Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį – 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda;

2) Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – galutine 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neįvykdyta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti 8 mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą, o netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 68, 72 straipsnių nuostatomis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 23 d., dalį automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos – 1 000 Eur konfiskavimas (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 21 d.);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, tęsti darbą, jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. birželio 2 d.),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

3. Be to, A. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. balandžio 21 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtam nuosprendžiui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2021 m. gegužės 6 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Yaris Verso“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip A. B. buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

35. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio matyti, kad A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, skiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 68, 72 straipsnių nuostatomis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 23 d., dalį automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos – 1 000 Eur konfiskavimas (2 t., b. l. 8-11).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo

36. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

37. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. B. kaltė 2021 m. balandžio 7 d., 2021 m. gegužės 6 d. padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Dėl 2021 m. balandžio 7 d. nusikalstamos veikos

43. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. B. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl 2021 m. gegužės 6 d. nusikalstamos veikos

49. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. B. veika taip pat kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo

50. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

51. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Teismų praktikoje kriterijus, apibūdinantis šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018). Pažymėtina, jog tebesiformuojančioje teismų praktikoje šiuo metu dar nėra išplėtotas sistemingumo, kaip BK 243 straipsnyje numatytos veikos požymio, aiškinimas jį apibrėžiant konkrečiau. Paminėtina, kad kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį penkis kartus (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-238-744/2019). Ir atvirkščiai, sistemingumo požymio nebuvimas pripažintas tais atvejais, kuomet asmuo tik 1-2 kartus nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra vairavo be teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis 2K-254-511/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1S-147-309/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-36-468/2019, 1S-310-891/2019, 1A-322-468/2019, 1A-296-468/2019, 1A-38-497/2020, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-405-594/2019). Tokia teismų praktika bei lingvistinis žodžio sistemingas aiškinimas leidžia spręsti, kad sistemingumas gali būti nustatomas, kai asmuo pažeidžia baudžiamojo poveikio priemonę ne mažiau, kaip tris kartus.

52. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. B. kaltė padarius jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, nepasitvirtino. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

53. Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltę ir dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemonę 2 metams ir tai žinodamas, jis vis tiek sėdo už vairo, tačiau vien šio fakto nepakanka sprendžiant, jog jis padarė BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

54. Pažymėtina, kad kaltinimo ribas apibrėžia kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. B. vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę grindžiamas tuo, kad jis būdamas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir šiuo nuosprendžiu jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 23 d., vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2021 m. gegužės 6 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo automobilį. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2021 m. kovo 31 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 21 d. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad pats A. B. apie tokią jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę žinojo, ko jis neneigė ir teismo posėdyje, tačiau 2021 m. gegužės 6 d., apie 18.05 val. būdamas neblaivus sėdo vairuoti automobilį. Taigi jis sąmoningai nusprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaisyti, ignoravo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Vis dėlto, kaip jau minėta, teismų praktikoje BK 243 straipsnyje numatytas vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Nagrinėjamu atveju kaltinimas pareikštas dėl vieno įvykio, t. y. transporto priemonės vairavimo 2021 m. gegužės 6 d. apie 18.20 val., t. y. vieną kartą, todėl tokia situacija neatitinka teismų praktikos išaiškinimo, kuriame vengimas siejamas su sistemingumo požymiu. Tuo tarpu pagal A. B. dėl BK 243 straipsnyje numatytos veikos padarymo pareikštame kaltinime suformuluotas faktines aplinkybes, t. y. nurodžius tik vieną įvykį, kai jis nesilaikė baudžiamojo poveikio priemonės, teismas negali spręsti ne tik apie kaltinamojo sistemingą vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, bet ir apie jo piktybišką elgesį. Šiuo nuosprendžiu nustatyti du kaltinamojo vairavimo esant neblaiviam atvejai, tačiau vienas iš jų įvykdytas dar neįsiteisėjus ankstesniam nuosprendžiui, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir kaltinime jis nenurodytas.

55. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, A. B. veiksmuose šioje dalyje nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymių. Atitinkamai jis dėl šio baudžiamojo nusižengimo padarymo išteisintinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

IV. Dėl skirtinos bausmės

56. Teismas, skirdamas bausmę A. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmiausia, teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, abiem atvejais vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. B. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis (1 t., b. l. 148), praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – vairavimą esant neblaiviam, taip pat teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, šios veikos padarytos neišnykus ankstesniam teistumui (2 t., b. l. 5-7). Be to, veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių nuobaudų, beveik visos paskirtos nuobaudos sumokėtos (2 t., b. l. 1-3). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, A. B. elgesys tiek iki, tiek po nusikalstamų veikų padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė. Nors A. B. iš esmės nėra išskirtinai neigiama asmenybė, tačiau jo antivisuomeninės nuostatos besiformuojančios neigiama linkme, taip pat matyti, jog alkoholio vartojimas yra vienas iš A. B. gyvenimo rizikos veiksnių, ką patvirtino pats kaltinamasis ir daro akivaizdžiai neigiamą įtaką jo elgesiui, kadangi praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, įsiteisėjimo, jis vėl vairavo būdamas neblaivus.

57. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus inkriminuotų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytas ne švelniausių rūšių bausmes, t. y. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai nustatytini artimi šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokios bausmės ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankamos BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

58. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

59. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

60. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

61. Kaltinamasis A. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiais nuo 2021 m. balandžio 7 d. 14.35 val. iki 2021 m. balandžio 8 d. 12.57 val., 2021 m. gegužės 6 d. 18.20 val. iki 2021 m. gegužės 7 d. 13.14 val., t. y. dvi dienas (2 t., b. l. 17, 41, 35, 37). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Į paskirtą bausmę taip pat įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas, toje byloje A. B. išbūtas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. kovo 22 d. iki 2020 m. kovo 23 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

62. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti A. B. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Aktualioje bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

63. Pažymėtina, kad A. B. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė du nesunkius nusikaltimus, jam šiuo nuosprendžiu skiriama subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teismas pažymi, kad A. B. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas, tačiau nelaikytina, kad šias veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kadangi 2021 m. kovo 31 d. nuosprendis, kuriuo jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, veikos padarymo metu (2021 m. balandžio 7 d.) buvo neįsiteisėjęs. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu dirbantis. Po šių veikų padarymo apie priimtus ir įsiteisėjusius procesinius sprendimus dėl kitų kaltinamojo galimai padarytų veikų byloje duomenų nėra, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO jo atžvilgiu nagrinėjamų bylų taip pat nėra. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

64. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, šiuo metu pakankamo pagrindo teigti, jog A. B. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiuo atveju turės didesnį neigiamą poveikį, nei leis pasiekti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Be to, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. B. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtinas, kad pats A. B. nurodė ėmęsis priemonių gydytis nuo alkoholizmo, jam leidžiamos injekcijos. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl A. B. taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejų metų laikotarpiui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktuose – tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

65. Kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b. l. 29-30, 60-62) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

66. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. B. du kartus pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai vienu atveju jo iškvėptame ore buvo 2,7 promilės etilo alkoholio koncentracija, o kitu – 3,06, t. y. abiem atvejais nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. B. vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, veikos padarytos neišnykus ankstesniam teistumui, 2021 m. gegužės 7 d. nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė iš jo buvo atimta už ankstesnio nusikaltimo padarymą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo byloje esančio pirmojo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 8 d.

67. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. B., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis tiek 2021 m. balandžio 7 d., tiek 2021 m. gegužės 6 d. įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilius „Land Rover Freelander“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. D. ir „Toyota Yaris Verso“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jam pačiam (A. B.). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (1 t., b. l. 27), liudytojo A. D. parodymai (1 t., b. l. 76-78), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija (1 t., b. l. 99) bei liudytojų D. P. ir L. U. parodymai (1 t., b. l. 126, 129). Taigi, pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas abi transporto priemonės atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „Toyota“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas.

68. Tuo tarpu įvertinus aplinkybę, kad „Land Rover“ objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl „Land Rover Freelander“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad vienu atveju – transporto priemonės konfiskavimas, kitu atveju – transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo A. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytiems teisės pažeidimams ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčines nusikalstamas veikas, jis pats yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirbantis. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės „Land Rover“ vertė siekia 1 270 Eur su PVM (1 t., b. l. 28), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus miesto gatvėje ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Land Rover“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2021 m. gegužės mėn. nustatyta 1 270 Eur su PVM (1 t., b. l. 28), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

69. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Lina Urbonienė 2021 m. gegužės 21 d. nutarimu, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Toyota Yaris Verso“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoja paskiriant L. U., nustatant terminą nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. (1 t., b. l. 102-103). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

70. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, vokuose esančios CD laikmenos, prisegtos prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktinos saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. balandžio 7 d. veika), ir paskirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. gegužės 6 d. veika), ir paskirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti A. B. subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta ir subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant trijų mėnesių dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtos septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir A. B. skirti galutinę vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 7 d. 14.35 val. iki 2021 m. balandžio 8 d. 12.57 val., 2021 m. gegužės 6 d. 18.20 val. iki 2021 m. gegužės 7 d. 13.14 val., t. y. dvi dienas, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą, toje byloje A. B. išbūtą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 22 d. iki 2020 m. kovo 23 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, A. B. paskirtos vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir penkeriems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 5, 6 dalimis, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę ir išieškoti iš A. B. automobilio „Land Rover“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 270 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų).

2021 m. gegužės 21 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei (automobiliui) „Toyota Yaris Verso“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio terminas nustatytas nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, vokuose esančias CD laikmenas, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.