- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-11
- Bylos Nr.
- 2S-2518-852/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28777-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese – sustabdyti antstolio 2015-08-10 paskelbtas ir šiuo metu vykdomas buto varžytynes, kurios baigiasi 2015-09-09, kol byloje bus priimtas procesinis sprendimas. Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų grindžia ta aplinkybe, jog, pareiškėjo teigimu, antstolis netinkamai nustatė parduodamo iš varžytynių turto kainą. Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turtas bus parduotas iš varžytynių nenustačius teisingos jo vertės, tokiu būdu bus pažeisti pareiškėjo bei jo kreditorių interesai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė antstolio I. G. 2015-08-10 paskelbtas turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, varžytynes, iki bus išspręstas pareiškėjo 2015-08-19 skundas dėl antstolio 2015-08-10 patvarkymo Nr. 50 8 2015 08 10 3651/11-1. Pareiškėjo teigimu, iš varžytynių parduodamas turtas buvo netinkamai įvertintas, turto vertinimas paskutinį kartą buvo atliktas 2013 m. Teismo vertinimu, pasitvirtinus pareiškėjo skunde nurodomoms aplinkybėms ir esant pagrindui pripažinti, jog antstolio veiksmai galimai atlikti pažeidus įstatymų reikalavimus, teismo priimtas procesinis sprendimas šioje byloje, antstoliui atlikus atitinkamus vykdymo veiksmus, t. y. pardavus pareiškėjui priklausantį turtą iš varžytynių, taptų sunkiai įvykdomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Antstolis I. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad antstolis 2015-08-10 surašė patvarkymą Nr. 50 8 2015 08 10 3651/11-1, kuriuo informavo pareiškėją, kad tą pačią dieną, 2015-08-10 paskelbė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – butas), varžytines, kurios baigiasi 2015-09-09. Antstolio teigimu, 2015 m. kovo mėn. pateikta eksperto pažyma, kad turto vertė 2015 m. gali būti lyginama su jau byloje nustatyta verte 2013 metais, kadangi nuo 2012 metų nekilnojamojo turto rinka yra laikoma stabilia, todėl pagrindo didinti vykdymo išlaidas ir skirti pakartotinę ekspertizę nebuvo, juo labiau, kad ir skolininkas nepateikė jokių duomenų, kad turto vertė padidėjo. Antstolis nesutinka su tuo, kad turto vertė buvo netinkamai nustatyta, kadangi turtui buvo paskirta ekspertizė ir turtas buvo įvertintas. A. P. skundai dėl eksperto nustatytos turto vertės teismų buvo atmesti, kaip nepagrįsti. Todėl, kai ekspertizės aktas nėra nuginčytas, o skolininkas nepateikia jokių įrodymų, kad turto vertė yra didesnė, taip pat nepasinaudoja jam išaiškinta teise pasiūlyti savo pirkėją, kas įrodo, kad skolininkas tik siekia vilkinti procesą.
Atsiliepimas
A. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad neginčija 2013 m. eksperto atliktos turto ekspertizės, o pasinaudodamas (duomenys neskelbtini)straipsnyje numatyta teise, skundžia antstolio veiksmus, kadangi antstolis nepagrįstai atsisako laikytis CPK 681 straipsnio nuostatos, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymo turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, ir neatsižvelgia į aplinkybę, kad vykdymo procesas vyksta nuo 2011 m. iki dabar, todėl šiuo metu įkainoto turto kaina pasikeitė ir tai įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys apie nekilnojamojo turto kainas toje pačioje senamiesčio vietoje. Nagrinėjamu atveju parduodamo iš varžytinių turto vertė priklauso nuo unikalios vietos, kurioje jis yra. Nepagrįstas yra ir antstolio argumentas, kad 2015 m. buvo pateikta eksperto bendro pobūdžio nuomonė apie rinkos ir turto kainas, nes turtas turi būti įvertintas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, be to jis nėra gavęs jokios šio turto vertintojo nuomones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas siekdamas, kad būtų sustabdytos antstolio I. G. vykdomojoje byloje paskelbtos turto varžytynės, pateikė teismui skundo egzempliorių su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti paskelbtas varžytynes. Iš 2015-08-19 skundo turinio matyti, kad pareiškėjas pateikė reikalavimus pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais skelbiant varžytynes, kadangi parduodamos iš varžytinių turto vertė buvo nustatyta tik 2013 m. Skundą grindė aplinkybėmis, kad antstolis privalėjo iš naujo įvertinti varžytynėse rengiamasi parduoti turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-24 skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė 2015-08-10 paskelbtas turto varžytines iki bus išspręstas pareiškėjo 2015-08-19 skundas dėl antstolio 2015-08-10 patvarkymo Nr. 50 8 2015 08 10 3651/11-1. Antstolis I. G. pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą motyvuoja tuo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis pareiškėjas siekia vilkinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes neturi teisinio pagrindo sutikti su antstolio I. G. atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
LR CPK 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia LR CPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis LR CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. LR CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė - išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą (LR CPK 510 straipsnio 3 dalis). LR CPK 510 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-392-381/2015).
Atskirajame skunde antstolis I. G. nurodo, kad pareiškėjas siekia vilkinti procesą, nes ne kartą teisme buvo nagrinėjami ir atmesti jo skundai dėl neteisingos eksperto nustatytos turto vertės, jis nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad turto vertė yra didesnė, taip pat nepasinaudoja teise pasiūlyti savo pirkėją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į galimą pareiškėjui kilsiančią žalą jų nepritaikius, šiuo atveju yra tikslinga. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdymo veiksmų, o teismui pareiškėjo skundą patenkinus, teismo sprendimas (nutartis) netektų prasmės. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas skundas ir prie jo pridėti įrodymai, galės bus išnagrinėti tik nagrinėjant šį skundą iš esmės, o apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali padaryti vienareikšmiškos išvados, kad reikalavimas yra nepagrįstas, o laikinosios apsaugos priemonės netikslingos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas nesprendžia bylos iš esmės, o tik įvertina pareikšto reikalavimo pagrįstumą, todėl atsižvelgęs į išdėstytus argumentus bei į tai, kad turto į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo iš varžytynių sąlyga, sprendžia kad apelianto pateikti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.