- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-2007-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15654-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., I. D. P., AB Nordea Bank, R. B., B. Z. B., A. R. B., V. B., UAB „Vilniaus energija“, UAB „Bitė Lietuva“, VMI prie LR FM, AB TEO LT, AB „Energetikos skirstymo operatorius“, AB „Swedbank“, AB „DNB bankas“, UAB „Vilniaus vandenys“, VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „General Financing“, UAB „Senamiesčio ūkis“, AB „SEB bankas“, UAB „Gelvora“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame nurodė, jog 2016-04-04 gavo antstolio I. G. 2016-03-31 Patvarkymą Nr. S1-10928, kuriuo antstolis priėmė sprendimą paskelbti įkeisto buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines. Pareiškėjas nurodė, jog antstolis iki patvarkymo priėmimo jo neinformavo apie iš varžytinių parduodamo turto kainą, be to, kaip matyti, šiuo patvarkymu antstolis I. G. nutarė skubiai už buto kainą iš varžytinių parduoti ne tik butą, bet ir Vilniaus senamiesčio prestižinėje vietoje, t. y. priešais viešbutį „Stikliai“, esantį unikalų su aukštomis skliautinėmis lubomis rūsį, kuris yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir rūsio plotas yra 116,50 kv. m., be to, įėjimas į rūsį yra iš lauko, todėl rūsio patalpose gali būti įrengtos komercinės patalpos, be to, iki 2016-04-04 pareiškėjas nebuvo gavęs jokios informacijos iš antstolio I. G., t. y. kokiu galiojančiu turto įvertinimu vadovaujantis 2016-03-31 turtas buvo parduotas iš varžytinių, o informacija apie tai, jog iš varžytinių parduodamas turtas yra įvertintas UAB „Centro kubas“ ekspertizės aktu, pareiškėjui buvo pateikta tik pačiame Patvarkyme, kurį pareiškėjas gavo tik 2016-04-04 (imtinai). Pareiškėjas nurodė, kad antstolis I. G. grubiai pažeidė jo LR Konstitucines teises į rūsio nuosavybę bei jo turtines teises ir tokiu būdu daro nepataisomą esminę žalą, kadangi Ekspertizės aktu buvo nustatyta tik buto kaina, o rūsys nėra įkainotas, todėl į varžytinių pradinę kainą 118 628 Eur sumą rūsio vertė nėra įtraukta, be to, niekada nebuvo atlikta rūsio ekspertizė ir nebuvo atliktas buto perkainavimas, atsižvelgiant į rūsio įkainavimą, todėl Patvarkyme nepagrįstai yra nurodoma, jog vykdymo procese turto vertintojai UAB „Centro kubas“ nustatė, kad minėto įkeisto buto su rūsiu vertė yra 148285,45 Eur suma, kadangi UAB „Centro kubas“ 2013-05-24 atliko tik buto ekspertizę, tačiau nei rūsio įkainojimo nei rūsio ekspertizės neatliko, be to, UAB „Centro kubas“ ekspertizės aktas, kuriuo atliktas tik buto įkainojimas, yra atliktas 2013-05-24, o ne varžytinių dienai, todėl ekspertizės aktas nebegalioja jau net tris metus ir antstolis Patvarkymą priėmė vadovaudamasis nebegaliojančiu ekspertizės aktu, be to, tą aplinkybę, jog UAB „Centro kubas“ ekspertizės aktas yra atliktas 2013-05-24 dienai pareiškėjas sužinojo tik 2016-04-22 (imtinai). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad antstolis I. G. nevykdo pateikto pareiškėjo prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, be to, pareiškėjas dėl tokių veiksmų nepagrįstai prarado teisę pasiūlyti pirkėją, todėl antstolis I. G. tokiais savo veiksmais pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 p. nuostatas bei kitas įstatymų nuostatas ir toks Patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas nurodė, jog Patvarkymas yra priimtas vadovaujantis 2013-05-24 nustatytu tik buto ekspertizės aktu, kuriuo nebuvo nustatyta rūsio vertė, ir tai akivaizdžiai patvirtina ekspertizės akto 20 puslapyje esanti vertinamo turto lentelė, kurioje nurodyta, kad vertinamas turtas yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 77,18 kv. m. vertė yra 512 089 Lt suma, be to, šiame akte yra nepateikti jokie duomenys apie rūsį, be to, taip pat yra nepateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas su rūsio duomenimis, be to, šis butas su rūsiu yra parduodamas už tris kartus mažesnę kainą, negu hipotekos lakšte nustatyta buto su rūsiu kaina, todėl pareiškėjas privalės nuo šių kainų skirtumo dar mokėti 16 proc. netesybų, kurios per metus sudaro 24 462 Eur sumą iki visiško atsiskaitymo, t. y. dėl tokių veiksmų pareiškėjas liks skolingas kreditoriui daugiau nei pusę kredito, todėl kreditorius kasmet pelnysis iš atsakovo po 24462 Eur sumą. Pareiškėjas nurodė, jog ginčo Patvarkymas nėra įteiktas buto bendrasavininkei D. P., be to, antstolis I. G. išieškotojui nesiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pareiškėjas prašė teismo pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus nuo 2016-03-31, parduodant butą ir rūsį iš varžytinių bei panaikinti 2016-03-31 patvarkymą Nr. S1-10928.
Antstolis su pareiškėjo skundu nesutiko ir patvarkyme nurodė, kad išieškojimas iš įkeisto turto yra vykdomas jau nuo 2011 metų gruodžio mėnesio, be to, 2013 metais UAB „Centro kubas“ atlikus buto su rūsiu vertinimą, pirmosios varžytinės buvo skelbiamos 2013 metų kovo mėnesį, 2015 metų kovo mėnesį, 2015 metų rugpjūčio mėnesį bei 2016 metų kovo mėnesį, tačiau varžytinės buvo atšauktos. Antstolis taip pat nurodė, jog pasibaigus teisminiams ginčams 2016-03-31 Patvarkymu Nr. S1-10928 turto realizavimo veiksmai buvo atnaujinti ir paskelbtos įkeisto turto varžytinės įstatymų nuostatų nustatyta tvarka, tačiau 2016-04-22 antstolių kontoroje buvo gautas pareiškėjo prašymas skirti papildomą pakartotinę ekspertizę parduodamo turto vertei nustatyti bei nurodė, kad įkeistas yra butas su rūsiu, o ekspertizės akte yra nurodyta tik buto vertė be rūsio įkainojimo bei prašė atleisti jį nuo mokėjimo už ekspertizės atlikimą, be to, 2016-04-25 antstolių kontoroje taip pat buvo gautas A. P. 2016-04-17 skundas dėl 2016-03-31 Patvarkymo Nr. S1-10928, todėl yra akivaizdu, jog pareiškėjas tokiais savo veiksmais siekia tik vilkinti procesą ir nesąžiningai naudojasi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir tam tikrais savo veiksmais iš esmės pažeidžia išieškotojo teises. Antstolis taip pat nurodė, jog apie nustatytą įkeisto turto kainą skolininkas A. P. buvo informuotas 2013-05-31 Patvarkymu Nr. 508201305313651/11-1, be to, dėl vykdymo procese nustatytos parduodamo turto vertės jau pasisakė teismai ir nutartys yra įsiteisėjusios, be to, atnaujinus turto realizavimo veiksmus, taip pat buvo nutarta paskelbti ir įkeisto turto varžytines ir apie jų paskelbimą informuoti proceso šalis bei suinteresuotus asmenis. Nurodė, kad 2012-02-08 patvarkyme ekspertui buvo pavesta nustatyti įkeisto buto su rūsiu vertę bei ekspertizės akte yra nurodyta, jog vertinamas turtas yra 77.18 kv. m. bendro ploto trijų kambarių butas su rūsiu, be to, ekspertizės aktas yra nenuginčytas, išsamus bei atitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, be to, pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog šiandienai įkeisto turto vertė yra kitokia, negu jau yra nustatyta specialistų, be to, kad ginčo buto būklė yra bloga ir jam yra reikalingas remontas, įrodo fotonuotraukos, be to, pareiškėjas žino tą aplinkybę, kad jam nepriklauso 116,50 kv. m. namo rūsys, t. y. kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, ir tai patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti teismo nuožiūra pagal byloje esančius rašytinius įrodymus.
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė teismo procesinį sprendimą (nutartį) priimti savo nuožiūra pagal teismo ištirtas faktines aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. P. skundo dėl antstolio I. G. veiksmų. Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pateikęs prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ar būtų pasiūlęs savo pirkėją. Pažymėjo, jog nei vykdomojoje byloje, nei civilinėje byloje duomenų apie tai, kad nuo 2013 metų iki šiol buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būklė buvo pagerinta, pareiškėjas nepateikė. Ištyręs vykdomojoje byloje bei civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes iš visų civilinėje ir vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, jog antstolis I. G., vykdydamas išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-04-18 nutartį Nr. 891V/2010 dėl 1026 993,86 Lt ir 16 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius naudai ir priimdamas 2016-03-31 Patvarkymą Nr. S1-10928 jokių LR CPK nuostatų, reglamentuojančių vykdymo proceso eigą, šiuo atveju nepažeidė. Teismas taip pat padarė išvadą, jog A. P. šiuo atveju nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad šiai dienai įkeisto turto vertė yra kitokia, negu yra nustatyta ekspertų, be to, pareiškėjas jokių duomenų, jog nuo 2013 metų iki šiol įkeisto turto būklė buvo pagerinta taip pat nepateikė, be to, byloje yra nustatyta aplinkybė, kad ekspertai nurodė, jog esminių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje neįvyko, t. y. vykdomojoje byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių dėl įkainoto ir areštuoto turto vertės padidėjimo ar sumažėjimo, be to, iš foto medžiagos turinio matyti, jog įkeisto turto būklė yra patenkinama ir jam yra reikalingas remontas. Ekspertizės aktas šiai dienai yra nenuginčytas ir galiojantis, o dėl turto vertės iš esmės jau yra pasisakę teismai, kurių nutartys jau yra įsiteisėjusios.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-25 nutartį ir perduoti skundą dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė šiuos atskirojo skundo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Skundas atmestas nepagrįstai, nes teismas neišnagrinėjo šios bylos iš esmės, neištyrė byloje esančių bylai esminės reikšmės turinčių įrodymų ir netinkamai atliko įrodymų vertinimą, nepagrįstai rėmėsi kitų teismų procesiniais sprendimais, priimtais iš esmės dėl kito dalyko ir kitu pagrindu. Teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kad 2013 m. buvo įvertintas tik butas, o iki šiol nėra įvertintas iš varžytynių parduodamas rūsys;Nutartis priimta byloje nesant iš viso jokių įrodymų apie šiuo metu galiojančią iš varžytynių parduodamo turto vertę, todėl nutartis naikintina. Ekspertizę atlikusio turto vertintojo 2015 m. kovo mėnesio bei 2016 m. kovo mėnesio pateiktų nuomonių byloje nėra ir niekad nebuvo pateikta. Šiai bylai jokios teisinės reikšmės neturi aplinkybė, ar šiai dienai įkeisto turto vertė yra kitokia, negu yra nustatyta ekspertų, ar įkeisto turto būklė yra patenkinama, ar jam reikalingas remontas;Nutartis priimta nepagrįstai remiantis kitose bylose priimtais procesiniais sprendimais (nutartimis), neturinčiais jokios prejudicinės galios šiai bylai;Nutartis priimta nepagrįstai įvertinus tik atsakovo (antstolio) atsiliepimo argumentus ir visiškai nevertinus pareiškėjo į bylą pateiktų antstolio patvarkymų, su kurio argumentais pareiškėjas nesutinka. Teismas nepagrįstai nesiėmė jokių procesinių veiksmų dėl pareiškėjo rašytinių atsikirtimų vertinimo ir jų nevertino. Nepagrįstai nepasisakyta dėl antstolio sprendimo netenkinti pareiškėjo prašymo skirti papildomą ekspertizę rūsio vertei nustatyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad skolininkas klaidingai nurodė, kad parduodamas ne tik įkeistas butas, bet ir su aukštomis lubomis rūsys. Skolininkas rūsio patalpų, kaip atskiro nekilnojamojo objekto, adresu (duomenys neskelbtini), neturi, bei nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad ekspertizės aktas yra nenuginčytas ir galiojantis.
Antstolis I. G. pateikė atsiliepimą į apelianto skundą, kuriuo prašė jo netenkinti. Pažymėjo, kad teismas išsamiai motyvavo savo nutartį, tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei įvertino antstolio veiksmų teisėtumą. Dėl vykdymo procese eksperto nustatytos turto vertės pasisakė teismai. Apeliantas jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindžia, kad rūsys turi atskirą vertę. Apeliantas neapmokėjo sumos, būtinos ekspertizės kaštams apmokėti, kas rodo, kad apeliantas savo skundais ir prašymais tik siekia vilkinti išieškojimo iš įkeisto turto procesą.
Suinteresuotas asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė atsiliepimą į apelianto skundą, kuriuo prašė skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad antstolis veikė atsižvelgdamas į proceso įstatymą ir vykdymo proceso eigą. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad jam nuosavybės teise priklauso rūsys, kadangi minimas rūsys priklauso viso namo bendrasavininkams, todėl šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo atskirai nustatinėti rūsio dalies kainos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. P. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-04-18 nutartį Nr. 891V/2010 dėl 1026 993,86 Lt skolos ir 16 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą - butą su rūsiu, unikalus Nr. 1094-0078-1018:0001, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. P. bei I. D. P. (vykd. b. t. I, b. l. 4). Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2012-02-08 patvarkymu buvo paskirta areštuoto įkeisto nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė ir šią ekspertizę buvo pavesta atlikti UAB „Centro kubas Nekilnojamasis turtas“ (vykd. b. t. I, b. l. 26). 2013-05-31 patvarkymu antstolis informavo pareiškėją ir įkeisto turto bendrasavininkę I. D. P. bei išieškotoją Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių apie nustatytą vertinamo buto su rūsiu, esančio adresu Gaono g. 10-1, Vilniuje, rinkos vertę - 512 000,00 Lt / 148 285,45 EUR sumai bei išaiškino, kad vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos gali pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl pateiktos ekspertizės išvados, taip pat informavo, jog pareiškėjas turi teisę iki varžytynių pradžios pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją už turto įvertinimo sumą arba didesnę sumą (vykd. b. I t., b. l. 151). Vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pateikęs prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ar būtų pasiūlęs savo pirkėją, nėra (vyd. b. t. I – t. VI) (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pirmosios varžytinės buvo skelbiamos 2013-06-05, 2015-03-18, 2015-08-10 bei 2016-03-31, tačiau šios varžytinės buvo atšauktos, kadangi pareiškėjo iniciatyva vykdymo procese teismas sustabdė turto realizavimo veiksmus (vykd. b. t. I b. l. 167-170; t. III b. l. 105-115G; t. IV b. l. 105-107; t. V. b. l. 153-159). Antstoliui atnaujinus turto realizavimo veiksmus, apie nustatytą įkeisto turto kainą pareiškėjas buvo informuotas 2013-05-31 patvarkymu (vykd. b. t. V, b. l. 151, 154). 2016-03-31 patvarkymu antstoliui atnaujinus turto realizavimo veiksmus buvo nutarta paskelbti įkeisto turto varžytines ir apie jų paskelbimą informuoti proceso šalis (vykd. b. t. V, b. l. 153-154, 157). Atnaujinus turto realizavimo veiksmus, antstolis I. G., atsižvelgdamas į ekspertizę atlikusio turto vertintojo 2015 metų kovo mėnesio bei 2016 metų kovo mėnesio pateiktas nuomones, nutarė, kad šiuo atveju nėra tikslinga perkainoti įkeistą turtą (vykd. b. t. III, b. l. 104,120 ; t. V, b. l. 141).
Skolininkas A. P. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus nuo 2016-03-31, parduodant butą ir rūsį iš varžytinių bei panaikinti 2016-03-31 patvarkymą Nr. S1-10928.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. P. skundo dėl antstolio I. G. veiksmų. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pateikęs prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ar būtų pasiūlęs savo pirkėją, be to, pareiškėjas A. P. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad šiai dienai įkeisto turto vertė yra kitokia, negu yra nustatyta ekspertų. Nurodė, kad ekspertizės aktas šiai dienai yra nenuginčytas ir galiojantis, o dėl turto vertės iš esmės jau yra pasisakę teismai, kurių nutartys jau yra įsiteisėjusios.
Nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo šios bylos iš esmės, neištyrė byloje esančių bylai esminės reikšmės turinčių įrodymų ir netinkamai atliko įrodymų vertinimą, nepagrįstai rėmėsi kitų teismų procesiniais sprendimais, priimtais iš esmės dėl kito dalyko ir kitu pagrindu. Pasak apelianto, teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kad 2013 m. buvo įvertintas tik butas, o iki šiol nėra įvertintas iš varžytynių parduodamas rūsys. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.). Susipažinus su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutartimi matyti, jog sprendimą atmesti pareiškėjo skundą teismas priėmė remdamasis vykdomosios bylos medžiaga ir joje priimtais procesiniais sprendimais, civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismų priimtais procesiniais sprendimais ir pan. Dėl išdėstyto, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto skunde nurodytas teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo šios bylos iš esmės, neištyrė byloje esančių bylai esminės reikšmės turinčių įrodymų ir netinkamai atliko įrodymų vertinimą.
Apeliantui taip pat nurodytina, jog pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmos instancijos teismas tam tikrus įrodymus įvertino ne pareiškėjui palankia linkme, negali būti pagrindas teigti, jog teismas šių įrodymų apskritai nevertino ir/ar dėl jų ginčijamoje nutartyje nepasisakė. Tas pats pasisakytina ir dėl atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį įvertinęs tik atsakovo (antstolio) atsiliepimo argumentus ir visiškai nevertinęs pareiškėjo į bylą pateiktų atsikirtimų.
Atskirajame skunde apeliantas iš esmės apeliuoja į tai, kad 2013 m. buvo įvertintas tik butas, o iki šiol nėra įvertintas iš varžytynių parduodamas rūsys. Pasak apelianto, ginčijama nutartis priimta byloje nesant jokių įrodymų apie šiuo metu galiojančią iš varžytynių parduodamo turto vertę, be to, šiai bylai jokios teisinės reikšmės neturi aplinkybė, ar šiai dienai įkeisto turto vertė yra kitokia, negu yra nustatyta ekspertų, ar įkeisto turto būklė yra patenkinama, ar jam reikalingas remontas.
Vertindamas apelianto argumentus apie tai, kad iki šiol nėra įvertintas iš varžytynių parduodamas rūsys, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad iš 2016-04-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog apelianto nurodytas rūsys priklauso visam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), pareiškėjas A. P. nėra minėto rūsio savininkas (b. l. 24-25) (CPK 178 straipsnis). Byloje nesant įrodymų apie rūsį, kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, priklausantį skolininkui, nebuvo pagrindo skirti ekspertizės ir nustatinėti šio rūsio vertę.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad byloje nėra įrodymų apie šiuo metu galiojančią iš varžytynių parduodamo turto vertę, nes 2013 m. UAB „Centro kubas“ atlikta ekspertizė ir jos metu priimtas ekspertizės aktas nėra nuginčytas ir galioja, todėl nėra pagrindo juo nesiremti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs turto realizavimo veiksmus, antstolis kėlė klausimą dėl turto perkainojimo, tačiau atsižvelgęs į ekspertizę atlikusio turto vertintojo 2015 metų kovo mėnesio bei 2016 metų kovo mėnesio pateiktas nuomones, bei į tai, jog neturėjo duomenų, kad iš varžytynių parduodamo apeliantui priklausančio buto būklė buvo pagerinta, nusprendė, kad nėra tikslinga perkainoti įkeistą turtą (vykd. b. t. III, b. l. 104,120 ; t. V, b. l. 141). Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog byloje nėra ekspertizę atlikusio turto vertintojo 2015 m. kovo mėnesio bei 2016 m. kovo mėnesio pateiktų nuomonių, kadangi šie dokumentai yra vykdomojoje byloje, kuri buvo pateikta kartu su apelianto skundu dėl antstolio veiksmų.
Skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepagrįstai remiantis kitose bylose priimtais procesiniais sprendimais (nutartimis), neturinčiais jokios prejudicinės galios šiai bylai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 18 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 182 straipsnis numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).
Nustatyta, jog ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų procesiniais sprendimais bylose, kuriose tam tikrus procesinius dokumentus (skundus, prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinį dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kt.) teikė būtent apeliantas A. P., minėtos bylos buvo susijusios su tuo pačiu vykdomuoju dokumentu ir dėl tos pačios 2013 m. atliktos buto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo paminėti procesiniai sprendimai (nutartys) šiuo metu yra jau įsiteisėję (civ. b. Nr.: 2-5605-779/2012 ; 2-30156-809/2013 ; 2-29278-809/2013 ; 2-29216-779/2013 ; 2S-70-585/2013 ; 2S-383-653/2014 ; 2-3767-936/2014 ; 2-10360-820/2015 ; 2A-804-431/2015 ; 2-16974-807/2015 ; 2-18339-871/2015 ; 2-19553-808/2015 ; 2-19735-141/2015 ;2S-1484-345/2015 ; 2-36273-937/2015 ; 2S-1635-640/2015 ; 2S-1635-640/2015 ; 3P-1165/2015 ; A2-39857-871/2015 ; 2-37369-608/2015 ; 2S-2518-852/2015 ; 2S-327-232/2016 ; 2S-497-803/2016 ; 2YT-21279-807/2016 ir kt.), ginčai vyko tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas minėtais procesiniais sprendimais ir juose nustatytomis aplinkybėmis negalėjo remtis.
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2016 m. birželio 2 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.