilnamečio sūnaus netinkamus veiksmus.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir nutarė spręsti klausimą dėl A. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas).
3. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos A. L., nes jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Žemesnės instancijos teismas
4. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2021 m. liepos 2 d. nutartimi tenkino V. M. skundą ir policijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimą panaikino ir byla grąžino policijos įstaigai papildomam tyrimui atlikti.
5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja R. N. 2021 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos prieš A. L., nes jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Žemesnės instancijos teismas
6. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. M. atstovo advokato G. Daugėlos skundo ir paliko nepakeistą policijos 2021 m. liepos 29 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Teismas motyvavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų be jokių abejonių patvirtinti A. L. kaltę dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Visos abejonės bei neaiškumai aiškintini pastarojo naudai.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjo V. M. atstovas advokatas G. Daugėla apeliaciniu skundu apygardos teismo prašo: panaikinti apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti policijos 2021 m. liepos 29 d. nutarimą; A. L. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį skirti nuobaudą.
7.1. Argumentuoja, jog teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir taip padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsajas, pažeidė ANK 569 straipsnio reikalavimus. Tai iš esmės lėmė neteisingas teismo išvadas, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. L. kaltę dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo padarymo.
7.2. Nurodo, kad tyrėja apskritai įrodymų nevertino, jų nerinko, savo išvadų nemotyvavo, o teismas nutartį priėmė subjektyviai, prieštaringai teisindamas A. L. veiksmus, neteisėtai atmesdamas įrodymus (arba jų netirdamas), patvirtinančius neteisėtą A. L. veiką. A. L. kaltė, padarius nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, įrodyta tiesiogiai konfliktą mačiusių ar jame dalyvavusių V. M., jo žmonos V. M., S. Č. ir M. G. parodymais. A. L. atvyko į įvykio vietą, nors ir neteisingai, bet informuotas apie tai, jog sumuštas posūnis. Sužinojęs tokią informaciją, A. L. kaip protingas ir apdairus žmogus turėjo nedelsiant kreiptis į policiją, o ne viešoje vietoje, pažeidžiančiais visuomenės rimtį bei tvarką veiksmais, aiškintis V. M. ir jo posūnio konflikto aplinkybes. A. L., būdamas agresyvus ir piktas, išvadino V. M. necenzūriniais žodžiais ir kitaip pažemino. M. G. parodė, jog patėvis šaukė ant V. M.. Paaiškina, kad tarp V. M. ir A. L. dėl A. L. įžūlaus elgesio kilo konfliktas. Šios aplinkybės neneigia ir pats A. L.. Tačiau A. L. neklausė V. M. ir jo žmonos paaiškinimų, pastabų, nekreipė dėmesio į vizualiai matomą V. M. sužalojimą. A. L. tęsė nusižengimą, įžeidinėjo jį nepadoriais žodžiais, veiksmais. Tačiau šiuo atveju, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių ir liudytojų V. M., S. Č. parodymų, A. L. elgėsi agresyviai, buvo akivaizdžiai nervingas, todėl nesirengė aiškintis tikrųjų įvykio aplinkybių, nekreipė dėmesio į V. M. rodomus sužalojimus, paaiškinimus, V. M. pastabas dėl nepilnamečio M. G. neleistino elgesio. A. L., net ir po V. M. pastabų, plūdosi, grasino susidoroti. Kaip matyti iš Makauskų ir S. Č. parodymų, tokį A. L. elgesį stebėjo ir girdėjo ne tik suaugę pilnamečiai asmenys, bet ir vaikai, tarp jų, M. G., kuris pasak Makauskų, stovėjo šalia A. L. ir buvo ypač patenkintas A. L. elgesiu. Todėl, priešingai, nei nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, šie faktai aiškiai patvirtina A. L. veiksmus ir kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
7.3. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino V. M., V. M., S. Č. parodymus. Tokio vertinimo teismas neparėmė išsamiu bylos aplinkybių tyrimu. Teismas turėjo pastebėti, kad A. L. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių, priešingai nei V. M. parodymai, nebuvo nuoseklūs. V. M., priešingai nei A. L., nuo pat pradžios nuosekliai teigė, kad buvo išplūstas agresyviai nusiteikusio A. L., išvadintas „pydaru“, apšauktas ir iškoneveiktas girdint vaikams ir pašaliniams asmenims. Taip pat nebuvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad, jeigu, kaip teigia A. L., jis tik siekė išsiaiškinti aplinkybes dėl vaiko (posūnio) skriaudimo, jis turėjo pirmiausia informuoti policiją, o jei jis teigė, kad vaikas sužalotas, tai pirmiausia iškviesti greitąją pagalbą ar vežti vaiką į gydymo įstaigą. Tačiau minėtus veiksmus jis atliko tik po to, kai V. M. nesiraminant A. L. ir plūstant bei įžeidinėjant V. M., pasakė, jog reikia kviesti policiją. Tik tada, tai išgirdęs A. L. iškvietė pareigūnus. Teisme liudytojas S. Č. prisiekė sakyti tik tiesą ir jis visiškai nėra susijęs nei su viena konflikto puse. Tačiau teismas be įtikinamų motyvų ir nepagrįstai liudytojo S. Č. parodymus atmetė. Aplinkybė, jog šį liudytoją įdėjęs laikraštyje skelbimą surado V. M., nereiškia, kad S. Č. parodymai yra nepatikimi. Nors policijos pareigūnai filmavo įvykį vietoje, bet vaizdo įrašo nepateikė. Teismas neatsižvelgė į tai, jog policija nepateikė jokių įrodymų, kad siekdami išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, jas užfiksuoti, ėmėsi veiksmų surasti, nustatyti asmenis galėjusius girdėti ar matyti A. L. ar jo posūnio veiksmus prieš V. M.. Todėl daro išvadą, kad S. Č. parodymai yra tikri ir sąžiningi bei objektyviai patvirtina V. M. ir V. M. parodymus. S. Č., kuris stebėjo situaciją iš šalies, patvirtino, kad vienas vyras šaukė garsiai, keikėsi, išgirdo žodžius „pakasiu“, sekė keiksmažodžių tirados, įvykį stebėjo vaikai, pats įvykis jam paliko blogą įspūdį. Netikėti šiuo liudininku nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Policijos pareigūnų neveikimas yra nepateisinamas. Policininkams įvykio vietoje užteko nepagrįstų vaiko pasakymų apie smurtą prieš jį, nors ne vaikas, ? V. M. buvo akivaizdžiai sužalotas. V. M. pareigūnai neteisėtai sulaikė bei patalpino į areštinę. Nors teismas nurodė nepasitikintis liudytojos V. M. parodymais, tačiau tokiai išvadai pagrįstų ir išsamesnių motyvų nesuformulavo. Nurodo, kad V. M. visą gyvenimą nepriekaištingai dirba (duomenys neskelbtini), o jos pozicija teisme buvo nuosekli ir pagrįsta kitais įrodymais.
7.4. V. M. kreipėsi pagalbos į ikiteisminio tyrimo institucijas, o tai patvirtina, jog jis įvykio metu nukentėjo. A. L. veiksmai prieštarauja ne tik ANK nustatytai elgesio tvarkai, bet ir paprastoms, nusistovėjusioms žmogiškoms tarpusavio elgesio ir pagarbos visuomenėje taisyklėms. V. M. veiksmai, sulaikant atsakomybei reikiamo amžiaus nepasiekusį nusikaltusi asmenį M. G., buvo pateisinami ir yra teisėti. Tuo metu A. L. elgesys viešoje vietoje – gatvėje, šauksmais išsakant necenzūrinius žodžius, turi būti įvertintas kaip administracinis nusižengimas. Niekam neleistina ir nederama niekinti ir įžeidinėti necenzūriniais žodžiais viešumoje, girdint mažamečiams vaikams, kitą žmogų. Teismas nepagrįstai nepriėmė daugelio apelianto prašomų prijungti dokumentų, iš jų ir apie tai, kad M. G. labai rimtai sužalojo V. M..
7.5. Teismas nepagrįstai priteisė A. L. iš V. M. 800 Eur atstovimo išlaidų atlyginimo, nes to ANK nenumato (ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punktas), o BPK 104 ar 105 straipsniai šiuo atveju neturi būti taikomi.
Atsiliepimas
8. Asmens, prieš kurį nepradėta administracinė teisena, A. L. atstovas advokatas Romanas Lupeika atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo priteisti patirtas išlaidas apeliacinėje teismo instancijoje A. L. naudai.
8.1. Nurodo, kad atliekant pakartotinį tyrimą, vyriausioji tyrėja R. N. tiek iš pareiškėjo, tiek iš jo atstovo negavo jokių prašymų atlikti vienokius ar kitokius tyrimo veiksmus. Tyrėja nusprendė apklausti tik A. L., kuris paneigė atlikęs kokius nors neleistinus veiksmus prieš V. M.. Bylą nagrinėjant teisme tyrėja paaiškino, kad prieš priimant 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimą, ji bendravo su policijos pareigūnais, kurie atvyko į įvykio vietą, vertino įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus ir sprendė, kad ne A. L. padarė teisės pažeidimą, o galimai nusikalstamą veiką padarė pats V. M.. Tik išnaudojus visas galimybes surinkti papildomus duomenis apie galimą A. L. administracinį nusižengimą, tyrėja priėmė nutarimą, kuriuo nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos.
8.2. A. L. manymu, teismas padarė teisingas išvadas, kad šio asmens parodymus reikia vertinti kritiškai. Aplinkybė, jog yra toks liudytojas, paaiškėjo tik teisme 2021 m. rugsėjo 16 d., kai buvo pateiktas šio asmens 2021 m. rugsėjo 2 d. pasirašytas „Liudijimas“, nors pareiškėjui ir jo atstovui apie šį asmenį jau buvo žinoma 2020 metais. Šis teisme apklaustas liudytojas „stengėsi“ atkartoti įvykio dieną egzistavusias aplinkybes. Tačiau, viena vertus, jo pateiktuose parodymuose išryškėjo itin didelių nesutapimų ir skirtumų su kitomis aplinkybėmis. Liudytojas negalėjo tiksliai įvardinti neva A. L. pasakytus teiginius V. M., o, kita vertus, šio asmens teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus objektyviai nebuvo galima patikrinti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. kaip ir kokiu būdu jis atsirado įvykio vietoje ir stebėjo patį įvykį. Nesunku buvo galima susidaryti įsitikinimą, kad liudytojas nei matė įvykį, nei jį stebėjo. Daugiau tikėtina, kad liudytojas yra susijęs su V. M.. Kitos liudytojos V. M. parodymus teismas taip pat pagrįstai vertino kritiškai ir jos parodymais vadovautis negalima, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Šios liudytojos parodymų, teismo vertinimu, negalima patvirtinti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. V. M. skundu siekia kitokio įvykio įvertinimo, kurį galėtų panaudoti nagrinėjant jo baudžiamąją bylą Nr. 1-424-363/2021.
8.3. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad A. L. teisės pažeidimą pagrindžia ir vaiko M. G. duoti parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, M. G. 2021 m. kovo 31 d. parodė, kad vyras (V. M.) prašė nekviesti policijos, buvo piktas. Kai A. atvažiavo, jis šaukė „jis nepilnametis, kaip tu drįsti taip daryti? ... Man atrodo, kad A. nesakė negražių žodžių“. Taigi A. L. posūnis labai aiškiai paneigė apelianto nurodomus žodžius, kuriuos neva A. L. išsakė V. M.. Nors apeliantas ir nesiremia, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir kitas vaikas G. E., kuris 2021 m. balandžio 19 d. apklausos metu nurodė, kad „Ką sakė M. tėtis pasakyti negaliu, nepamenu, pamenu tik, kad skambino į policiją. Kiek pamenu M. tėtis biški tai yra apie 2 minutes kalbėjosi po to paskambino į policija “.
8.4. Pareigūnų darytame vaizdo įrašė yra užfiksuota, kad A. L. elgėsi mandagiai, su pareigūnais bendravo maloniai, į užduotus klausimus atsakė kultūringai. Jokių netinkamų, vandališkų, nepagarbių veiksmų iš jo pusės nesimatė. Vaizdo įraše (20:54:54) yra girdima, jog A. L., kalbėdamas telefonu, vartojamų žodžių kontekste panaudojo vieną keiksmažodį „blet“, tačiau teigtina, jog šiuo keiksmažodžiu nėra siekiama pažeisti viešosios tvarkos. Priimdama 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimą, tyrėja V. S. vertino ir policijos pareigūnų apklausas, kurie parodė, kad, jog atvykus į įvykio vietą, nenustatyta jokių asmenų, kurie pažeistų viešąją tvarką, įvykyje buvę subjektai elgėsi mandagiai, jokių neadekvačių požymių, ar keiksmažodžių nebuvo girdėti. Pareigūnai taip pat nenustatė, jog kas iš aplinkinių būtų pasipiktinę viešosios tvarkos pažeidimu. Papildomai pareigūnų paklausus apie A. L. veiksmus įvykio vietoje, abu pareigūnai patvirtino, jog A. L. elgėsi mandagiai, bendravo maloniai, jokių viešosios tvarkos pažeidimo požymių jo veiksmuose nenustatyta. Priešingai nei teigia apeliantas, tai A. L. iškvietė policijos pareigūnus į įvykio vietą, nors V. M. prašė policijos pareigūnų nekviesi, siūlė susitarti. Atvykus policijos pareigūnams, A. L. su vaiku M. G. išvyko į gydymo įstaigą dėl medicininės pagalbos suteikimo.
8.5. Pagal naujai formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys, priimtos administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021), teismui konstatavus, jog asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą. Sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių išlaidų atlyginimo klausimus. Todėl nagrinėjamu atveju apelianto aiškinimai dėl išlaidų (ne)priteisimo yra atmestini.
9. Policija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos naikinti pagrindo nėra.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
11. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 1, 5 dalys). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Atsiliepimas
12. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio (įrodymai ir jų vertinimas) reikalavimų ir pagrįstai V. M. apskųstą vyriausiosios tyrėjos 2021 m. liepos 29 d. nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas žodinio bylos nagrinėjimo metu apklausė visus įvykio vietoje buvusius asmenis, tai yra suinteresuotą asmenį A. L., pareiškėją V. M., liudytojus V. M., S. Č., išklausė policijos atstovę R. N. ir atstovų advokatų pozicijas, ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadą, jog A. L. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių, grindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas netenkina apelianto interesų, neleidžia skundžiamą teismo nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą. Teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymių nebuvimo A. L. veiksmuose. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šių apylinkės teismo motyvų ir išvadų.
13. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
14. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.
15. Nors apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, jog A. L. kaltę dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo padarymo patvirtina, tiesiogiai jo konfliktą su V. M. mačiusių paties V. M., jo žmonos V. M., į laikraščio skelbimą atsiliepusio nešališko S. Č. ir nepilnamečio, A. L. posūnio, M. G. parodymai, tačiau tokia apelianto pozicija vertinama kaip nepagrįsta, subjektyvi. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės visiškai atitinka būtent ANK 591 straipsnio 1 punkte išdėstytą administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindą. Administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį, tačiau neturi visuomenei pavojingo pobūdžio.
16. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad A. L. neginčijo ir neginčija, kad tarp jo ir V. L. buvo trumpas 2-5 min., neintensyvus žodinis kontaktas, kai jis atvyko aiškintis, kaip pastarasis galbūt sužalojo jo posūnį M. G.. A. L. neigė ir neigia, kad vartojo viešoje vietoje keiksmažodžius. A. L. iškviesti telefonu, į įvykio vietą operatyviai atvykę, pareigūnai jokių pastabų dėl elgesio jam nereiškė ir jis iš ten išvyko su posūniu į gydymo įstaigą. V. M. pareiškime nurodė, jog buvo visai ne taip ir A. L. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, elgėsi įžūliai, grasino susidorojimu, keikėsi, tyčiojosi, teisino savo nepilnamečio vaiko netinkamus veiksmus. Tačiau suabejoti tokių V. M. teiginių ir duotų analogiškų parodymų teisme patikimumu yra pagrindas. Tokius V. M. parodymus patvirtino, objektyviai suinteresuota veikti palankiai jam, jo žmona V. M. bei praėjus po įvykio daugiau kaip mėnesiui, į V. M. skelbimą laikraštyje atsiliepusio, kaip mačiusio įvykį asmens, liudytojo S. Č. 2021 m. rugsėjo 2 d. surašytas „Liudijimas“. Beje, S. Č. apylinkės teisme parodė, jog šį liudijimą surašė paprašytas būtent V. M.. Galiausiai M. G. ir kartu su juo buvusio draugo G. E. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) parodymai nėra informatyvūs ir kartu su nurodytų liudytojų parodymais neleidžia A. L. veiksmuose įžvelgti nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėties. Be to, dėl šio 2020 m. liepos 28 d. tarp V. M. ir A. L. sugyventinės A. G. sūnaus M. G. įvykusio konflikto, prieš V. M. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir baudžiamoji byla yra perduota ir nagrinėjama Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose. Todėl kaip pagrįsta vertinama apylinkės teismo išvada, jog dėl jam pačiam iškeltos baudžiamosios bylos tiek V. M., tiek jo sutuoktinė V. M. turi motyvą, kad ir prieš A. L. būtų pradėtas teisminis procesas, todėl jų parodymai vertintini kritiškai.
17. Kompleksiškai įvertinęs aptartas aplinkybes, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad administracinio nusižengimo teisena policijos nepradėta pagrįstai. Policija pagrįstai vadovavosi ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatomis ir nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos pagal V. M. skundą. Apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Tenkinti pareiškėjo atstovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103–106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas kaip juridiškai nepagrįstą vertina apelianto teiginį, jog teismas nepagrįstai priteisė A. L. iš V. M. 800 Eur atstovimo išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo V. M. skundas apylinkės teisme buvo atmestas, todėl A. L. iš V. M. teisėtai ir pagrįstai priteista jo patirtų atstovavimo išlaidų suma.
19. Ši administracinio nusižengimo byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta pagal pareiškėjo V. M. atstovo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Asmens, kuriam nepradėta administracinė teisena, A. L. atstovas advokatas R. Lupeika prašo priteisti iš V. M. atstovavimo išlaidas. Iš pateikto 2021 m. gruodžio 13 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) ir detalizuotos atstovavimo išlaidų pažymos, matyti, kad A. L. advokatui R. Lupeikai sumokėjo 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir už teisinių konsultacijų teikimą.
20. Atsiliepimo į pareiškėjo atstovo apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš proceso dalyvio (A. L.) dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų. Taigi atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas A. L. nebuvo privalomas. Byla apygardos teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, A. L. atstovas advokatas R. Lupeika jo interesus atstovavo ir pirmosios instancijos teisme. Taigi, atstovui advokatui gerai buvo žinomos visos bylos aplinkybės. Byla nėra didelės apimties, apeliaciniame skunde keliami klausimai buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme ir byloje nepateikta naujų duomenų. Todėl apygardos teismas, remdamasis protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nėra pagrindo A. L. naudai dar priteisti prašomų atstovavimo išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo V. M. atstovo advokato Gintauto Daugėlos apeliacinio skundo netenkinti.
Netenkinti asmens, kuriam nepradėta administracinė teisena, A. L. atstovo advokato Romano Lupeikos prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.